Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 30, 10:55 Atnaujinta 2022 06 30, 18:30

J.Šiugždinienė: priimtos įstatymo pataisos stiprins studijas, didins jų prieinamumą

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad ketvirtadienį Seime priimtos įstatymų pataisos leis didinti studijų kokybę, aukštųjų mokyklų reitingus ir studijų prieinamumą socialiai pažeidžiamiems asmenims.
Jurgita Šiugždinienė
Jurgita Šiugždinienė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Mes visi norime, kad aukštosios mokyklos būtų kuo aukščiau reitinguose, turime tikslą turėti universitetą 300-uke. Tam, kad turėtume kokybiškas studijas, galėtume kuo daugiau pritraukti tiek užsienio, tiek Lietuvos studentų, kurie rinktųsi mūsų aukštąsias mokyklas, privalu stiprinti mokslo ir studijų kokybę“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje pristatydama pokyčius sakė švietimo, sporto ir mokslo ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pasak ministrės, dėl pakeitimų diskusijos vyko daugiau kaip metus ir „pagaliau esame toje stadijoje, kuomet labai tikimės Seimo palaikymo“.

Seimas ketvirtadienį galutinai balsavo dėl tai numatančių Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų. Už šį įstatymą balsavo 114 Seimo narių, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 7 parlamentarai.

„Pakeitimu aiškiai sudėliojam mokslo reikalavimus skirtingoms studijų pakopoms, numatome pereinamąjį laikotarpį sustiprinti mokslo produkciją“, – sakė ministrė.

Tarp numatomų pokyčių – galimybė universitetams patiems planuoti magistrantūros vietas, netaikyti finansinių sankcijų dėl studentų nubyrėjimo, jei skaičius neviršys 25 procentų. Taip, pasak ministrės, siekiama paskatinti kokybės augimą, o ne pastangas išsaugoti studijų krepšelį.

Seimas ketvirtadienį galutinai balsuos dėl visa tai numatančių Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų.

Stiprinamos kolegijos

Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimais siekiama sustiprinti kolegijas. Jose studijose taip pat turi būti grįstos taikomąja moksline veikla.

„Mūsų rūpestis, kad kolegijose būtų kuo daugiau praktikos, kuo daugiau sąsajų su praktika, kuo daugiau taikomųjų tyrimų. Pavyzdžiui, randasi aiškūs reikalavimai, kad ne mažiau kaip pusė dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip trejų metų praktinę patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku. Praktika studentų ne trumpesnė nei vieneri mokslo metai“, – teigė J.Šiugždinienė.

Anot ministerijos studijų, mokslo ir technologijų departamento vadovės Laimos Taparauskienės, šiuo metu kolegijose apie trečdalis dėstytojų yra orientuoti į praktiką.

Šiems pokyčiams kolegijose numatomas pereinamasis laikotarpis iki 2029 metų.

Ateityje kolegijose turėtų atsirasti profesinės magistrantūros studijos, kurių iki šiol Lietuvoje nebuvo.

Įstatymo pokyčiais numatomas universitetų ir kolegijų resursų galimas apjungimas tose srityse, kuriose reikalingų specialistų skaičius mažas, o reikalinga infrastruktūra brangi.

„Pavyzdžiui, žemės ūkio mokslai, jūrininkystė, viešasis saugumas. Specialistų parengimas labai svarbus, jų skaičius labai mažas, infrastruktūra labai brangi, nematome poreikio turėti binarinę sistemą, matome galimybę, kad resursai universitetų ir kolegijų galėtų būti apjungti“, – sakė ministrė.

Anot jos, tokią sistemą taiko ir kai kurios užsienio šalys.

Studijos socialiai pažeidžiamiems asmenims

Pasak ministrės, pataisose nugulė ir prezidento Gitano Nausėdos teiktas mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas, parengtas bendradarbiaujant su Vyriausybe ir ministerija dėl studijų prieinamumo didinimo socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

J.Šiugždinienės teigimu, siūloma, jog dešimt procentų studijų vietų galėtų būti teikiama našlaičiams, taip pat asmenims, turintiems negalią, gyvenantiems sudėtingesnėmis socialinėmis sąlygomis.

Pabrėžiama, jog šie studentai turės atitikti keliamus studijų reikalavimus, kaip ir visi kiti, tačiau konkuruotų vadinamojoje antroje eilėje.

„Nėra akademinių lengvatų stojant į antrą eilę, tik padidina šansą pažeidžiamoms grupėms užimti valstybės finansuojamą vietą“, – sakė ministerijos patarėjas Andrius Zalitis.

Pasak jo, preliminariais skaičiavimais studijuoti valstybės finansuojamose vietose galėtų keli šimtai socialiai pažeidžiamų studentų. Šie pakeitimai įsigalios nuo 2024 metų.

Kaip Prezidentūros pranešime teigė G.Nausėda, „šio projekto svarstymas ir priėmimas gali būti laikomas puikiu valdžios institucijų geranoriškumo ir bendradarbiavimo pavyzdžiu“.

Prezidentas siūlė mažinti kliūčių įgyti aukštąjį išsilavinimą ir jaunuoliams, kurie jau turi darbo patirties ar yra įgiję kvalifikaciją. Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos papildomos taip, kad būtų sukurtas mechanizmas, kuris leistų į aukštojo mokslo konkursinio balo skaičiavimą įtraukti stojamąjį egzaminą, o į tokias vietas galėtų pretenduoti asmenys, turintys profesinę kvalifikaciją ar turintys atitinkamos darbo patirties, taip pat baigę trumpąsias studijas.

Vyriausybė, teikdama išvadą prezidento pataisų projektui, papildė įstatymą aukštojo mokslo socialinės dimensijos įgyvendinimo nuostatomis, pasiūlė tobulinti dalį nuostatų, kurioms pritarė ir Seimas.

Mokymosi pasiekimų gerinimo sistema pilna apimtimi pradės veikti nuo 2023 m. Į papildomas socialinės dimensijos priemones asmenys galės pradėti pretenduoti nuo 2023 sausio 1 d.; O antroji eilė, turintiems darbinės patirties ar kvalifikacijų, bus pradedama formuoti nuo 2024 m.

Tikisi daugiau dėmesio doktorantams

Lietuvos studentų sąjunga kai kuriuos pokyčius vertina atsargiai.

„Turime abejonių, kad numatomi pokyčiai gali sujaukti binarinę aukštojo mokslo sistemą, tačiau vakar Seimo Švietimo ir mokslo komitete buvo rastas kompromisas – įstatyme numatytas aiškesnis reglamentavimas, kada universitetai galės vykdyti kolegines studijas. Belieka tikėtis, kad realybėje išimtys nepavirs taisykle“, – sakė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Vytautas Kučinskas.

Jo teigimu, stiprinant mokslinį potencialą būtina užtikrinant didesnį disertacijas sėkmingai apgynusių doktorantų skaičių, „ne tik aklai didinti studijų vietų kiekį, bet ir investuoti į doktorantų studijų gerovę, sprendžiant socialinių garantijų ir doktoranto statuso problemas“.

LSS teigiamai vertina pokyčius atveriant platesnes galimybes įvairioms socialinėms grupėms.

„Apie tai kalbame jau ne vienerius metus. Tikimės, kad šiandien Seimo priimti pakeitimai ženkliai prisidės prie studijų prieinamumo gerinimo“, – teigė V.Kučinskas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min