Dabar populiaru
Publikuota: 2012 kovo 13d. 07:06

ERASMUS mainų programa: išnykus bendrumui, dažnai tari „sudie“ amžiams

Mergina su lagaminu
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Mergina su lagaminu

„Pirmas išmoktas ispanų kalba žodis man buvo – pagirios. Atsibudęs pirmąjį rytą Lietuvoje jau po ERASMUS, supratau, kad aš dar ilgai negalėsiu atsikratyti sunkių pagirių nuo per pastarąjį pusmetį sutiktų žmonių, nuo nuostabiausio per visą mano gyvenimą laiko, nuo emocijų ir išgyvenimų, kurių prisisėmiau pilnas saujas“, – pasibaigus mainų programos laikui tokius žodžius tarė lietuvis studentas savo draugams ir pažįstamiems, sutiktiems svečioje šalyje.

Kokios iš tiesų emocijos bei išgyvenimai verda išvykus svetur pagal ERASMUS mainų programą? Kokių paskatų vedini į svečią šalį vyksta jauni žmonės? Ar įmanoma susirasti per tokį trumpą laiką draugų? Apie visa tai kalbėjomės su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros lektoriumi Antanu Kairiu ir VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Jaunimo centro psichologe Justina Stakauskaite.

Nuo savo gyvenimo nepabėgsi

„Apsisprendimas išvykti ir pats išvykimas studijuoti į kitą šalį yra svarbus žingsnis“, – ima kalbėti apie studijas svetur J.Stakauskaitė. Yra daug priežasčių, kodėl jaunimas išvyksta paragauti studento duonos į užsienį.

„Tai gali būti noras susipažinti su kitomis kultūromis ir žmonėmis, lavinti kalbos įgūdžius, patirti įvairių įspūdžių, įgyti daugiau savarankiškumo, išbandyti save“, – vardija psichologė.

Ją papildydamas A.Kairys įvardija ir daugiau paskatų išvykti studijuoti svetur: „Noras pakeliauti, pakeisti aplinką, naujų, galbūt net kiek aštresnių pojūčių paieška“.

Paskatinti išvykti į užsienį gali ir siekis bent trumpam tiesiog nuo visko pabėgti.

„Manau, kad galima bėgti ieškoti dirgiklių, kurie užgožtų vidinę tuštumą, tačiau kad ir kaip norėtųsi pabėgti nuo savo gyvenimo – žmonių, jausmų, sunkumų – anksčiau ar vėliau vėl teks prie jų sugrįžti“, – perspėja  J.Stakauskaitė.

Gali ištikti kultūrinis šokas

Psichologė taip pat atkreipia dėmesį, kad svečioje šalyje gali ištikti kultūrinis šokas.

„(Jis – aut.) kyla todėl, kad žmogus nesupranta, negali nuspėti ir kontroliuoti kitų elgsenos. Žmogus jaučia vidinę sumaištį, nes pradeda suvokti, kad įprasti tėvynėje susikurti standartai, vertybės, išmokti elgesio modeliai neveikia naujoje sociokultūrinėje aplinkoje“, – aiškina psichologė, pridurdama, kad reikia naujų psichologinių resursų, norint išmokti tvarkytis naujoje situacijoje, suprasti kultūrinę įvairovę.

Taigi, kad būtų lengviau prisitaikyti, prieš išvykstant reikėtų susipažinti su šalies, į kurią ketinama vykti, kultūra, papročiais, įstatymais, gyvenimo sąlygomis.

„Didelis privalumas, be abejo, yra ir gebėjimas bendrauti svetima kalba“, –  prie įvardytų veiksnių, kurie turi įtakos sėkmingai adaptacijai pasirinktoje šalyje prideda psichologė.

Kaip greitai pavyks prisitaikyti naujoje aplinkoje emigravusiam žmogui priklauso nuo asmenybės.

„Tyrimai rodo, kad asmuo, kuris pasižymi ekstraversija, atvirumu patirčiai, savigarba, sugeba lengvai prisitaikyti prie naujų situacijų, užmegzti naujus socialinius ryšius, turi konstruktyvių bendravimo įgūdžių ir pozityvų požiūrį, sėkmingiau prisitaikys naujose sociokultūrinėse sąlygose“, – teigia J.Stakauskaitė. 

