Dabar populiaru
Publikuota: 2017 gruodžio 7d. 15:40

Į mokyklą nuo 6-erių: psichologė siūlo atrinkti tam nepasiruošusius vaikus

Pamoka
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Pamoka

Vaikai mokyklą turėtų pradėti lankyti nuo 6-erių, – mano Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, pirmadienį registravęs tokį pokytį įtvirtinantį įstatymo projektą. Šiuo metu dėl 6-mečių mokymosi mokykloje sprendžia specialistai.

„Jeigu pažiūrėsime į Europos sąrangą, kas mokosi nuo 6, kas nuo 7 metų, dauguma Europos mokosi nuo 6 metų. Europos patirtis – svarbu, bet svarbi ir mūsų pačių patirtis.

Mums reikia jauninti Lietuvą, dėl to kad žmonės ne 18–19, netgi 20 metų, bet 17–18 metų turėtų įsilieti į mūsų gyvenimą ir anksčiau baigti mokslus. Kai pilnamečiai dar mokosi mokykloje, nėra gerai. Yra įvairių tyrinėjimų, kad socializacija žymiai sėkmingesnė, nusikalstamumas yra mažesnis, jeigu vaikai anksčiau pradeda eiti į mokslus“, – iniciatyvą aiškina parlamentaras.

E.Jovaiša: dėl tinkamo mokymosi amžiaus turėtų spręsti tėvai

Dabar tėvai, norintys savo atžalas į mokyklą leisti nuo 6-erių, turi kreiptis į miesto psichologinę pedagoginę tarnybą, kur atliekamas vaiko brandos vertinimas. E.Jovaiša sako sulaukiantis nepatenkintų tėvų laiškų. Atliepiant į juos, parlamentaro nuomone, atsakomybę dėl sprendimo, kokio amžiaus vaikas turėtų pradėti mokytis, reikėtų palikti tėvams.

Tegul lieka tėvų atsakomybei, kad nebūtų kas metai didžiausių ginčų, piktumų.

„Mes manome, tegu tai būna tėvų atsakomybė. Vis dėlto tėvai yra pagrindiniai žmonės, kurie pasako, vaikas gali ar negali [eiti į mokyklą]. [...] tegul lieka tėvų atsakomybei, kad nebūtų kas metai didžiausių ginčų, piktumų“, – teigia Seimo narys.

Seimui pritarus minėtai pataisai, vaiko brandos vertinimo neliktų.

„Nebereikės vertinimo, bet bus išlyga [...]. Bus tėvų, kurie sakys: mano vaikas dar nepasiruošęs nuo 6 metų. Tada bus brandos patikrinimas, ar tikrai tas vaikas negali eiti į mokyklą nuo 6 metų“, – teigia Seimo narys.

Tiesa, įstatymo projekto aiškinamajame rašte dėstoma, kad ateityje vaiko brandumo mokyklai vertinimas būtų atliekamas „tik vaiko psichologinio konsultavimo tikslais, teikiant rekomendacijas tėvams ir pedagogams“.

Įgyvendinant ugdymo ankstyvinimo pokyčius, anot E.Jovaišos, prireiktų papildomų lėšų – 10–11 mln. eurų.

„Reikia sutvarkyti infrastruktūrą, reikia paruošti klases, reikia paruošti ir pačius mokytojus, ir turinį reikia naują kurti, vadovėlius išleisti“, – apie tai, kur tos lėšos būtų panaudotos, kalba parlamentaras ir priduria, kad 6-mečiai mokytųsi pagal kitokią ugdymo programą nei ta, pagal kurią mokos dabartiniai 7-mečiai.

Nors įstatymo projektas, jį priėmus Seimui, įsigaliotų nuo kitų metų rugsėjo, E.Jovaiša sako, kad pirmieji 6-mečiai pirmą klasę turėtų pasiekti tik 2020-aisiais.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Eugenijus Jovaiša
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Eugenijus Jovaiša

„Reikia 2–3 metų pasiruošti, tą ir darysime“, – tikina jis.

