Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 26d. 22:08

Iššūkis pirmaklasių tėvams: kaip paruošti vaiką mokyklai ir ko tikėtis

Pirmokai
Sauliaus Žiūros nuotr. / Pirmokai

Nenumaldomai artėja ruduo ir naujų mokslo metų pradžia, kuri daugeliui asocijuojasi su pasipuošusiais mokiniais, nešinais glėbiais gėlių ir pakilia, šventine nuotaika. Tačiau neretai šis džiugesys sumišęs kartu su nerimu, ypač – pirmaklasiams ir jų tėvams. Kyla dilema, kaip tinkamai paruošti naują gyvenimo slenkstį peržengti besirengiantį mažametį ir užtikrinti sėkmingą jo integraciją mokykloje.

Stebėdamas vyresniuosius brolius, seseris, giminaičius ar draugus, klausydamasis suaugusių pasakojimų priešmokyklinukas vaikas pradeda domėtis mokykla: kokia joje tvarka, ką vaikai joje veikia, kaip vyksta pamokos. Būsimuosius pirmaklasius traukia naujas mokinio statusas ir popamokinis gyvenimas – vaikui smalsu, kiek naujų atradimų ir užsiėmimų jo laukia. Vaiko adaptacija ir psichologinė savijauta pirmoje klasėje labai priklauso nuo tėvų rodomo požiūrio į mokymąsi ir pagalbos vaikui teisingai formuojant suvokimą, kokia veikla jo laukia mokykloje. Susikurtas mokyklos įvaizdis turėtų kuo mažiau skirtis nuo būsimos realybės.

Svarbu tinkamai formuoti lūkesčius

Ikimokyklinio amžiaus vaikai save jau laiko savarankiškais, todėl neretai išgirstame frazę: „aš pats (-i)“, „aš jau didelė (-is)“, tačiau artėjant prie mokyklinio amžiaus slenksčio – atvirkščiai. Tuomet iš vaikų dažniau tenka išgirsti „aš taip nemoku“, „aš dar mažas“. Kad ir kaip atrodytų paradoksalu, pasijautimas mažu ir nemokančiu yra svarbi vaiko pasirengimo mokyklai prielaida. Šiuo laikotarpiu vaikas nori daryti tai, ką suaugę žmonės laiko reikšminga, svarbu, vertinga ir mokykla yra to dalis.

Klaipėdos licėjaus nuotr./Klaipėdos licėjaus direktorė Regina Kontautienė
Klaipėdos licėjaus nuotr./Klaipėdos licėjaus direktorė Regina Kontautienė

Blogai, kai tėvai, dar prieš pradedant lankyti mokyklą, vaiką baugina, akcentuoja būsimus mokyklinio gyvenimo sunkumus: kad reikės anksti keltis, ruošti daug namų darbų, klausyti mokytojo ir panašiai. Taip gali susiformuoti neigiamas vaiko požiūris į mokyklą, mokytoją ir į patį mokymąsi. Taip pat nepatartina apie mokyklą kalbėti tik kaip apie džiaugsmo ir malonumų šaltinį. Pradėjęs lankyti mokyklą ir neradęs žadėtų malonumų vaikas nusivils, sumažės jo ryžtas mokytis. Todėl vaikas, dar prieš lankydamas mokyklą, turi pradėti įprasti nugalėti jo jėgas atitinkančius sunkumus ir pajusti atlikto darbo bei įveiktų sunkumų džiaugsmą – tai tėvų užduotis.

Taisyklių ir pareigų laikymosi ugdymas – dar namuose

Vaikui būtina suprasti, kad mokymasis mokykloje reikalauja laikytis tam tikrų vienodų taisyklių. Tėvai turėtų mokyti vaikus savidrausmės ir tvarkos dar prieš jiems pradedant lankyti mokyklą. Vaikui bus kur kas lengviau perprasti mokyklos taisykles, jei namuose, iki ateinant į pirmąją klasę, jis bus mokomas tam tikrą veiklą atlikti ramiai sėdint, atidžiai išklausyti ir įsiminti, ką tėvai aiškina, paskatinamas atlikti ne tik tai, kas įdomu jam pačiam. Ypač svarbu pratinti vaiką pradėtą darbą užbaigti, taip pat paskirti jam jo jėgas atitinkančių įsipareigojimų.

Palaistyti gėles, maitinti akvariume žuvytes, išvesti pasivaikščioti šunį – tokios ir panašios pareigos formuoja vaiko gebėjimą be didelio vargo nutraukti jam malonią veiklą ir, pvz., imtis ne visada patrauklios pamokų ruošos.

Sauliaus Žiūros nuotr./Rugsėjo 1-oji
Sauliaus Žiūros nuotr./Rugsėjo 1-oji

Nuvertinimas gali žeisti

Psichologų teigimu, daugelis vaikų net ir pirmoje klasėje dar nemoka pastangų atskirti nuo rezultato. Todėl tokie pasakymai kaip „vėl nesistengi“, gali labai įskaudinti vaiką, nes dažniausiai jie būna neteisingi. Dažniausiai vaikas stengiasi ir tikisi gero įvertinimo, todėl vaiko pastangos turi būti pastebėtos. Dar iki pradedant lankyti mokyklą patartina mokyti vaikus vertinti darbo kokybę ir rezultatus bei padėti suprasti, kad vertinama, pirmiausiai, tai, ką pavyko padaryti, t. y. rezultatas. Lygiai taip pat svarbu vaikui paaiškinti, ką jis padarė ne taip gerai ir kaip pageidaujamo rezultato būtų galima pasiekti kitą kartą.

