Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 31d. 12:12

Bendruomeniškumo jausmas ir edukacija: kaip juos suderinti?

Bendruomeniškumo jausmas ir edukacija: kaip juos suderinti?
Partnerio nuotr. / Bendruomeniškumo jausmas ir edukacija: kaip juos suderinti?

Vasara baigiasi ir mokiniai vėl sugūžės į mokymo įstaigų klases. Tik šįkart viskas jau bus kitaip. Užklupusi COVID19 viruso banga pakeitė ne tik rugsėjo 1-osios šventę, į kurią daugelis pirmokų žengs be tėvų rankos, bet ir patį ugdymo procesą bei vieną iš jo svarbiausių aspektų – bendruomeniškumo pojūtį. Kaip jį sukurti, skatinti ir puoselėti per išmaniųjų įrenginių ekranus? Kokiu būdu išlaikyti mokinių ir mokytojo tarpusavio ryšį?

Apie visa tai kalbamės su Ogmios mieste įsikūrusios mokslinių renginių vaikams ir jų tėvams organizatorių komandos „Mėgintuvėlis.lt“ vadove dr. Renata Česūniene.

Technines nuotolinio ugdymo problemas jau išsprendėme

Pavasarį, anot pašnekovės, visi buvome nustebinti netikėtai užklupusios, stulbinančios situacijos, mums per akimirką teko pakeisti savo įpročius, prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, tačiau dabar, jau žinodami, su kuo susidūrėme, privalome būti pasiruošę įveikti visus pasitaikančius iššūkius.

Partnerio nuotr./Bendruomeniškumo jausmas ir edukacija: kaip juos suderinti?
Partnerio nuotr./Bendruomeniškumo jausmas ir edukacija: kaip juos suderinti?

„Anuomet viskas tarsi pasikeitė per dieną – mokiniai liko namuose, mokytojai greituoju būdu stengėsi „nulaužti“ skaitmeninio raštingumo kodą. Staiga nebelikus paskaitų, pamokų, pratybų auditorijose, įvedus karantiną, reikėjo sukurti tokį mokymo procesą, kuris suteiktų patirčių, labai artimų buvusioms iki tol, tad daugelis mokytojų galvojo tik apie tai, kaip padaryti, kad visi jaustųsi gerai: tėvai neperimtų mokytojo vaidmens, mokiniai išmoktų, o mokytojai svariai prisidėtų prie proceso leisdami tėvams dirbti savo darbus namuose“, – pasakoja dr. R.Česūnienė ir priduria, jog dabar viskas jau gerokai lengviau, mat techniniai nuotolinio ugdymo klausimai seniai išspręsti. Belieka emociniai. O vienas svarbiausių jų – bendruomeniškumas.

Priemonės siekiant bendruomeniškumo

Dr. R.Česūnienė pažymi, jog recepto, kuris išspręstų visus iššūkius, susijusius su bendruomeniškumu dabartyje, pateikti neįmanoma, tačiau galima padėti suprasti, kodėl jis toks svarbus ugdymo įstaigoje. „Ugdymo įstaigos bendruomeniškumas, o supaprastintai – bendrystė, yra santykiai tarp visų mokančių, besimokančių ir šias dvi šalis remiančiųjų. Ji sudaro prielaidas mokinių išlaikymui, įtraukimui, jų mokymo rezultatų augimui. Kaip tą idealią bendrystę pasiekti? Mokytojai, ugdymo turinio planuotojai, įgyvendintojai turėtų pagalvoti apie pradinio ryšio užmezgimo skatinimą: visų mokinių prisistatymus esant naujokų, grupinius projektus, visos klasės diskusijas internete ir keitimąsi informacija“, – pasakoja pašnekovė.

Moteris pažymi, jog, siekiant bendruomeniškumo, ne mažiau svarbu adaptuoti ir ugdymo turinį, kad šis atlieptų pagrindinį tikslą. „Turinys turi skatinti mokinių tarpusavio bendradarbiavimą, reikėtų jį pateikti taip, kad gautųsi socialiai sukonstruota mokinių priklausomybė vienas nuo kito. Mokytojas turėtų nepamiršti padrąsinti bei betarpiškai ieškoti galimybių mokiniams, jų tėvams suteikti pagalbą“, – tikina specialistė.

Partnerio nuotr./Bendruomeniškumo jausmas ir edukacija: kaip juos suderinti?
Partnerio nuotr./Bendruomeniškumo jausmas ir edukacija: kaip juos suderinti?