Įstatymo projektu taip pat siekiama nuo kitų mokslo metų leisti tėvams nuspręsti, nuo kelerių, 5 ar 6 metų, jų atžala pradėtų lankyti priešmokyklinę grupę. Atitinkamai pradinį ugdymą vaikas pradėtų lankyti 6 ar 7 metų.

Vilniuje – ypač didelis noras lankyti mokyklą anksčiau

Vilniaus miesto psichologinės pedagoginės tarnybos psichologės Vilmos Voišnienės teigimu, besikreipiančiųjų dėl ankstyvesnio tiek priešmokyklinio, tiek pradinio ugdymo mažėja, kadangi priešmokyklinis ugdymas nuo 2016-ųjų tapo privalomas. Praėjusiais metais tokių atvejų Vilniuje buvo 511.

Visose tarnybose yra tikrinama branda, bet niekur Lietuvoje nėra tokios psichozės kaip Vilniuje.

„Visose tarnybose yra tikrinama branda, bet niekur Lietuvoje nėra tokios psichozės kaip Vilniuje. Kaunas irgi didelis miestas. Palyginimui galiu pasakyti: Vilniuje šįmet mes turėjome 511 vaikų, o Kaunas turėjo 150“, – sako psichologė.

Tokius skirtumus, anot jos, galima aiškinti vietų trūkumu Vilniaus darželiuose – jeigu vaikas nepatenka į jį, lieka dvi galimybės, – eiti anksčiau į mokyklą arba nepakliūti niekur.

„Tarsi ta problema išspręsta, bet ji nėra tiek išspręsta, kad priešmokyklinių grupių užtektų“, – tikina V.Voišnienė.

Iš praėjusiais metais vertintų 511 vaikų 32 proc. buvo 6-mečiai, 68 proc. – 5-mečiai. Apie 70 proc. 6-mečių buvo įvertinti kaip brandūs vaikai, jiems leista į mokyklą eiti anksčiau.

„Vienas iš pagrindinių [vertinimo] kriterijų – emocinė branda ir dėmesio branda. Šiuos dalykus sunkiausia paveikti. Vaikų, kurie emociškai nebrandūs, tėveliai šito nesupranta. Jie galvoja, kad tai priklauso nuo psichologo. Bet jei vaikas yra baikštus naujose situacijose, sunkiai bendrauja, sunkiai atsiskiria nuo tėvų, nerekomenduojama tokiems vaikučiams į mokyklą eiti anksčiau.

Kitas požymis yra dėmesys. Paprastai [jis] labai svyruoja – vaikas epizodiškai tarsi iškrenta iš konteksto ir labai blogai atlieka užduotis, paskui vėl dėmesys sugrįžta ir tada būna labai dideli netolygumai. Tai irgi yra sunkiai tvarkomas dalykas, tam reikia laiko“, – pasakoja V.Voišnienė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Psichologo kabinetas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Psichologo kabinetas

„Tik 5 proc. vaikų raida yra spartesnė. Ir tarp tų vaikų kokie 2 proc. yra ypač gabių vaikų. 5 proc. vaikų yra sulėtėjusios raidos ir iš jų dar kokie 2 proc. yra sutrikusios raidos. Ir 90 proc. vaikų mes turime normalios raidos“, – dėsto ji.

Psichologė: reikėtų atrinkti vaikus, kurie anksčiau mokytis negali

Tėvų nepasitenkinimas, anot psichologės, kyla tuomet, kai normalios, tačiau į spartesnę linkusios, raidos vaikai nerealizuoja visų brandos kriterijų: „Kai ankstyvesnio ėjimo į mokyklą nepatvirtiname, dažniausiai tėvai neprieštarauja, bet yra dalis, kurie būna labai nepatenkinti. Ir tai dažniausiai būna vaikai, kurie neišpildo visų kriterijų [...]“.

Per anksti į mokymosi suolą patekę vaikai, anot psichologės, gali greitai prarasti motyvaciją.

