Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jurgita Petrauskienė: nelikus aukštosios mokyklos, studentai galės baigti pasirinktą studijų programą

Ceremonijos akimirka
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Nelikus aukštosios mokyklos, studentai galės baigti pasirinktą studijų programą.
Šaltinis: BNS
0
A A

Įgyvendinant aukštojo mokslo reformą nelikus vienos ar kitos aukštosios mokyklos, studentams bus suteikta galimybė baigti pasirinktą studijų programą kitame universitete ar kolegijoje, teigia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

„Tikrai, studijos, kurios yra reikalingos, išliks: jei jungsis aukštosios mokyklos, tai nereiškia, kad nebus rengiami tam tikrų sričių specialistai. Aš galiu įstoti į vieną aukštąją mokyklą ir baigti daug stipresnę aukštąją mokyklą (...).

Jeigu mokykla, net ir teisiškai, yra pertvarkoma, studentai perkeliami į kitą aukštąją mokyklą, kuri vykdo tas pačias studijas, t. y. sutartis su studentu yra vykdoma bet kokiu atveju“, – ketvirtadienį žurnalistams Vilniuje sakė ministrė, paklausta, ar laukiant aukštųjų mokyklų reformos, šiemet stojantys jaunuoliai dar gali tikėtis baigti pasirinktas studijas.

Ji teigiamai įvertino Lietuvos studentų galimybes rinktis tarp studijų Lietuvoje ir užsienyje, kartu pabrėžė, kad planuojamos aukštojo mokslo pertvarkos tikslas yra užtikrinti, jog būsimieji studentai turėtų kuo geresnes galimybes studijuoti Lietuvoje.

Dalyvaudama aukštajam mokslui skirtoje parodoje „Studijos 2017“ J.Petrauskienė priminė ir apie stojančiųjų šiemet laukiančias naujoves. Esminė jų – ministerijos nustatytas mažiausias konkursinis balas stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas. Universitetuose šis balas sieks 3, kolegijose – 1,6 balo.

Anot ministrės, ši kartelė nėra aukšta, su aukštųjų mokyklų atstovais tariamasi jau kitąmet kelti minimalią kartelę universitetams iki 4 balų, kolegijoms – iki 2.

J.Petrauskienė sakė, kad nors konkursinis balas jos įsakymu nustatytas tik valstybės finansuojamoms studijoms, ji yra gavusi žodinį mokyklų pažadą, jog tai bus taikoma ir mokamoms studijų vietoms.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jurgita Petrauskienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jurgita Petrauskienė

„Yra žodinis sutarimas su Lietuvos universitetų rektorių konferencija, kad universitetai tos kartelės laikysis. Mes finansiškai stengsimės skatinti tuos, kurie laikysis kartelės ir valstybės nefinansuojamose vietose“, – dėstė ministrė.

Ji taip pat pabrėžė, kad tarp šiųmetinių naujovių – papildomas balas stojantiesiems, kurie su pagyrimu baigė profesinę mokyklą ir papildomas pusė balo baigusiesiems privalomąją karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus.

Kaip ir prieš metus, norėdami įstoti į valstybės finansuojamą vietą, studentai turės būti išlaikę tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos (išskyrus stojantiems į menus). Norintiesiems studijuoti nemokamai universitetuose privalu išlaikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.

Kalbėdama apie aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką ministrė pabrėžė, kad iki vasario 20 dienos aukštojo mokslo socialiniai dalininkai, savivalda, darbdavių atstovai kviečiami teikti siūlymus dėl galimų aukštųjų mokyklų jungimosi.

Kalbėdama apie aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką ministrė pabrėžė, kad iki vasario 20 dienos aukštojo mokslo socialiniai dalininkai, savivalda, darbdavių atstovai kviečiami teikti siūlymus dėl galimų aukštųjų mokyklų jungimosi.