Sunkumo akimirką – į kito žmogaus glėbį

Dar prieš pasineriant į ieškojimų kelią, kuris vadinasi ERASMUS, dažnas perspėja „Jeigu esi įsipareigojęs, t.y. turi antrą pusę, santykių greičiausiai laukia pabaiga arba mažų mažiausiai – krizė. Mat ERASMUS – nemenkas išbandymas jiems“. Bet ar visas malkas dėl žlugusių santykių galima suversti mainų programai?

„Manau, kad santykių tėkmei didelės įtakos turi dviejų žmonių sąmoningumas ir realus noras būti kartu. Taigi vienareikšmiškai sakyti, kad atstumas skiria, negalima. Tai labai individualu“, – teigia psichologė. Kad tai nėra šimtaprocentinė taisyklė pritaria ir A.Kairys, tačiau, pasak jo, atstumas – visada papildomas išbandymas santykiams.

„Ypač, jeigu yra papildomų pagundų – vakarėliai, naujos pažintys, kitaip tariant, jei susilpnėja išorinė kontrolė (draugas/draugė gi negali patikrinti, ką konkrečiu momentu veiki), nebeįmanoma praleisti laiko su artimu žmogumi, galbūt atsiranda vienišumo jausmas (svetima šalis, mažai pažįstamų), tuomet ir pagundoms pasiduoti lengviau“, – teigia A.Kairys.

Anot J.Stakauskaitės, esant svečioje šalyje, neišvengiamai kyla daug emocijų ir žmogus gali jautriai reaguoti į įvairias situacijas.

„Norisi į kažką atsiremti, pasiguosti. Atstumas apriboja fizinių susitikimų skaičių su artimu žmogumi. Žinia, mylimo žmogaus prisilietimas veikia raminančiai, sušildo, atpalaiduoja. To neatstos pokalbiai telefonu, internetu ar gražūs meilės laiškai“, – kalba psichologė.

Pasak jos, būtent todėl sunkumo akimirką gali būti, kad pasirenkamas kitas partneris, kuris padėtų patirti šį jausmą.

„Antra vertus, esant toliau vienam nuo kito, atsiranda daugiau laiko apmąstyti santykius. Sukdamasis tarp įvairesnių žmonių pradedi kitaip suvokti ir pažinti save. Pradedi mąstyti ir vertinti, kokio žmogaus tau iš tiesų reikia“, – kalba psichologė.

Tarp prioritetų mokslo nėra

Paradoksalu, bet pagal mainų programą studijuoti atvykusių jaunuolių prioritetų sąraše pirmas pozicijas dažnai pasiglemžia linksmybės, vakarėliai, kelionės, studijos lieka antram plane, tesiekiant minimalaus balo.

„Čia reikėtų tiesiog atsakyti į klausimą, o ko tas žmogus važiavo? Ir labai dažnai pagrindinė motyvacija yra ne „mokslo aukštumų siekimas“, bet noras smagiai praleisti laiką, patirti kažką naujo, pabūti svečioje šalyje, ar net pabėgti nuo rutinos savoje“, – aiškina lektorius.

J.Stakauskaitė atkreipia dėmesį ir į tai, kad jauni žmonės svečioje šalyje dažnai pasijunta it atitrūkę nuo grandinės.

„Tėvynėje jautiesi įsipareigojęs artimiems žmonėms: tėvams, draugui ar draugei. Didelis atstumas suardo tą įsipareigojimų grandinę, pavyzdžiui, nereikia nustatytu laiku grįžti namo. Žmogus gali suteikti sau daugiau laisvės. Dingsta baimė, kad būsi nubaustas dėl netinkamo elgesio“, – teigia specialistė.

Pasak jos, vis dėlto daug kas priklauso nuo paties žmogaus sąmoningumo ir atsakomybės prieš save patį, savo susikurtų normų bei vertybių laikymosi.