„Mūsų programos vaikams yra per daug sunkios, per greitai norima daryti pažangą, labai greitai vaikai iš žaidimo režimo, tyrinėjimo režimo pasodinami į akademinio mokymosi režimą, kas vaikams iš principo netinka. Jeigu vaikas į mokyklą nueina per anksti, labai greitai praranda norą mokytis, nes jam per sunku. Jis nenori bandyti“, – sako V.Voišnienė.

Dalis vaikų bus tokių, kuriems brandos reikės palaukti.

Ankstinant ugdymą, jos nuomone, reikėtų keisti mokymo programas ir vaikų vertinimo pobūdį: „Reikia peržiūrėti programas, ugdymo metodus, terminus ir taip toliau. Dabar mes tikriname vaikučius, kuriuos norima į mokyklą išleisti anksčiau, o paankstinus ugdymą, tikėtina, reikėtų tikrinti vaikus, kuriems [ugdymą] reikėtų atidėti. Dalis vaikų bus tokių, kuriems brandos reikės palaukti“.

Šiuo metu veikiančią vaiko brandos vertinimo sistemą psichologė vertina kaip neteisingą, nes „yra pažeidžiamos tėvų teisės“. V.Voišnienės įsitikinimu, nesutrikę, socialūs normalios–spartesnės raidos vaikai turėtų turėti galimybę eiti į mokyklą, jeigu atsakomybę dėl jų ugdymosi prisiimtų tėvai ir mokykla. Tokiu atveju psichologinė pedagoginė tarnyba suinteresuotas puses galėtų informuoti apie rizikas.

Dabar tokios galimybės nėra – dėl ankstesnio vaiko ugdymosi teigiamai arba neigiamai sprendžia tarnybos specialistai.

„Mes galėtume rašyti kategoriškai taip, kategoriškai ne, ir palikti grupę vaikų, kur leidžiam spręsti tėvams kartu su mokykla. Šito trečio varianto nėra, dėl to tėvai būdavo labai nepatenkinti ir kai kurios mokyklos būdavo nepatenkintos“, – tvirtina V.Voišnienė.

Ministerija ruošiasi

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gražvydas Kazakevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gražvydas Kazakevičius

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) 15min siųstame komentare teigia šiuo metu ugdymo ankstinimo klausimu rengianti viešas konsultacijas, besitarianti su edukologais, mokytojais, tėvais – „kaip pasiruošti mokyklinio amžiaus ankstinimui, kad vaikai gerai jaustųsi mokykloje ir būtų užtikrintas sklandus šešiamečių ugdymas“.

Anksčiau švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius yra užsiminęs apie du pagrindinius iššūkius, kurie galimai kils ankstinant mokslą – tėvų nuostatos ir išaugęs mokytojų, patalpų, lėšų poreikis. Ministerijos skaičiavimais, ugdymo ankstinimui reikėtų 40 mln. eurų – 22 mln. eurų dengtų Europos Sąjunga.

Trečiadienį E.Jovaišos siūlomą įstatymo projektą svarstė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, ketvirtadienį dėl jo spręs Seimas.

Ankstinti ugdymą Lietuvai rekomenduoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Popiežiaus vizitas Gazas

Patarimai: kur popiežiaus Pranciškaus vizito metu Vilniuje galima palikti automobilį

Aktualu

Vergystė Lietuvoje: pas ūkininką Klaipėdos rajone dirbo už alų, cigaretes ir kelis eurus

Verslas

Degtinės Lietuvoje jau parduodama tiek, kiek prieš „valstiečių“ žygį į valdžią

Patikrinta 15min Aktualu

Tiesa ar melas? R.Karbauskis: „Šeštas Seimo vicepirmininkas kainuos virš 100 tūkst. eurų“

Aktualu

15min studijoje – viskas, ką reikia žinoti apie popiežiaus Pranciškaus vizitą

Popiežiaus Pranciškaus vizitų netikėtumai: vėjo išdaigos

Aktualu

Elvinas Jankevičius: Rasa Kazėnienė patiria psichologinį spaudimą, jai yra sunku

Kultūra

Monika Gimbutaitė: „Visi skirtingi – visi kultūringi“ ir kultūra kaip įvaizdžio formavimo dalis​​​​​​​

