Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 kovo 25d. 09:45

Išbandymas darbo pokalbiu: kokiems klausimams ruoštis, ko neverta slėpti, kas yra „herojaus poza?“

Kandidatai laukia darbo pokalbio
Vida Press nuotr. / Kandidatai laukia darbo pokalbio
Darbo paieškos jau yra darbas. Tą puikiai žino visi, kiek ilgiau ieškoję darbo, tą patvirtina ir žmogiškųjų išteklių specialistai. Tačiau ši akivaizdi tiesa ne visada aiški tiems, kas darbo ieško pirmąsyk – moksleiviams, studentams, tiems, kas ką tik baigė studijas.

Daug jaunų žmonių visoje Lietuvoje neseniai turėjo galimybę dalyvauti nemokamose CV rengimo konsultacijose ir darbo pokalbių simuliacijose, kurias teikė projektas „Europass“. Per pusmetį suteikta 201 individuali konsultacija jaunuoliams ir 46 konsultacijos klasėms, kuriose dalyvavo apie 1100 Lietuvos moksleivių. Kaip sėkmingai pasirodyti darbo pokalbyje, buvo vienas iš labiausiai rūpėjusių klausimų, o projekto konsultantės turėjo daug naudingų patarimų.

Žmogiškųjų išteklių valdymo specialistė Jevgenija Ešvovičiūtė ir karjeros psichologė Gabija Čeledinaitė turėjo progą konsultuoti daugybę jaunų žmonių ir didžiuosiuose miestuose, ir rajonų mokyklose. Kokį įspūdį joms paliko karta, kuri dabar po truputį, o po kelerių metų jau visa koja žengs į darbo rinką?

Tarp drąsos ir nepasitikėjimo savimi

Pasak J.Ešvovičiūtės, jos įspūdžiai pozityvūs: „Konsultacijų metu apėmė jausmas, kad į darbo rinką ateina smalsūs, motyvuoti žmonės. Jie aktyviai domisi, kaip ruoštis darbo pokalbiui, koks CV yra tinkamas, jie naudojasi galimybėmis. Susidaro įspūdis, jog yra aiški orientacija, ko tie jauni žmonės nori, jie labai atviri grįžtamajam ryšiui. Dar vienas pozityvus dalykas tas, jog kai šios kartos žmonės atkeliauja į darbovietę ir mato, jog ten jiems kas nors netinka – tarkime, trūksta pagarbaus elgesio, kas nors yra neištęsima – jie nėra linkę taikstytis, laukti, jie turi drąsos“.

Konsultacijų metu apėmė jausmas, kad į darbo rinką ateina smalsūs, motyvuoti žmonės.

Žinoma, žmogiškųjų išteklių valdymo specialistė pastebėjo ir tam tikrų silpnybių, bruožų, kuriuos verta stiprinti. Anot jos, neretai galima pastebėti pasitikėjimo savimi stoką. „Net ir studentai, kurie studijuoja ar yra baigę paklausias disciplinas – technologijas, inžineriją, kartais įsitikinę, jog niekas jų nepriims, mano, jog geidžiami tik tie, kurie turi didesnę darbo patirtį. Kodėl jiems susidaro toks įspūdis? Ko gero, ir todėl, jog jie siunčia CV ir negauna jokio grįžtamojo ryšio. Tad ši karta yra ta karta, kuri nori greito atsako ir jei jo nesulaukia, neretai ima nuvertinti save“, – pastebi pašnekovė.

Asmeninio albumo nuotr. /Jevgenija Ešvovičiūtė
Asmeninio albumo nuotr. /Jevgenija Ešvovičiūtė

Siekis – pasirinkti kryptį iš pirmo karto

J.Ešvovičiūtę papildo psichologė G.Čeledinaitė, kuriai susidarė įspūdis, jog jaunoji karta turi nemažai nerimo, kad neteisingai pasirinks – ir studijų kryptį, ir vėlesnę karjerą. „Jiems labai rūpi, kaip nenueiti ten, kur nepatiks, kur nebus prasmės. Antrasis jų nerimo šaltinis yra baimė, kaip prisistatyti – neretai jaunuoliai nepagalvoja, kaip save pateikti, jiems sunku save matyti kaip vertingus“, – pastebi ji ir priduria, jog tai gana paradoksalu, turint galvoje, jog, tarkime, socialiniuose tinkluose jaunoji karta atrodo labai savimi pasitikinti.

