Dabar populiaru
Publikuota: 2017 birželio 21d. 08:00

Informatikos studijos – tiesiausias kelias į gigantiškas technologijų korporacijas

Informatikos studijos – tiesiausias kelias į gigantiškas technologijų korporacijas
KVK nuotr. / Informatikos studijos – tiesiausias kelias į gigantiškas technologijų korporacijas

Kvapą gniaužiantis atlyginimas, svajonių darbas, ateities specialybė – tokiais vertinimais palydimos informacinių technologijų specialistų profesinės perspektyvos. Ar iš tiesų informatikai taip graibstomi darbdavių, o jiems žadama ateitis prilygsta aukso kalnams, atvirauja būsimus informatikus rengiančios Klaipėdos valstybinės kolegijos Informacinių technologijų katedros vedėjas Gintaras Kučinskas.

– Informatiko specialybę esame linkę tapatinti su programavimu. Tačiau Informatikos studijos juk atveria žymiai platesnius profesinius horizontus.

KVK nuotr./Gintaras Kučinskas
KVK nuotr./Gintaras Kučinskas

– Iš tiesų nereikia į informatikus žiūrėti taip stagnatoriškai. Juk jie visą studijų laikotarpį neprarymo prie kompiuterių operacinių sistemų. Kaip ir kitų specialybių studentai, jie mokosi bendrųjų studijų dalykų, verslumo, vadybinių pagrindų. Tad absolventų profesinės perspektyvos tikrai neapsiriboja vien programavimu. Jie puikiai gali dirbti informacinių technologijų projektų vadovais, grafikos dizaineriais, sistemų analitikais, duomenų bazių administratoriais, net kibernetinio saugumo žinovais. Atsižvelgdama į darbo rinkos poreikius Klaipėdos valstybinė kolegija rengia dviejų krypčių specialistus: programuotojus ir bendro profilio informacinių sistemų specialistus.

– Išvardinote išties patrauklias pozicijas darbo rinkoje. O kokio atlygio gali tikėtis tokių darbų siekiantys jaunuoliai?

– Apsidairius aplink sudėtinga rasti sritį, kuri dar nebūtų kompiuterizuota. Net grioviai kasami naudojantis GPS – vietos nustatymo paslauga. Į kokį įrenginį bepažvelgtumėme, dažniausiai jo viduje yra kompiuteris, o kad prietaisas veiktų, būtinos specializuotos programinės įrangos. Joms sukurti reikalinga didžiulė profesionalių informatikų kariauna. Kompiuterizuotos, patogios aplinkos poreikis, natūralu, sukuria ir didžiulią IT specialistų paklausą, kuri diktuoja viliojantį atlygį. Lietuvoje programuotojų vidutinis metinis atlyginimas (priklausomai nuo programavimo kalbos) svyruoja apie 14500-18000 eurų.

– Šiandienos jaunuoliams labai svarbi galimybė derinti studijas ir darbą. Informatikos studijos kaip tik ir leidžia tai padaryti.

– Informacinių technologijų specialistų paklausa diktuoja sąlygas ir studijų procesui. Daugelis jaunuolių įsidarbina dar studijuodami. Žinoma, stengiamės sudaryti jiems sąlygas ir dirbti, ir studijuoti. Juolab, kad informatikų darbo specifika dažnu atveju nepririša jų prie darbo vietos, laiko. Jie įsipareigoja atlikti pavestą darbą ir tai jie gali daryti bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje, net visai kitame pasaulio krašte, nei įsikūrusi jo darbovietė.

– Užuominos apie globalizaciją perša nuostatą, kad mūsų šalies kompiuterinių technologijų specialistai gali atsidurti užsienyje įsikūrusių IT gigantų taikiklyje.

– Ne tik gali, o ir atsiduria. IT specialistai, ypač programuotojai, turi unikalias galimybes. Jiems nereikia stovėti prie staklių, kad kažką pagamintų. Programuotojai kuria programas, o tam nereikalingi ypatingai dideli resursai. Dažnai užtenka kompiuterio ir specifinės programavimo aplinkos. Taip galima be vargo susikurti patrauklią darbo vietą ir gerą pajamų šaltinį iš didelių IT kompanijų. Puikus pavyzdys – šiemet Klaipėdos valstybinę kolegiją baigsiantis trečiakursis. Jis jau kurį laiką prižiūri Airijoje esančią sistemą.

– Atrodo, kad informacinių technologijų specialistų poreikis Lietuvoje, o ir visame pasaulyje artimiausiu metu tik augs?

– Nematyti jokių ženklų, kad tokių specialistų pasiūla artimiausią dešimtmetį pasivytų paklausą ir juo labiau ją pralenktų. Europos Sąjungos statistikos tarnybos duomenimis, IT specialistai Lietuvoje sudaro tik 2 proc. visų dirbančiųjų – kone dukart mažiau nei ES vidurkis, o jų poreikis toliau nuolat auga. Palyginimui – Estijoje IT srities darbuotojai sudaro 5 proc. visų dirbančiųjų, Švedijoje – 6 proc., Suomijoje – 7 proc.

– Dažnai norintieji keisti darbą ir pasvajojantieji apie informatiko profesines perspektyvas vis dėlto nesiryžta to daryti. Vieni teisinasi vyresniu amžiumi, kiti per daug sudėtingomis studijomis. Kartais atrodo, kad, ypač vyresnės kartos atstovai, kiek mistifikuoja ir pačias informacines technologijas, ir jas profesionaliai valdančius specialistus.

– Per savo darbo praktiką mokiau ne vieną nebe jauną studentą, puikiausiai įsisavinusį visas žinias. Tokie studentai, turėdami gyvenimiškos patirties, išminties ir gerokai stipresnę atsakomybės pajautą, pasiekė daugiau, nei jų bendramoksliai jaunuoliais.

– Dar viena gaji nuostata apie informatikus akmeniu krenta į vyriškosios giminės daržą. Esą į šią sritį dailiosios lyties atstovės įsileidžiamos nenoriai.

KVK nuotr./Informatikos studentė
KVK nuotr./Informatikos studentė

– Iš tiesų negalima nepastebėti, kad IT srityje merginų yra gerokai mažiau, negu vaikinų. Tad ypatingai džiugu, kuomet kolegijos diplomą galime įteikti dailiosios lyties IT studijų atstovėms. Nepaisant atsargaus merginų domėjimosi kompiuterinėmis technologijomis, mano įsitikinimu, jos dažnai yra tinkamesnės šiai sričiai. Paprastai jos būna kruopštesnės, atsakingesnės, o IT srityje, ypač programavime, tai labai svarbu. Ir tikrai nėra taip, kad merginų į šią sritį niekas neįsileidžia, veikiau joms atrodo, kad IT sfera nuobodi. Aš manau, kad čia – labai daug galimybių kurti. Tai liudija ir istorijos faktai. Juk pirmoji programuotoja buvo moteris – anglų matematikė Ada Lovelace (1815 – 1852).

Daugiau apie galimybę studijuoti Klaipėdos valstybinėje kolegijoje www.kvk.lt.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min