Vardai

Amalia Damonte – moteris, kurią popiežius Pranciškus norėjo vesti: atstumtas atsigręžė į Dievą

Aktualu

Londonas rusų bombonešių skrydį netoli Britanijos pavadino „agresijos aktu“

Aktualu

Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May: „Brexit“ derybos atsidūrė aklavietėje

Deuce

Ričardo Berankio žygis nutrūko – neatsilaikė prieš Radu Albotą

Pasaulis kišenėje

Ypatinga vieta Aukštaitijoje: per pusdienį galima aplankyti 5 dvarus

Gyvenimas

„Fendi“ naujausioje kolekcijoje atidavė duoklę kišenėms ir rankinėms

Aktualu

Keičiamas kaltinimas: R.Paksas kyšį iš G.Vainausko ėmė ne tik sau, bet ir „Tvarkai ir teisingumui“

Mokslas.IT

Pasaulinio atšilimo grimasos: rūgštys graužia žemę

Vardai

Dizainerė Aušra Haglund Šv.Bartolomėjaus saloje susižadėjo su futbolo treneriu: prancūzas piršosi dukart

Aktualu

Akcija #PalaikauJuliją įvyko: dalyviai sulaukė Kauno pareigūnų įspėjimo

Mokslas.IT

Neskubėkite pirkti naujo „iPhone“ – netrukus už dyką gausite galbūt pakankamą patobulinimą

Gazas

Kauno gatvėmis 150 km/val. greičiu lakstys kartingai

Naujienos

Popiežiaus vizitas Gazas

Patarimai: kur popiežiaus Pranciškaus vizito metu Vilniuje galima palikti automobilį

Aktualu

Vergystė Lietuvoje: pas ūkininką Klaipėdos rajone dirbo už alų, cigaretes ir kelis eurus

Verslas

Degtinės Lietuvoje jau parduodama tiek, kiek prieš „valstiečių“ žygį į valdžią

Patikrinta 15min Aktualu

Tiesa ar melas? R.Karbauskis: „Šeštas Seimo vicepirmininkas kainuos virš 100 tūkst. eurų“

Aktualu

15min studijoje – viskas, ką reikia žinoti apie popiežiaus Pranciškaus vizitą

Popiežiaus Pranciškaus vizitų netikėtumai: vėjo išdaigos

Aktualu

Elvinas Jankevičius: Rasa Kazėnienė patiria psichologinį spaudimą, jai yra sunku

Aktualu

Dalį Rokiškio bebras paliko be elektros

24sek

Eurolygos žiniasklaidos diena Kaune: B.Davieso pokštai ir šokėju virtęs A.Kavaliauskas

Kultūra

Monika Gimbutaitė: „Visi skirtingi – visi kultūringi“ ir kultūra kaip įvaizdžio formavimo dalis​​​​​​​

Vardai

Amalia Damonte – moteris, kurią popiežius Pranciškus norėjo vesti: atstumtas atsigręžė į Dievą

Aktualu

Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May: „Brexit“ derybos atsidūrė aklavietėje

Deuce

Ričardo Berankio žygis nutrūko – neatsilaikė prieš Radu Albotą

Pasaulis kišenėje

Ypatinga vieta Aukštaitijoje: per pusdienį galima aplankyti 5 dvarus

Gyvenimas

„Fendi“ naujausioje kolekcijoje atidavė duoklę kišenėms ir rankinėms

Mokslas.IT

Pasaulinio atšilimo grimasos: rūgštys graužia žemę

Vardai

Dizainerė Aušra Haglund Šv.Bartolomėjaus saloje susižadėjo su futbolo treneriu: prancūzas piršosi dukart

Aktualu

Lenkijoje suimtas sinagogos langą išdaužęs vyras

Aktualu

R.Pakso ir G.Vainausko byloje – prokuroro prašymas skirti lingvistinę ekspertizę

Verslas

„Idavang“ Lietuvoje užsiims ekologiniu ūkininkavimu

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie 15min