Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip atsirado didieji FiDi atrakcionai?

„FiDi 40“. Šachmatai
„FiDi“ organizatorių nuotr. / „FiDi 40“. Šachmatai
Šaltinis: 15min
0
A A

Fiziko dienos – FiDi – dieninės dalies tradicija tapę studentų sukonstruoti atrakcionai kasmet vis nauju kampu atskleidžia neišsenkantį fizikų išradingumą. Kai kurie jų jau surado savo vietą FiDi istorijoje ir nusipelnė ypatingo pripažinimo bei pasididžiavimo. Jūsų dėmesiui – šešių didžiųjų FiDi atrakcionų istorijos.

FiDi 40. Šachmatai

40-osios FiDi proga buvo pastatyti milžiniški šachmatai, oficialiai pripažinti didžiausiais Lietuvoje. Žaidimo lentos plotas siekė 576 kvadratinius metrus, o didžiausia figūra – karalius – stiebėsi net į 4,95 metrų aukštį.

Tuometinis FiDi pirmininkas Donatas Meškauskas, remdamasis 39-osios FiDi gyvenimo patirtimi, pastebėjo, kad gerų rezultatų galima pasiekti tik sunkiu, varginančiu darbu. Todėl išsikėlė sau sudėtingą, iš pirmo žvilgsnio neįgyvendinamą užduotį. Kilus šachmatų sumanymui, buvo siekiama užregistruoti rekordą, todėl pasirinktas „Stounton Nr.5“ dizainas, laikomas originaliausiu. Padidinti kopijų brėžiniai rėmėsi tikromis figūromis, pasiskolintomis net iš Lietuvos šachmatų federacijos direktorės, o dydis nustatytas pagal aikštę, kurioje turėsianti stovėti šachmatų lenta.

„FiDi“ organizatorių nuotr./„FiDi 40“. Šachmatai
„FiDi“ organizatorių nuotr./„FiDi 40“. Šachmatai

Likus daugiau nei pusmečiui iki šventės, pradėta svarstyti, kokią medžiagą naudoti šachmatų gamybai. Nepasiteisinus pradiniams bandymams juos išlankstyti iš metalo, nuspręsta gaminti ažūrines figūras iš faneros. Buvo sukurta bandomoji šachmatų figūra, kurią vis dar galima aptikti VU Fizikos fakulteto rūsyje.

Aiški gamybos strategija ir suplanuoti darbai padėjo fizikams vos per mėnesį pastatyti įspūdingo dydžio medines figūras. Sunku patikėti, kad prie darbų prisidėjo vos du kvalifikuoti darbuotojai ir kelios dešimtys studentų, kurie iš 18 tonų medžiagų pagamino 4,5 tūkst. detalių ir sukonstravo pirmąjį grand statinį.

Nepaisant FiDi tradicijos dieną po šventės sudeginti visus tais metais sukonstruotus atrakcionus, šachmatams ši taisyklė nebuvo pritaikyta. Dalis jų buvo „sukūrenta“ tik po kurio laiko, o išlikusieji iki šios dienos puikuojasi Fizikos fakultete. 40-osios FiDi pirmininkas prasitarė, jog galbūt pritrūko drąsos sudeginti juos iš karto, nors gailisi, kad jie buvo palikti, juk tradicijos esmė – leisti ateinančioms kartoms suprasti, ką reiškia pradėti viską nuo nulio. 

FiDi 42. Milžiniškos FiDi raidės 

Milžiniškų FiDi raidžių idėja rutuliojosi palaipsniui: netikėtai gavus vonios plytelių, kilo mintis apie džiakuzį, o bandant braižyti eskizus, pastebėta, jog įmanoma pritaikyti vieną simbolinių FiDi raidžių – D, todėl buvo nuspręsta sukurti statinį, panaudojant visas keturias raides. 

„FiDi“ organizatorių nuotr./„FiDi 42“. Milžiniškos „FiDi“ raidės
„FiDi“ organizatorių nuotr./„FiDi 42“. Milžiniškos „FiDi“ raidės

Atrakcioną numatyta statyti Fizikos fakulteto lauko aikštelėje, tačiau tam,  kad būtų sudėti raidžių pamatai, teko valyti sniegą bei daužyti ir kasti sušalusią žemę. Tris dienas fizikai plušėjo keldami aplinkinių susidomėjimą. Ketvirtąją dieną aplankė sėkmė – atšilęs oras leido visą likusią dalį iškasti vos per pusdienį. Tęsiant darbus, buvo drožiamos, kalamos ir kabinamos raidžių sienos, uždengiamos ir šlifuojamos plokštės, o galų gale – rūpinamasi apšvietimu, ir, galiausiai, FiDi 42-osios lankytojai galėjo džiaugtis net 4 metrų aukščio raidžių formų pastatuose siūlomomis pramogomis.

