Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 31d. 19:00

Ateities pasirinkimų kryžkelė: profesijos, kurios šiandien kala pinigus, po penkmečio gali būti nieko vertos

Eurai
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Eurai

Universitetų ir kolegijų absolventai netrukus atsiims diplomus ir puls pildyti gyvenimo aprašymus, tikėdamiesi išsiskirti iš kitų ir kuo greičiau įsilieti į darbo rinką. Abiturientai išlaikys egzaminus ir spręs, kokią specialybę rinktis, kad vėliau būtų perspektyvūs ir geidžiami darbdavių. O pastarieji bando prognozuoti, ko jiems reikės po penkerių ar dešimties metų.

Tarptautinės personalo valdymo kompanijos „Manpower“ padalinio Lietuvoje direktorė Božena Petikonis-Šabanienė pastebi, kad antrus metus iš eilės justi didesnis darbdavių susidomėjimas jaunaisiais talentais, kurie neturi faktinės darbo patirties, bet jau įgijo žinių ir, svarbiausia, turi noro pradėti savo karjerą.

„Didėja skaičius tų, kurie darbo karjerą pradeda dar studijuodami. Dauguma studentų pradeda dirbti dar trečiame kurse. Be to, yra dalis tokių, kurie šiemet baigs studijas, bet jau yra sudarę sutartis pradėti dirbti pilną darbo dieną, vos gavę diplomą“, – pasakojo B.Petikonis-Šabanienė.

Rusų kalba nebūtinai turi būti pagrindinė, bet ją mokėti – didelis privalumas.

Vadinamoji galvų medžioklė vyksta į tas pozicijas, kurios reikalauja specifinių žinių ar įgūdžių, pavyzdžiui, vis dar išlieka užsienio kalbų, daugiausiai – skandinavų – poreikis.

„Jos populiarios jau kokius 7 metus. Jas mokantys specialistai iškart užima pozicijas klientų aptarnavimo centruose. Be to, yra retų kalbų poreikis – olandų, bulgarų, vengrų“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji pažymi, kad jaunesnės kartos darbuotojai vis dažniau visai nemoka rusų kalbos. O ir tie, kurie moka, kalba tik baziniu lygiu: „Deja, tai neatliepia darbdavių poreikių. Rusų kalba nebūtinai turi būti pagrindinė, bet ją mokėti – didelis privalumas. Tačiau dažniau renkamasi mokytis vokiečių, prancūzų ar švedų kalbų, kas, žinoma, irgi nėra blogai. Nes tai – irgi didelės rinkos, todėl absolventams atsiranda galimybių dirbti tarptautinėse kompanijose ar tose, kurios bendradarbiauja su tomis rinkomis ar teikia paslaugas į tas šalis.“

Įvardijo tris sektorius

Pasak B.Petikonis-Šabanienės, rinka toli gražu nėra persisotinusi ir išskėstomis rankomis laukia informacinių technologijų (IT) specialistų, programuotojų, IT sistemų prižiūrėtojų.

„Supraskime, kad technologijų pažanga nesustoja. Kalbame apie robotizaciją, procesų automatizavimo galimybes įvairiuose sektoriuose. Viskam kurti, tobulinti ir prižiūrėti reikalingi specialistai. IT profesionalo apibrėžimas prieš 10 metų ir po 10-ties kardinaliai skirsis. Tas pats liks tik pavadinimas, o darbo turinys ir problemos, kurias teks spręsti, smarkiai keisis“, – neabejoja B.Petikonis-Šabanienė.

Jos žiniomis, darbuotojų stoka jaučiama gamybos sektoriuje: trūksta gamybos operatorių, sandėlininkų, žmonių, dirbančių prie staklių. Kitaip tariant, specialistų, kurie asocijuojasi su prasčiau apmokamu darbu.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kriptovaliutų „kasimo“ vaizdo plokščių centras
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kriptovaliutų „kasimo“ vaizdo plokščių centras

„Tačiau šią problemą vargu ar išspręs stojančiųjų į profesines mokyklas pritraukimas. Tai – labiau struktūrinės, su darbo užmokesčiu ir darbo sąlygomis susijusios problemos. Be to, meškos paslaugą kartais padaro ir klaidingas darbo pobūdžio įsivaizdavimas.