Bendrystė ir patirties džiaugsmas

Dr. R.Česūnienė pažymi, jog „Mėgintuvėlis.lt“ komanda, atsižvelgdama į karantino praradimus, uoliai dirbo ir ruošė programas, suteikiančias vaikams daug naujų patirčių ir skatinančias jų tarpusavio santykį. „Čia susijungia įdomieji eksperimentai, pažinimo džiaugsmas bei bendrystė. Pasidalijimas gera emocija su šalia esančiu draugu, pagalba jam, jei neišeina pasiekti laukiamo rezultato, aktualios diskusijos pasirinkta tema, pasidalijimas žiniomis. Labai džiaugiamės, kad netradicines pamokas su efektyviais eksperimentais galime pasiūlyti visoms Lietuvos mokykloms, naudodamiesi „Kultūros paso“ priemone. Ji leidžia pasiekti mokinius, esančius įvairiuose miestuose ir miesteliuose, pasidalinti mokslo žiniomis bei skatinti kiekvieną vaiką kultūriškai tobulėti. Kai kuriems vaikams ši patirtis prilygo stebuklui ir tai mes matėme iš jų spindinčių akių bei nuoširdžiausių padėkų“, – pasakoja pašnekovė.

Naujas sezonas pasitinkamas 4 naujomis programomis

Pašnekovė atskleidžia, jog „Mėgintuvėlis.lt“ komanda naują sezoną pasitinka su net keturiomis naujienomis. Pirmoji jų – „SLIME“ – ląstelės gamybos programa. Šioje pamokoje pradinukams yra pristatomas biologijos mokslas, o jaunieji tyrinėtojai iš „slime“, dar vadinamo šlykštuku, pasigamina ląstelę. „Juk mokytis turi būti smagu, todėl eksperimento metu šlykštuką paverčiame ląstelės citoplazma, o vėliau ląstelę tobuliname, pridėdami jos dalis: branduolį, goldžio kompleksą ir kita. Kol dirbame ir mokomės, konstruojame bei žaidžiame, o smagiausia, kad namo šlykštuką visada parsinešime, tad galime parodyti broliams, sesėms ir tėvams“, – juokiasi dr. R.Česūnienė.

Partnerio nuotr./Bendruomeniškumo jausmas ir edukacija: kaip juos suderinti?
Partnerio nuotr./Bendruomeniškumo jausmas ir edukacija: kaip juos suderinti?

Antrojoje edukacinėje pamokoje „Medžiagos aplink mus“ vaikai mokosi suprasti cheminius ženklinimus ant įvairių buitinių priemonių, esančių aplink juos. Išsiaiškinama, kokios medžiagos yra pavojingos, ir kaip jas galima cheminių reakcijų metu atpažinti. Eksperimentuojama ir diskutuojama, kodėl tėveliai skatina nesirinkti tam tikro maisto: traškučių, gazuotų gėrimų ir t.t. Spalvingų cheminių reakcijų metu įgyjama daug praktinių žinių, kurios jauniems žmonėms formuoja sveikos gyvensenos įgūdžius.

„Mokslas kriminalistikoje“, trečioji programa, skatina pažvelgti į mokslą giliau ir atrasti jo reikšmę kasdienybėje. „Drauge su mokiniais išsiaiškiname, kas yra cheminė analizė, kaip ji padeda tyrėjams pagauti nusikaltėlį. Visi drauge nuimame pirštų atspaudus, išbandome chromatografijos metodą, išskiriame DNR bei stebime mėginius per mikroskopą“, – pasakoja pašnekovė.

Ketvirtoj programa „Matematika – mokslų motina“ vaikams pasakoja apie tai, kuo matematika svarbi gamtos moksluose. Juk be jos laboratorijoje nei pasversi, nei skysčių įsipilsi, nei matematinį vidurkį išsivesi. Vaikai, atlikdami eksperimentus, patiria, jog su matematika susiduria visur: matuoja temperatūras, gamina spalvingą tankio vaivorykštę bei ragauja azotinių ledų.

„Stebint, kaip klostosi COVID-19 situacija ir atliepiant paskutinius nurodymus dėl ugdymo proceso organizavimo, „Mėgintuvėlis.lt“ komanda siūlo išnaudoti rudens pradžią bendruomenės bendrystei skatinti. „Mėgintuvėlis.lt“ liks ištikimas savo pamatinėms vertybėms ir toliau džiugins visus eksperimentais, kuriuos vaikai patys galėtų pajusti, patirti ir paliesti“, – žada dr. R.Česūnienė.

Partnerio turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min