„Greičiausiai ne visi pradeda elgtis radikaliai priešingai, nei iki tol buvo įpratę. Noras pritapti ir neišsiskirti iš kitų, vienatvės baimė, nemokėjimas konstruktyviai įveikti psichologinių problemų, netgi paprasčiausias smalsumas skatina pasiduoti bandos jausmui“, – kalba J.Stakauskaitė.

Išnykus bendrumui tenka atsisveikinti

A.Kairys kviečia perkratyti atmintį net tiems, kurie nebuvo ERASMUS. „(Jie – aut.) ras situacijų, kai susirado draugų stovyklose, vasarą atostogaudami kažkur, seminaruose ar konferencijose. Ir iš tikrųjų tokios draugystės labai retai perauga į ilgalaikes“, – kalba A.Kairys.

Pasak jo, tokios draugystės dažnai susidaro dėl trumpalaikio bendrumo. „Mes dažnai susidraugaujame su tais, kurie į mus panašūs (pažiūromis, nuostatomis ir pan.). ERASMUS vienija jau tai, kad esame svečioje šalyje“, – aiškina A.Kairys.

Tad po pusmečio praleisto kartu, nelikus to, kas vienijo dažniausiai teks ištarti „sudie“ visam gyvenimui ir, kalbant lietuvio studento žodžiais, kapanotis iš sunkių „pagirių“? Kodėl atsisveikinti su visu tuo ir grįžti į realų gyvenimą taip sudėtinga?

„Nes baigėsi vienas įdomus ir, dažniausiai, kupinas įspūdžių etapas. Žmogus dažniausiai per tą laiką spėja susirasti draugų, prie jų prisirišti, susikurti tam tikrus ritualus, rutiną (šeštadieniais gerti kavą X kavinėje), prisijaukinti aplinką“, – vardija priežastis lektorius, pridurdamas, kad išvažiavimas reiškia, kad greičiausiai visam laikui tenka to atsisakyti.

Jam antrina ir J.Stakauskaitė: „Žmogus supranta, kad neteks dalykų, prie kurių yra pripratęs, kas yra svarbu, brangu. Tai skaudina. Antra vertus, grįžus į tėvynę, vėl iš naujo teks adaptuotis“.

A.Kairys priduria, kad teko pastebėti, jog ne taip ir mažai ERASMUS studentų bando po to bent trumpam grįžti į šalį, kurioje buvo.

Pažymėkite klaidą tekste pele, paspaudę kairįjį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Verslas

Kova su čeburekų pardavėjais – įteisinimui neprieštarautų ir Palangos policijos vadas

Aktualu

Archeologas R.Freundas: norėdami sunaikinti Didžiąją Vilniaus sinagogą, sovietai ją išsaugojo

Sportas

Kruvinas futbolo čempionatas Rusijoje baigėsi: ar Kataras gerbs žmogaus teises?

Vardai

Pirmą kartą ant podiumo – krūtimi kūdikį maitinantis modelis: „Atstovauju dirbančioms mamoms“

Sportas

Antidopingo specialistė neskuba džiaugtis dėl posūkio dopingo skandale

Pasaulis kišenėje

Ispanijos kurortui įgriso nepadorūs turistai: dalins tūkstantines baudas

Gazas

Po apsilankymo automatinėje plovykloje pabiro BMW žibintai, o ekspertai apkaltino vairuotoją

Gyvenimas

Moters seksualumas: ką apie jį gali atskleisti emocijų naudojimas susirašinėjant?

Konkurso „Debiutas“ nugalėtoja nuotraukose atskleidžia atminties ir vaizduotės žaismę

Aktualu

Sportas ir politika: rusas turistas Turkijoje užmušė kroatus pasaulio čempionate palaikiusį ukrainietį

Gazas

Liudininko žvilgsnis į masinę avariją Vilniuje: ar ją lėmė ir Seimo pirmininko kortežas?

Verslas

Įspūdingas pusmečio derlius: milžiniški laivai pildo Klaipėdos uosto kišenes

Verslas

„Ryanair“ SMS žinutė 50 tūkst. klientų: jūsų skrydis atšauktas

Aktualu

Ką darys valstybė, teismui nepatvirtinus taikos sutarties su „Danpower Baltic“?