Kartais žmonės net nežino, kad vienoks ar kitoks produktas gaminamas, pasitelkiant moderniausias technologijas, o gamybos linijos operatorius turi atsakingas pareigas ir tikrina produkto kokybę, o ne atlieka kokią nors buką funkciją blogomis sąlygomis: šaltyje ar karštyje, dideliame triukšme, stovėdamas. Turime daug išankstinių nuostatų. Trūksta žinių, kaip atrodo šiandienis gamybos darbuotojo darbas“, – samprotavo B.Petikonis-Šabanienė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Kooperatyvas „Grybai LT“ Širvintose atidarė robotizuotą maisto gamyklą
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Kooperatyvas „Grybai LT“ Širvintose atidarė robotizuotą maisto gamyklą

Trečia perspektyvi sritis, anot jos, yra inžinerija, kurią turime suvokti pačia plačiausia prasme: „Tai – ir darbas su technologijų raida, produktų gamyba, ir moksliniai tyrimai.“

Asmeninės savybės svarbiau už žinias

Tiksliųjų mokslų profesijų perspektyvas B.Petikonis-Šabanienė vertina geriau nei, tarkime, socialinių mokslų.

„Tačiau turime neužmiršti, kad iš tų, kurie turės tiksliųjų žinių, bus reikalaujama ir bendrųjų kompetencijų. Pastebime tendenciją, kad mūsų klientai tapo daug atviresni žmonėms, kurie dar nėra specialistai, bet turi potencialą ir nori dirbti. Smalsumas, žingeidumas ir pastangos įgyti naujų kompetencijų bei mokytis vertinama labiau už jau turimas žinias. Šiais laikais talentas – tai žmogus, kuriam dega akys“, – aiškino pašnekovė.

Anksčiau buvo svarbu, kad darbuotojas mokėtų skaičiuoti, dirbti kompiuteriu, būtų raštingas, o dabar didžiulis dėmesys kreipiamas bendražmogiškoms kompetencijoms: gebėjimui suprasti tarpžmogiškuosius ryšius toje terpėje, kurioje esi, empatijai.

„Bet svarbiausia studijuoti tai, kas patinka, o ne baigti studijas ir tada bandyti žinias pritaikyti kokiam nors darbui“, – įsitikinusi B.Petikonis-Šabanienė.

Būtina sąlyga – mėgti savo darbą

„Ne dalykinės, o asmeninės savybės yra žymiai svarbesnės. Motyvacija, sąžiningumas, vertybės, aštrus mąstymas, gebėjimas prisitaikyti, kūrybiškumas“, – patraukliausias jauno darbuotojo savybes vardijo Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Danas Arlauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Danas Arlauskas

Jis neabejoja: jei jaunuolis turi konkrečių įgūdžių,visiškai nesvarbu, ką jis baigė. Jis esą gali ateiti į bet kurią įmonę, kur yra jo specialybė, ir bus graibstomas.

„Darbdavys labai greitai perkanda, ar kandidatas mėgsta tą profesiją, ar stojo į ją dėl to, kad norėjo tėvai. Man svarbu jo motyvacija, moralinės savybės, aistra. Jei žmogus sąžiningai studijavo ir mėgsta tai, ką daro, tikrai ras darbą. Nes poreikis bet kokios srities specialistų yra labai didelis“, – garantuoja D.Arlauskas.