Plečiamas ir studijų kainos finansavimas geriausiems, daugės kompensacijas gaunančiųjų, keičiama ir pati tvarka: jei anksčiau kaina buvo kompensuojama kas dvejus metus, nuo šiol tai bus daroma kasmet. Tai galios ir valstybės nefinansuojamiems studentams, taip pat nuo šiol kompensacijos galės būti skiriamos magistro studijų pakopoje.

J.Petrauskienė taip pat patvirtino, kad kai kuriose programose valstybės finansuojamiems studentams ilgainiui gali būti įvesta prievolė atidirbti regionuose. Pasak jos, tai yra teisiškai įmanoma.

Ministrės tvirtinimu, yra ir kitų skatinimo galimybių, kuriomis galėtų pasinaudoti aukštųjų mokyklų absolventai dirbdami regionuose: nemokama būsto nuoma, stipendijos, kitos palankios socialinės sąlygos.

„Tikrai nėra numatyta tokios prievolės, kad stojant privalėsi atidirbti, diskutuojama, kaip pritraukti specialistus į regionus. Išties, jei yra regiono iniciatyva, ir tokių iniciatyvų buvo ir anksčiau, kada sudaromos sutartys savanoriškai, susitariant, dalyvaujant visoms šalims – tarp studento, savivaldos, aukštosios mokyklos, jei yra sutarimas, kad baigęs studentas sutinka važiuoti ir dirbti po studijų į regioną, tokie susitarimai nėra draudžiami“, – dėstė ministrė.

S.Skvernelis: stojantieji šiemet jau žinos aukštųjų mokyklų pertvarkos detales

Premjeras Saulius Skvernelis žada, kad jau prieš teikdami pareiškimus stoti į aukštąsias mokyklas jaunuoliai turės aiškesnį vaizdą, kaip bus reformuojama aukštojo mokslo sistema.

„Tie procesai, kurie yra prasidėję, teikia vilties, kad turėsime bent jau kryptis, kuriomis aukštosios mokyklos judės. Vasario 20-ąją mes jau turėsime jų pasiūlymus, tuomet žiūrėsime, kokia reikalinga Vyriausybės ir Seimo intervencija. Aš manau, studentams kol kas reikia rinktis tas studijų kryptis ir programas, kur jiems širdis sako, kad čia yra mano pašaukimas“, – žurnalistams studijų mugėje Vilniuje sakė S.Skvernelis.

Kaip ir švietimo ir mokslo ministrė, Vyriausybės vadovas tikino, kad pasirinkusieji bet kurią šiemet siūlomą studijų programą ją tikrai galės baigti net ir po aukštųjų mokyklų reformos.

Kaip ir švietimo ir mokslo ministrė, Vyriausybės vadovas tikino, kad pasirinkusieji bet kurią šiemet siūlomą studijų programą ją tikrai galės baigti net ir po aukštųjų mokyklų reformos. Jis teigė, kad Vyriausybė garantuoja, jog nepriklausomai nuo pasirinktų programų būsimieji studentai baigs „kokybiškai kitokius universitetus ir mokyklas“. Anot jo, tai galėtų būti stimulas abiturientams likti mokytis Lietuvoje ir patiems tapti aukštojo mokslo reformos dalyviais.

Kartu Vyriausybės vadovas tikino, kad pirmosios reakcijos dėl būsimos pertvarkos jį nuteikia optimistiškai.

„Dabartiniai signalai, tokios galbūt atmetimo reakcijos, kad ne, viskas gerai, teikia vilties, kad turėsime alternatyvių pasiūlymų ir ne vieną. Tai irgi parodys akademinės bendruomenės brandą ir gebėjimą pakilti nuo savo siaurų asmeninių interesų į aukštesnį, galbūt valstybinį lygmenį“, – sakė premjeras.

Sausį su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene žurnalistams pristatydamas planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką S.Skvernelis sakė, kad Lietuvoje galėtų likti iki penkių universitetų, nors pabrėžė, kad tai nėra galutinis skaičius. Premjeras ir ministrė taip pat sakė, kad dėl aukštojo mokslo institucijų tinklo pertvarkos laukiama pačių institucijų iniciatyvų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min