Didžiosios Britanijos Aukštojo švietimo finansavimo taryba pasiūlė kas ketvirtam universitetui sumažinti vietų skaičių bent dešimčia procentų, tačiau planuojama daugiau vietų koledžuose ir profesinį parengimą teikiančiuose kursuose.
Neseniai paskelbta statistika rodo, kad aukštojo mokslo siekiančių jaunuolių pirmą kartą per ilgą laiką nedaugėja. Jų skaičius išlieka apie 47 proc.
Toliau perskaičiuojamos lėšos. Jau dabar padidintas mokestis už mokslą, nurėžiamas valstybinis studijų finansavimas. Toks lėšų perskirstymas į naudą: mat kitąmet moksliniams tyrimams bus skirta daugiau kaip pusantro milijardo svarų sterlingų.
Finansavimo tarybos vadovo sero Alano Langlandso teigimu, ši reforma yra tik pereinamasis žingsnis esminių pokyčių aukštajame moksle link. Viliamasi, kad pamažu bus pakeista studijų finansavimo sistema, o visuomenė apsispras su tuo, kad akademinės studijos bus finansuojamos iš privačių, o ne valstybinių lėšų.
Planuojama ir daugiau pakeitimų. Vienas jų yra tai, kad universitetai sumažins priimamųjų skaičių dešimčia tūkstančių, tačiau tie dešimt tūkstančių greičiausiai galės stoti į koledžus ar profesinio rengimo institucijas, kuriose priimamųjų daugės.
Reformai griežtai prieštarauja profesorius Michaelas Farthingas. Jo nuomone, pagal naująją tvarką bus ribojamos universitetų galimybės priimti daugiau studentų ir skatins mokymo įstaigas taikyti „taupymo režimą“.
Tokiai profesoriaus nuomonei pritaria ir Michaelas Driscollis, „Million+“ grupės vadovas. Jis teigia, kad vyriausybės pasiūlymas – „apkarpyti“ valstybės finansavimą ir kartu sumažinti studentų skaičių reiškia, kad dauguma universitetų drastiškai „apkarpys“ stojančiųjų vietas. Pasak M.Driscollio, gali kilti ir kitų grėsmių, pavyzdžiui, kad net ir geriausi universitetai, susidūrę su šia politika, pradės atsilikti nuo inovacijų vien dėl finansinių trukdžių.