Sritys, kurioms nemato ateities

Pasaulis toks dinamiškas, kad nuspėti, kokios specialybės bus paklausios po dešimties metų, darosi sudėtinga. Tačiau D.Arlauskas įsitikinęs, kad neperspektyvu viskas, kas gali būti automatizuota ar pakeista robotais: „Per penkerius ar dešimt metų įvyks didžiulis virsmas. Tokios specialybės kaip brokeriai, administratoriai, netgi vaistininkai gali lengvai išnykti dėl dirbtinio intelekto.“

Paradoksalu, tačiau perspektyviausiomis gali tapti specialybės, kurios šiandien atrodo neprestižinės dėl prasto apmokėjimo ar darbo sąlygų.

„Tai – tos specialybės, kuriose reikia atjautos, emocinių ryšių. Manau, stiprės socialinė sritis, pedagogika, paslaugų sektoriaus, kurio negalėsi automatizuoti. Spėjama, kad bus graibstomi masažuotojai, virėjai ir pan.“, – pasakojo D.Arlauskas.

Jis nemato jokio užsienio kalbų mokymosi potencialo, mat tikėtina, kad vertėjų paslaugas atliks ne žmonės, o sistemos.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Galvojant apie savo verslą, reikia neužmiršti, kad pasaulis eina į masto ekonomiką: „Manau, ateina nišinio verslo aukso amžius, nes kurdamas tai, ką siūlo masto ekonomika, nebūsi konkurencingas, tave praris korporacijos. Todėl tavo kuriamas produktas turi būti skirtas segmentuotai vartotojų grupei, tai turi būti tavo vaizduotės vaisius“, – kalbėjo D.Arlauskas.

Kurs naujų darbo vietų

Lietuvos Darbo biržos vadovė Ligita Valalytė pabrėžė, kad pagal 2018 metų tendencijas išlieka labai didelis gydytojų, mokytojų, informacinių technologijų, elektrotechnikos įrenginių montavimo specialistų poreikis.

12 proc. Lietuvos darbuotojų dirba nekvalifikuotą darbą, likusieji beveik lygiomis dalimis pasiskirsto tarp darbuotojų, kuriems reikalingas profesinis ir kuriems aukštasis išsilavinimas.

Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė apibendrino, kad investuotojų apklausos rodo, jog 52 proc. jų planuoja didinti darbuotojų skaičių, priimant naujų darbuotojų. Be to, 90 proc. esą teigia, kad darbo jėgos pasiūla Lietuvoje yra nepakankama. Šios tendencijos dominuoja nuo 2014 metų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Senstančioje Japonijoje senelių priežiūrai pasitelkiami robotai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Senstančioje Japonijoje senelių priežiūrai pasitelkiami robotai

ŠMM atsižvelgia į rinkos poreikius

Birželio 1 d. prasideda bendrasis priėmimas į šalies universitetus, kolegijas ir profesines mokyklas. Stojantieji galės pretenduoti į 36 aukštąsias mokyklas ir 75 profesinio mokymo įstaigas.

Planuojama daugiausia pirmakursių priimti į tas sritis, kuriose specialistų poreikis didžiausias.

Ateina nišinio verslo aukso amžius, nes kurdamas tai, ką siūlo masto ekonomika, nebūsi konkurencingas, tave praris korporacijos.

Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose 8 proc. padidintas matematikos ir fizinių, 32 proc. gyvybės, 6 proc. humanitarinių mokslų studijų kryptyse.

Įvertinus „Investuok Lietuvoje“ ir asociacijos INFOBALT siūlymus bei įsidarbinimo rodiklius, 50 proc. didinamas priėmimas į inžinerijos, technologijos, informatikos bei fizinius mokslus kolegijose.

Profesiniame mokyme dukart padidintas priėmimas į gamybos ir perdirbimo mokymo programas. Į socialinės gerovės programas pateks 60 proc. daugiau jaunuolių nei pernai.

Daugiau vietų numatyta saugos paslaugų, miškininkystės, informacijos, ryšio technologijų ir kitose srityse.

Panaudojant ES fondų investicijas gerinama švietimo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo kokybė. Taip siekiama suteikti reikiamų įgūdžių ir užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:19
00:44
01:38
Parašykite atsiliepimą apie 15min