Būsimajam pirmaklasiui taip pat būtina įskiepyti elementarius higienos įgūdžius: išmokyti savarankiškai praustis, šukuotis, valytis dantis, apsirengti, naudotis tualetu, kultūringai valgyti, nes šių įgūdžių neturėjimas gali vaiką pastatyti į nepatogią padėtį, sumenkinti jo savivertę.

Skaityti, rašyti ir skaičiuoti iki mokyklos – ar tikrai reikia?

Lietuvos mokslininkų atlikti tyrimai su pirmųjų klasių mokiniais bendrojo lavinimo mokyklose patvirtino faktą, kad mokymosi sėkmė didele dalimi priklauso ne tiek nuo to, kokius pradėję lankyti mokyklą jie turėjo skaičiavimo ar skaitymo įgūdžius, bet būtent nuo gebėjimo mąstyti. Todėl tėvams didesnį dėmesį reikėtų skirti vaiko mąstymo ugdymui, mokyti atskirti daiktų padėtį erdvėje, fizines savybes ir jas lyginti tarpusavyje. Mąstymas labai susijęs su kalba. Specialūs tyrimai rodo, kad proto veiksmų atsiradimo pamatas iš pradžių yra garsų kalba, o paskui vadinamoji vidinė kalba „pats sau“. Todėl labai svarbu paskatinti vaikus, kad jie sąveikaudami su daiktais ar jų atvaizdais dar ir balsu aiškintų, ką ir kaip daro.

Vaikui labai svarbu įprasti lyginti daiktus pagal jų ilgį, svorį, tūrį: ilgesnis-trumpesnis, sunkesnis-lengvesnis, didesnis-mažesnis, toliau-arčiau, viduryje-šone ir t.t. Būsimasis pirmaklasis turėtų išmokti aiškiai tarti žodžius ir garsus, rišliai dėstyti mintis, deklamuoti eilėraštukus, taisyklingai kalbėti. Kartais labai rūpestingi tėveliai savo dar mokyklos nelankantį vaiką pradeda mokyti rašytinių raidžių. To tikrai nereikėtų daryti, nes nenuoseklus ir nemetodiškas rašytinių raidžių ar jų junginių mokymas gali suformuoti netaisyklingo rašymo įgūdžius.

Skaityti išmokstama per pirmąjį pusmetį

Mokslininkų atlikti tyrimai Lietuvos miestų bendrojo lavinimo mokyklose rodo, kad vis daugiau mokinių į mokyklą ateina turėdami tam tikrų skaitymo įgūdžių: kas trečias pirmokas į mokyklą ateina jau galėdamas perskaityti kai kuriuos skiemenis arba žodžius, kas ketvirtas – geba skaityti netgi sakiniais. Vaikų, kurie visai nepažintų raidžių, į pirmąsias klases ateina vis mažiau.

Nepaisant skirtingų vaikų skaitymo įgūdžių, per pirmąjį mokymosi mokykloje pusmetį skaityti išmoksta visi vaikai. Tačiau tie vaikai, kurie į mokyklą ateina nors kiek mokėdami skaityti, pamokų metu būna labiau pasitikintys savimi, dažniau patiria sėkmę ir išgyvena su ja susijusias teigiamas emocijas. Todėl labai didelis vaidmuo tenka pradinių klasių mokytojui (-ai), kuris (-i) net raidžių nepažįstančiam vaikui turi padėti neprarasti pasitikėjimo savimi ir pasidžiaugti savo pasiekimais. Tikėtina, kad įgyti pirmieji skaitymo įgūdžiai (ir ne tik) dar prieš pradedant lankyti mokyklą gali turėti teigiamos įtakos vaiko adaptacijai mokykloje, tolimesnio mokymosi motyvacijai ir pasitikėjimo savimi ugdymuisi.

Mokant skaičiavimo vertėtų įtraukti logines užduotėles, pvz. kiek suskaičiuoji mašinų ir kiek liks, kai viena nuvažiuos? Rašymo įgūdžius geriausia formuoti kopijuojant raides lyg paveikslėlius, braižant linijas ir jas sujungiant matematikos sąsiuvinyje.

Tėveliams, ruošiantiems mokyklai pirmaklasius, norėčiau palinkėti, pirmiausia, turėti sveiką požiūrį į vaiko mokymą, nepersistengti su mokslinių žinių perteikimu, o labiau susitelkti į vaiko savikontrolę, gebėjimus nugalėti sunkumus, ugdymą ir tinkamą, nuo realybės neatitrūkusio mokyklos įvaizdžio formavimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Video

06:04
11:42
10:55

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min