Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2019 06 23, 15:07

Įkvėpti chemijos mokytojo: grupelė Klaipėdos dešimtokų pusmetį tyrė 50 rūšių kvepalus

Jei ne kiekvieno, tai dažno iš mūsų grožio ritualai baigiasi pasikvėpinimu. O kas gi slypi kvepalų buteliuke? Grupelė Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos dešimtokų, įkvėptų entuziastingo chemijos mokytojo Nerijaus Dzingelevičiaus, gerą pusmetį tyrinėjo 50 skirtingų kvepalų. Jaunuoliai kiekvieną savaitę darbavosi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijoje ir dabar nesuklysdami gali ištarti sudėtingo prietaiso pavadinimą – dujų chromotografas-masių spektrometras.
Kvepalų tyrimo laboratorijoje akimirkos.
Kvepalų tyrimo laboratorijoje akimirkos. / Asmeninio arch. nuotr.

20 moteriškų, 20 vyriškų ir dešimt vaikiškų kvepalų – tiek jų, padedant patyrusiems chemikams, ištyrė penki dešimtokai. Akiratyje atsidūrė bičiulių, draugų, bendraklasių kvepalai, tiek pirkti Lietuvoje, tiek parsivežti iš užsienio. Idėja tirti kvepalus gimė chemijos mokytojui N.Dzingelevičiui, pasitarus su mokiniais.

Asmeninio arch. nuotr./Kvepalų tyrimo laboratorijoje akimirkos.
Asmeninio arch. nuotr./Kvepalų tyrimo laboratorijoje akimirkos.

Kitokios pamokos

Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijoje N.Dzingelevičius pradėjo dirbti nuo rugsėjo, čia persikėlęs iš Druskininkų. Panašu, kad apie tokį mokytoją ir svajoja moksleiviai – degančiomis akimis, kupiną entuziazmo ir į pamoką žiūrintį plačiau – neapsiribojantį tik kabinetu ir vadovėliu.

Padedami dešimties metų mokytojo patirtį turinčio Nerijaus bei instituto mokslo darbuotojų, auklėtiniai tyrė ftalatus ir muskusą. Šios medžiagos parfumerijos pramonėje kontroliuojamos ir negali viršyti tam tikrų koncentracijų.

Nori panaikinti stereotipus

„Suaugusieji dažnai suformuoja vaikams stereotipus apie chemiją, kaip sunkų mokslą, o mano pagrindinis tikslas yra tą išgąstį sumažinti. Tai galima padaryti mokantis ne tik mokyklos suole, bet ir dirbant praktiškai.

Norėčiau, kad 8–9 klasėse būtų mokomasi teorijos, o dešimtoje klasėje jau būtų galima pasirinkti temą ir ruošti brandos darbą. Spalio mėnesį vaikams pristačiau mokslinio darbo idėją, norintieji rašė motyvacinius laiškus, pagal kurios atrinkau aštuonis vaikus, vėliau liko penki. Tema gimė kartu su mokiniais, juk ir aš kvėpinuosi, merginos, vaikinai turi supratimą apie kvepalus, daugeliui įdomu, kokia yra kvepalų sudėtis, kuo skiriasi moteriški, vyriški, vaikiški kvepalai, gal yra toksinių medžiagų?“ – pasakojo N.Dzingelevičius.

Suaugusieji dažnai suformuoja vaikams stereotipus apie chemiją, kaip sunkų mokslą, o mano pagrindinis tikslas yra tą išgąstį sumažinti.

Išmoko dirbti laboratorijoje

Taip prasidėjo pusmetį trukusi pažintis su visai kitokiu chemijos pasauliu. Kiekvieną savaitę Dovydas Dvarionas, Dovilė Kalinauskaitė, Kotryna Jonušauskaitė, Ignas Simutis ir Danielius Gailius po 2–3 val. praleisdavo laboratorijoje, kur moksleiviams padėjo instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Reda Kubiliūtė. Institutas motyvuotiems moksleiviams leidžia pasinaudoti turima sudėtinga įranga, kurios mokyklos neturi.

