Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Išleidžiate vaiką į mokyklą? Dalykai, kuriuos privalote atlikti

Mokiniai ir mokytoja
123rf.com nuotr. / Mokiniai ir mokytoja
Šaltinis: Remiamas turinys
Turinio kontrolė – redakcijos rankose, projekto partneris tik inicijuoja ar palaiko temos viešinimą
1
A A

Mokslo metų pradžia asocijuojasi su mokyklinių prekių pilnomis lentynomis, tačiau kalbinti pradinių ir vyresnių klasių mokinių pedagogai akcentuoja, jog visko tiek, kiek siūloma, tikrai nereikia: kuprinė tinka ir ta, kuri yra su „Žmogumi-voru“, nors labai norisi tos naujosios, su pokemonais. Geriau daugiau dėmesio skirti psichologiniam vaiko paruošimui mokslo metams bei skaitymui, akcentuoja švietimo ekspertai.

Ką pirkti vaikui mokyklai?

Karmėlavos miestelio Balio Buračo gimnazijos matematikos mokytoja-

ekspertė Sigita Žuklijienė teigia, jog prieš metus žurnalistams yra įvardijusi sumą, kurios užtektų vaiką suruošti mokyklai – tai yra 50 eurų. Nors pedagogė po straipsnio pasirodymo sulaukė kritikos, neva už tokią sumą apsipirkti neįmanoma, savo žodžių ji neišsigina.

„Mane tas ažiotažas prieš kiekvieną rugsėjo pirmąją stebina. Nors visada sakau vaikams, kad geros darbo priemonės yra reikalingos, tikrai nereikia tiek visko, kiek priperka tėvai. Pirmiausia reikia vaikus mokyti tausoti savo daiktus – tiek rūbelius (uniformas), tiek pieštukus, tušinukus, sąsiuvinius. Tada kitais metais ir pasiruošimas mokyklai nebus toks finansiškai skausmingas. 50 eurų yra pakankamai dideli pinigai – tiek turėtų užtekti“, – sakė S.Žuklijienė.

Žinoma, jei tėvai nusprendžia mokslo metų pradžiai įsigyti kompiuterį – išlaidos išauga. Tačiau S. Žuklijienė pataria kontroliuoti, ar iš tiesų kompiuteris naudojamas mokslui. „Visi geri dalykai yra geri, kol neperlenkiama lazda. Jei perkate vaikui kompiuterį, retsykiais pažiūrėkite, ką jis daro, prie kokių puslapių yra prisijungęs“, – kalbėjo pašnekovė.

Jos mokiniai yra nustebinę spręsdami funkcijos uždavinį – susiradę specialią grafikų braižymo programėlę, jie iškart suprato, kur padarė klaidą. Išmaniosios technologijos tikrai paspartina mokymosi procesą, tačiau nereikia pamesti galvos – naudingą programėlę jūsų vaikas atras ir ja pasinaudos ir be naujausio „iPhone“.

Svarbiausia – atnaujinti įgūdžius

Kalbant apie ne finansinį, o įgūdžių atnaujinimo pasiruošimą mokyklai, S.Žuklijienė paragino vaikus pratinti kuo daugiau skaityti.

„Turime bėdą su skaitymu. Jei vaikas prastai skaito, jam nesiseks visi kiti

Jei vaikas prastai skaito, jam nesiseks visi kiti dalykai: ir pasaulio pažinimas, ir fizika, ir chemija, ir biologija. Vaikas turėtų turėti idealius skaitymo įgūdžius

dalykai: ir pasaulio pažinimas, ir fizika, ir chemija, ir biologija. Vaikas turėtų turėti idealius skaitymo įgūdžius. Aš visuomet išleisdama savo vaikus atostogų perspėju: „Kai grįšite, paklausiu, kokią knygą perskaitėte“. Jie prunkštauja: „Tai čia matematika, ar kas?“. Taip, aš mokau matematikos, bet jūs turite skaityti. Siekiant, kad vaikui geriau sektųsi per mokslo metus, skatinkite jį skaityti ir vėliau aptarkite tai, ką jis perskaitė, ką suprato“, – patarė S.Žuklijienė.

Jau pradėjus mokslo metus mokytoja patarė nesusikoncentruoti vien į pažymius: „Nespauskite vaiko ir sakykite, kad visada jį palaikysite, kaip jam besisektų. O jis tegul stengiasi padaryti, kaip jam išeina geriausiai“, – kalbėjo S.Žuklijienė.

Nusiteikite patys ir nuteikite vaikus pozityviai

Tuo metu viešosios įstaigos „Šiuolaikinės mokyklos centras“ pradinių klasių mokytojos-ekspertės Astos Navickaitės pasiteiravome, kaip reikėtų pozityviai nuteikti vaiką prieš prasidedant naujiems mokslo metams. Ne paslaptis, kad dauguma moksleivių rugsėjo 1-ąją mini kaip Gedulo ir vilties dieną. Po vasaros į mokyklą grįžtama nenoriai.

Labai dažnai nuo tėvų nusiteikimo priklauso ir vaiko požiūris į mokyklą

„Labai dažnai nuo tėvų nusiteikimo priklauso ir vaiko požiūris į mokyklą. Jei būsimas pirmokas nuolat girdi: „Nueisi į mokyklą, va tada tai bus tau!“, tai jis ateina išsigandęs ir žiūri, kas tokio baisaus čia laukia. Tėvai turėtų kalbėti, ką vaikai toje mokykloje daro – tuomet vaikas laukia ir nori ją lankyti“, – sakė A.Navickaitė.