Konsultantėms pritaria ir abiturientė Klėja Merčaitytė, Lietuvos moksleivių sąjungos regioninių reikalų ir jaunimo politikos koordinatorė, anot kurios, dauguma jaunų žmonių išties nori kuo geriau pataikyti ir su studijų, ir su būsima darbo kryptimi. Įdomus momentas: ji pasakoja, jog bent jau jos klasėje niekas neketina rinktis pertraukos tarp mokyklos ir studijų metų, vadinamųjų „gap year“ – visi nori iškart tęsti mokslus kitoje pakopoje. Pasak moksleivės, nors vis dar yra šiek tiek spaudimo iš aplinkos ir iš tėvų teisingai pasirinkti, vis tik galutinį sprendimą priima pats jaunuolis. Ir dažniausiai pirmiausiai renkasi pagal savo gabumus, pagal tai, kas labiausiai traukia, patinka, o ne, tarkime, perspektyviausias sritis, potencialiai didžiausią uždarbį. „Juk jei kam nors neturi gabumų, pats tą ir supranti, tad automatiškai kai kurias specialybes atmeti“, – aiškina ji.

Padėti gali „namų darbai“ prieš pokalbį

Į praktinius patarimus orientuotų konsultacijų metu plačiausiai plėtotos dvi temos – tinkamas gyvenimo aprašymo (CV) parengimas bei tai, kaip pasiruošti ir gerai pasirodyti darbo pokalbyje. Jei į CV aprašymą žvelgiama galbūt kiek drąsiau, nes kalba sukasi apie lakonišką prisistatymą viename puslapyje, tai jau pati darbo pokalbio – kad ir labai trokštamo! – perspektyva kelia daug streso.

Darbo pokalbis visų pirma yra viešojo kalbėjimo patirtis.

Tai nė kiek nenuostabu, teigia abi konsultantės, nes darbo pokalbis visų pirma yra viešojo kalbėjimo patirtis. Ir visai nesvarbu, jog bus kalbama ne prieš didelę auditoriją, o prieš vieną ar porą trejetą žmonių – juk palikti jiems gerą įspūdį labai svarbu, ypač, jei pretenduojama į išsvajotą poziciją ir konkuruojama su kitais kandidatais.

Vida Press nuotr./Belaukiant darbo pokalbio
Vida Press nuotr./Belaukiant darbo pokalbio

Dar ruošiantis darbo pokalbiui verta iš anksto pasidomėti įmone, į kurią einama – peržiūrėti jos interneto svetainę, profilius socialiniuose tinkluose, pataria J.Ešvovičiūtė. Ji taip pat rekomenduoja darbo pokalbio metu pateikti klausimų apie įmonę – ne pačių bendriausių, kad nesusidarytų įspūdis, jog kandidatas net nesupranta, kur eina, bet konkretesnių – apie komandos dydį, užduotis ir panašiai.

Lemtingos keliasdešimt sekundžių

Pačiame darbo pokalbyje itin svarbus pirmasis įspūdis, sako žmogiškųjų išteklių valdymo specialistė, o tai yra punktualumas, pasisveikinimas, kaip esame apsirengę, kokia mūsų kūno kalba. Štai ant kėdės tikrai nereikia sudribti, verta palaikyti akių kontaktą, nesimuistyti, net jei apima nemažas nerimas.

Visada verta prisiminti, jog darbo pokalbis yra apie mainus – man reikia darbo, jiems reikia darbuotojo.

Nemažai jaunų žmonių, kurie eina į darbo pokalbį, bijo supanikuoti, susimauti, tad kaip įveikti nerimą? Anot J.Ešvovičiūtės, nerimas sveiko proto ribose yra visiškai normalu, jis net mobilizuoja. Ji pateikia ir labai praktišką patarimą jauduliui kiek apmalšinti: „Prieš pokalbį galima susirasti kokią nuošalią vietą ir pastovėti iškėlus rankas į viršų, tai vadinama „herojaus poza“. Pakartokite sau tarsi mantrą „aš esu ekspertas/-ė, aš esu ekspertas/-ė, jiems manęs reikia“, – sako ji ir priduria, jog visada verta prisiminti, jog darbo pokalbis yra apie mainus – man reikia darbo, jiems reikia darbuotojo.