„Nuo spalio iki sausio moksleiviai susipažino su darbo laboratorijoje tvarka, formavo būtinuosius įgūdžius. Kiekvienas atėjęs į laboratoriją turi išmokti dirbti su analitinėmis svarstyklėmis, žinoti, kur, ką rasti ir tvarkingai padėti, kaip tirpalus paruošti ir kt. Kai pamatėme, kad moksleiviai išmoko, kaip elgtis laboratorijoje, pradėjome dirbti su dujų chromatografu. Dujų chromatografijos metodu galime nustatyti 20–30 skirtingų junginių, tada remdamiesi duomenų bibliotekomis galime identifikuoti junginį“, – pasakojo R.Kubiliūtė.

Surinkti 50 kvepalų buteliukų moksleiviams ir jų pagalbininkams nebuvo problema. Jų atnešė kolegos, mokslininkai, patys mokiniai, norintys išsitirti, kuo kvėpinasi.

Pasiskirstę į dvi grupes vaikai pusmetį tyrė minėtas medžiagas – ftalatus ir muskusus. Kaip pasakojo Hermano Zudermano gimnazijos moksleivė Dovilė, kenksmingų, neleistinų medžiagų kvepaluose aptikta nebuvo. Tai moksleivius itin pradžiugino. Anot mokslo darbuotojos Redos, naudojantis turima įranga galima aptikti net menkiausią medžiagos pėdsaką ir nustatyti mažas kvepalų molekules.

Įkvepianti patirtis

Dešimtokai visi lyg susitarę tikino, jog ateiti kartą per savaitę vakare kelioms valandoms į laboratoriją būdavę nelengva, tačiau dar sunkiau išeiti, bedirbant pagaudavo nepaprastas įkvėpimas. Moksleiviai pasakojo pradžioje nesugebėdavę nė perskaityti kvepaluose aptiktos medžiagos ilgo ir sudėtingo pavadinimo, tačiau netrukus išmoko iššifruoti šį kodą. Patirtis jiems pravers ateityje renkantis studijas. Kas svajoja tapti veterinaru, kas inžinieriumi – visiems įgytos žinios bus naudingos.

„Jie dar nesimokė organinės chemijos, bet žino jau daugiau nei esami dešimtokai, – džiaugėsi chemijos mokytojas. – O kas toliau? Esame gimnazija, pasirašiusi sutartį su universitetu, norime nuo kitų mokslo metų pradėti rašyti brandos darbą, kilti į aukštesnį lygį, kad būtų išsamiai, iki galo atliktas tiriamasis darbas, ir patirti praktinę naudą, nes stojant už mokslinį darbą yra pridedamas balas. Manau, vaikai rinksis su chemija susijusias studijas.“

Šį savo praktinį darbą įgūdžių įgiję jaunieji tyrėjai jau pristatė Kaune vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „The Vital Nature Sign 2019“ (liet. „Gyvasis gamtos ženklas“) ir pelnė geriausio stendinio pranešimo apdovanojimą. Konferencijoje pranešimus skaitė mokslininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Taip pat savo tiriamuosius darbus pristatė gimnazijos bendruomenei.

Ugdo jaunuosius mokslininkus

KU Jūrinių tyrimų instituto direktorė, prof. dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė 15min teigė, jog priimdami motyvuotus moksleivius instituto darbuotojai sudaro galimybę praktiškai pritaikyti vadovėlines žinias, suvokti praktikos naudą.

„Kvepalų tyrimas buvo paprastas, suprantamas, jo rezultatus galima lengvai paaiškinti mamai, tėtei ar draugui. Ateityje norėtume, kad moksleivių darbų temos būtų artimesnės mūsų instituto tyrimų kryptims, susijusios su aplinkos chemija, tarša ir pan. Tai yra šiek tiek savanaudiškas noras, nes į moksleivius žiūrime kaip į potencialius studentus, o vėliau – galbūt ir būsimuosius mokslininkus, taigi, tokiu būdu norime juos jaukintis, – šypsosi Z.R.Gasiūnaitė. – Norime, kad moksleiviai prisijungtų prie realių projektų, iš arti pamatytų tikrą mokslininko darbą. Net ir pats sudėtingiausias tyrimas turi paprastas užduotis, kurias moksleiviai galėtų atlikti. Norinčių susipažinti su darbu laboratorijose nestinga, moksleiviai dirba su mokslininkais ir kitose srityse, o besidomintiems jūrine aplinka ir technologijomis, norintiems suprasti gamtamokslines problemas, siekiantiems profesionalaus požiūrio į Baltijos jūros aplinkos išsaugojimą moksleiviams institutas jau ne vienerius metus siūlo neformaliojo vaikų švietimo edukacinę programą „Išmanioji jūra“.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min