Ji taip pat nepritaria nuomonei, kad vaikas į mokyklą turi ateiti jau mokėdamas skaityti ir rašyti, kažkaip specialiai jai ruoštis. Pradinių klasių mokytojos teigimu, kokius gebėjimus vaikas turi – su tokiais mokytojai dirba toliau.

Paklausta, kas labiausiai skatina vaikus mokytis, didina jų motyvaciją, pašnekovė sako, kad tai priklauso nuo daugybės dalykų. Visų pirma – nuo auklėjimo.

„Įtakos turi ir mokyklinė aplinka, ir klasės atmosfera, ir bendravimas su mokytojais, galiausiai – užduotys – ar jos įdomios, ar neįdomios“, – sakė A.Navickaitė. Ji pati yra elektroninių EMA pratybų pradinukams užduočių bendraautorė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jūratė Mikulevičiūtė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jūratė Mikulevičiūtė


Technologijos leidžia vieniems nestresuoti, kitiems – nenuobodžiauti

Bendrovės „E.mokykla“, kuriančios šias pratybas, Ugdymo turinio grupės vadovė Jūratė Mikulevičiūtė sako, jog elektronines pratybas EMA galima pradėti naudoti nuo antros klasės.

El. pratybose mokytojui pateikiame tiek skirtingų užduočių, jog jis gali sudėlioti jų rinkinius kiekvienam vaikui individualiai

„Kai gauni savo galimybes atitinkančią užduotį – visai kitas jausmas, nei kai gauni tokią, kad negali niekur pajudėti iš „mirties taško“. Tada vaikai ir pradeda triukšmauti, dūkti, nenori eiti į mokyklą. El. pratybose mokytojui pateikiame tiek skirtingų užduočių, jog jis gali sudėlioti jų rinkinius kiekvienam vaikui individualiai“, – kalbėjo J.Mikulevičiūtė.

Dalis edukologijos ekspertų pritaria teiginiui, jog mokymasis turi būti kaip žaidimas. J.Mikulevičiūtė tam pritaria iš dalies – jos nuomone, vaikas turėtų būti sudominamas gudria užduotimi, vaizdine informacija, intriga, o ne vien galimybe „nuspausti mygtuką“.

Nors naujausi švietimo dokumentai (Geros mokyklos koncepcija, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas) akcentuoja personalizuotą ugdymą ir niekas neabejoja jo svarba, diferencijavimas ir individualizavimas vis dar išlieka viena pagrindinių problemų šiandieninėje mokykloje. Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros duomenimis (2015-2016 m. m. ataskaita), ši sritis nurodyta kaip labiausiai tobulintina (69% vertintų mokyklų). EMA elektroninės pratybos padeda realiai spręsti šią problemą. Pagal bendrųjų programų reikalavimus suformuluotose temose pateikiami užduočių rinkiniai skirtingų pasiekimų lygių mokiniams. Tokiu būdu mokytojas turi galimybę skirti vaikams patrauklaus elektroninio formato ir turinio užduotis, atitinkančias kiekvieno individualius gebėjimus. Analizuojant mūsų vaikų rezultatus šalies ar tarptautiniuose tyrimuose, nurodoma kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl rezultatai prastėja ir kodėl mažėja vaikų domėjimasis tokiais dalykais kaip matematika ar lietuvių kalba, tai, kad vaikai gauna per sunkias arba per lengvas, jų lygio neatitinkančias užduotis, kad užduočių įvairovė pamokose yra per maža. Tačiau pamirštama svarbiausia – kiek vaikų dėl šios priežasties tiesiog nenori eiti į mokyklą ar į atskirų dalykų pamokas, nenori mokytis ir mokyklą prilygina didžiausiai bausmei.

„Kai pasakai „elektroninės pratybos“, kyla asociacijų, kad reikia tiesiog kažką nuspausti, pasirinkti vieną teisingą atsakymo variantą. Ne. Šiose pratybose rašomas tekstas, uždavinio sprendimas – jos turi tas pačias galimybes, kaip ir popierinės pratybos. Beje, vaikai iš karto moka jomis naudotis – jie greitai perpranta naująsias technologijas, nes turi labai gerą intuiciją“, – kalbėjo Ugdymo turinio grupės vadovė.

El. pratybų kūrėjai stengiasi jog vaikas įsitraukęs į šį „žaidimą“, išmoktų visko, kas numatyta jo mokymo programoje. „Stengiamės pateikti spalvotų iliustracijų net prie matematikos uždavinių – tyrimai rodo, jog tuomet vaikai juos geriau išsprendžia. Iliustruojamos ir lietuvių kalbos užduotys. Beje, šiose pratybose naudojame ir skatiname vaikus rašyti tik lietuviškais rašmenimis – juk pykstame ir stebimės, kad vaikai pamiršta lietuvių kalbą, bet elektroninėje erdvėje jie iš tiesų visai neskatinami lietuviškai rašyti“, – kalbėjo pašnekovė.

Šiuo metu pradinukams yra sukurtos matematikos ir pasaulio pažinimo elektroninės pratybos. Dirbdamas pagal savo galimybes, kiekvienas vaikas gali pasiekti rezultatų ir patirti mokymosi sėkmę. Tikime, kad šių pratybų kūrėjų šūkis „Kiekvienas vaikas gali išmokti” gali ir turi būti realizuotas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min