Be pirmojo įspūdžio, dar labai svarbu ir pirmasis prisistatymas, konsultantės įspūdžiu, nemažai kandidatų nemoka to padaryti. Per 30–60 sekundžių reikia sugebėti pasakyti kelis sakinius apie save ir tą patirtį, kuri tinka tam konkrečiam pokalbiui ir pozicijai, sako ji. Šio itin trumpo pirmojo prisistatymo svarbą mini ir karjeros psichologė G.Čeledinaitė. Anot jos, įmonės atstovui ar darbuotojų atrankos specialistui svarbu iš kandidato išgirsti informaciją, aktualią iš profesinės pusės – šiuo atveju nesvarbu nei vaikystė, nei baigta gimnazija. „Svarbu, koks esi žmogus ir koks būtum darbuotojas“, – sako psichologė.

Jokio slapukavimo apie darbų kaitą

Dar vienas prieš darbo pokalbį dažnai nerimą keliantis dalykas – kaip paaiškinti potencialiam darbdaviui ankstesnę darbų kaitą, ypač, jei ji buvo gana aktyvi.

Kai iš CV akivaizdu, jog kandidatas dažnai keitė darbus, šio fakto vertinimas labai priklausys nuo to, į kokią poziciją kandidatuojama. Jei tai darbas, kuriam apmokyti neužtruks ilgai, gali būti, jog toji ankstesnė darbų kaita nebus itin svarbi. „Mano patarimas – kalbant su darbdaviu ir jam paklausus apie kaitą, kiekvienam išėjimui iš darbo turėti po argumentą. Verta atvirai sakyti, dėl ko išeita, tik, žinoma, mokėti tai korektiškai suformuluoti“, – sako J.Ešvovičiūtė.

Jai antrina ir G. Čeledinaitė, sakanti, jog slėpti ir meluoti šiuo atveju visiškai neapsimoka: „Jei tai išryškės, išsiduosi, bus tiesiog sugadintas santykis. Nes ko nori darbdavys? Kad naujas darbuotojas būtų patikimas ir kad norėtų mokytis, būtų atviras. Taigi, o parodyti atvirumą, tai ir būti atviru apie visas patirtis. Be to, darbų, sričių kaita jauniems žmonėms išties yra leidžiama, ji natūrali“, – pastebi karjeros psichologė.

Asmeninio albumo nuotr. /Gabija Čeledinaitė
Asmeninio albumo nuotr. /Gabija Čeledinaitė

„Kiekvienas darbo pokalbis, net jei jis ir nesibaigė pozicijos pasiūlymu toje įmonėje, jau yra patirtis. Jei tokių pokalbių bijosi, nedalyvausi, nieko nebus – tos patirties neturėsi. O štai kai praeiname visą pokalbių maratoną, tada geriausiai ir žinome, kaip jiems ruoštis, ką daryti ir ko nedaryti“, – apibendrina žmogiškųjų išteklių specialistė J.Ešvovičiūtė.

Pasiruošimas darbo pokalbiui: 5 esminiai patarimai

  1. Pasidomėkite įmone, į kurią kandidatuojate. Pasiruoškite klausimų, kurie pademonstruotų jūsų susidomėjimą būsima pozicija.
  2. Nevėluokite, atrodykite tvarkingai, bendraukite mandagiai, kontroliuokite savo kūno kalbą.
  3. Pasiruoškite kelių sakinių prisistatymą. Jo metu papasakokite apie save ir savo patirtis, svarbias būsimam darbui.
  4. Jei prieš tai keitėte darbovietes, kalbėkite apie tai atvirai. Kiekvienam ankstesniam išėjimui iš darbo turėkite aiškų argumentą.
  5. Jaudintis ir nervinti yra normalu, tačiau prisiminkite: jums reikia darbo, darbdaviui – darbuotojo.

Daugiau J.Ešvovičiūtės patarimų apie gyvenimo aprašymą ir darbo pokalbį – šiame vaizdo įraše:

VIDEO: Darbo pokalbių klaidos – nekartokite!

Projektą „Europass“ Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

10:24
13:31
23:55

15min metų knygų rinkimai

Ar žinai?

Esports namai

URBAN˙/

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min