Aktualu

15min studijoje – pasakojimas apie „Alfa vyrą“ demaskavusio žurnalistinio tyrimo užkulisius

Vardai

Daina Bosas teisme švenčia pergalę: dukrai dėl skandalingų skiepų – kompensacija, medikei – nelaisvė

Vardai

Mantas Katleris – apie sulaikytą „Alfa vyrą“: „Būtume žinoję, šokti viliotinio nebūtume kvietę“

Aktualu

Garliavos dilema: kas svarbiau – ąžuolas, žmonės ar kvadratinis metras žemės?

Verslas

Apie pinigų plovimą pranešusi „Revolut“ atskleidė, kaip sustabdė bandymą sukčiauti

Seksualinę prievartą patyrę žmonės neretai tyli ir nesikreipia pagalbos, nes jiems gėda. Tačiau būtent jie yra aukos. Apsiginti, atkurti teisingumą ir rasti sielos ramybę tėra vienintelis kelias – pasitikėti teisėsauga.
Aktualu

Iš „Alfa vyro“ bute rastos vaizdinės medžiagos policija sprendžia, kad gali būti daugiau nukentėjusių merginų – kviečia atsiliepti

Naujienos

Verslas

Kova su čeburekų pardavėjais – įteisinimui neprieštarautų ir Palangos policijos vadas

Aktualu

Archeologas R.Freundas: norėdami sunaikinti Didžiąją Vilniaus sinagogą, sovietai ją išsaugojo

Sportas

Kruvinas futbolo čempionatas Rusijoje baigėsi: ar Kataras gerbs žmogaus teises?

Vardai

Pirmą kartą ant podiumo – krūtimi kūdikį maitinantis modelis: „Atstovauju dirbančioms mamoms“

Sportas

Antidopingo specialistė neskuba džiaugtis dėl posūkio dopingo skandale

Pasaulis kišenėje

Ispanijos kurortui įgriso nepadorūs turistai: dalins tūkstantines baudas

Gazas

Po apsilankymo automatinėje plovykloje pabiro BMW žibintai, o ekspertai apkaltino vairuotoją

Gyvenimas

Moters seksualumas: ką apie jį gali atskleisti emocijų naudojimas susirašinėjant?

Konkurso „Debiutas“ nugalėtoja nuotraukose atskleidžia atminties ir vaizduotės žaismę

Aktualu

Sportas ir politika: rusas turistas Turkijoje užmušė kroatus pasaulio čempionate palaikiusį ukrainietį

Gazas

Liudininko žvilgsnis į masinę avariją Vilniuje: ar ją lėmė ir Seimo pirmininko kortežas?

Verslas

Įspūdingas pusmečio derlius: milžiniški laivai pildo Klaipėdos uosto kišenes

Verslas

„Ryanair“ SMS žinutė 50 tūkst. klientų: jūsų skrydis atšauktas

Aktualu

Ką darys valstybė, teismui nepatvirtinus taikos sutarties su „Danpower Baltic“?

Aktualu

15min studijoje – pasakojimas apie „Alfa vyrą“ demaskavusio žurnalistinio tyrimo užkulisius

Vardai

Daina Bosas teisme švenčia pergalę: dukrai dėl skandalingų skiepų – kompensacija, medikei – nelaisvė

Vardai

Mantas Katleris – apie sulaikytą „Alfa vyrą“: „Būtume žinoję, šokti viliotinio nebūtume kvietę“

Aktualu

Garliavos dilema: kas svarbiau – ąžuolas, žmonės ar kvadratinis metras žemės?

Verslas

Apie pinigų plovimą pranešusi „Revolut“ atskleidė, kaip sustabdė bandymą sukčiauti

Seksualinę prievartą patyrę žmonės neretai tyli ir nesikreipia pagalbos, nes jiems gėda. Tačiau būtent jie yra aukos. Apsiginti, atkurti teisingumą ir rasti sielos ramybę tėra vienintelis kelias – pasitikėti teisėsauga.
Aktualu

Iš „Alfa vyro“ bute rastos vaizdinės medžiagos policija sprendžia, kad gali būti daugiau nukentėjusių merginų – kviečia atsiliepti

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Išmanus kaimas

Festivalis „Galapagai”

Parašykite atsiliepimą apie 15min