Ką gi galima buvo pamatyti simbolinėse didžiosiose raidėse? F raidėje buvo įrengtos dvi kino salės – didžioji ir mažoji. Vienoje I raidėje buvo įsikūręs „Iuolaikinio Eno Uziejus“, kurio ekspozicijos atskleidė fizikus kaip menininkus, visiškai nevaržomus kūrybinės laisvės. Tarp jų šedevrų buvo galima pasigrožėti ir žmogaus skulptūra iš boilerio, skelbiančia, jog „boileris irgi yra žmogus“. D raidė talpino pačių statytą džiakuzį, kurioje vandenį šildė malkomis kūrenama buržuika. Likusioje I raidėje lankytojai galėjo žaisti boulingą, vietoj kėglių mušdami mineralinio vandens butelius ir kaip kamuolį ridendami šaldytą viščiuką, kuris galop buvo iškeptas ir gardžiai suvalgytas.

Statinys iš raidžių buvo ypatingas ne tik lankytojams, bet reikšmingas ir patiems fizikams, pripažįstantiems, jog kurį laiką tomis raidėmis tiesiog gyveno. FiDi raidės vienijo juos darbe, suteikdamos stimulo išpildyti išsikeltus tikslus, darbuotis bei žūtbūt įvykdyti užduotis. Statinių griovimas buvo lydimas tiek juoko, tiek ašarų, o mintys apie didžiules raides dar iki šiol sukelia nostalgiškus prisiminimus.

FiDi 43. Traukinukas „Lukrecijus“

43-oje FiDi visi norintys galėjo pasivažinėti fizikų pastatytu traukinuku „Lukrecijus”, įrengtu ant 100 m ilgio bėgių 4 metrų aukštyje.

„FiDi“ organizatorių nuotr./„FiDi 43“. Traukinukas „Lukrecijus“
„FiDi“ organizatorių nuotr./„FiDi 43“. Traukinukas „Lukrecijus“

Į klausimą, kaip pagaminti traukinuką, fizikai atsakė gan elementariai: „Paimi bėgius ir užkeli į 4 metrų aukštį“. Iš tiesų, suvirinti bėgiai buvo keliami ant klojinių, arba pastolių, o ant viršaus užkelti du vagonėliai. Pats traukinukas buvo varomas įmontuotu elektriniu motoru. Techniniam darbui daug žmonių neprireikė, tačiau montuojant bėgius susirinko ištisos brigados, triūsusios visą mėnesį. Labiausiai darbą stabdė tai, jog pastoliai buvo gauti likus vos dienai iki FiDi, todėl studentams teko surinkti atrakcioną per paskutinę parą. Jiems pavyko.

FiDi 44. Kambariolaidis „OMEGA-2“

Pagrindinio iniciatoriaus pavadintas „gigantizmo palikuoniu“, atrakcionas iš menkos idėjos sukurti veidrodžių labirintą, išsirutuliojo į idėją atvaizduoti šviesolaidžio principą. Bandant ieškoti būdų, kaip realizuoti sudėtingą veidrodžių labirinto konstrukciją, buvo patirta daugybė nusivylimų dėl rėmėjų, iš kurių buvo tikimasi gauti nemenką kiekį veidrodžių. Visgi, liaudies išmintis byloja – nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.

Negavus reikiamo kiekio veidrodžių, teko keisti projektą, kuris iš „Šviesolaidžio @“ buvo pervadintas į „Kambariolaidį OMEGA-2“ ir atliko ne tik šviesolaidžio paskirtį, bet ir turėjo kambariuką pasimaivymui. Raidę omega konstrukcijai fizikai parinko dėl įmantrios formos, o konstrukcijos centre pastatė koloną, primenančią kriauklę iš veidrodžių, kuri sukėlė didžiulį aplinkinių įspūdį. Atrakciono esmė – atsitojęs prie įėjimo gali matyti išėjimą – taip paaiškinamas šviesolaidžio veikimo principas.

„FiDi“ organizatorių nuotr./„FiDi 44“. Kambariolaidis „OMEGA-2“
„FiDi“ organizatorių nuotr./„FiDi 44“. Kambariolaidis „OMEGA-2“

Įdomioji dalis prasidėjo pjaustant medieną ir veidrodžius bei klijuojant sienas. Pritrūkus kompetentingų specialistų, atlikti darbų tesusibūrė penki žmonės, vaikinai – pjaustė veidrodžius, o merginos juos klijavo. Nepaisant to, kad projektas sukėlė nemažai vargo – iki paskutinės minutės buvo klijuojamos veidrodžių dalys bei baiminamasi dėl jų patvarumo – darbų vadovas apibūdino projektą kaip vieną smagiausių. Tai, kad per 12 dienų buvo supjaustyta ir suklijuota virš 450 kv. m. veidrodžių, galima laikyti itin geru rezultatu.

FiDi 45. Garlaivis „Užrakinti Kardinolai“ ir šaudymas iš patrankos į 6 m aukščio statinį „Dėžėvū“

Noras sukurti vietą atrakcionams, reikalaujantiems tamsos bei užuovėjos, kilęs vieno organizacinio komiteto posėdžio metu, privedė prie sprendimo pastatyti laivą kaip „fizikišką“ alegoriją į Nojaus arką. Laivui ant pievelės tarp Fizikos ir Ekonomikos fakultetų patyrus šiokį tokį fiasko dėl blogo oro bei techninių nesklandumų, pačių statytojų jis buvo pramintas „tvartu“. Nors įsitikinta, kad net ir laivo formos tvartą pastatyti nelengva, laimei, atrakcionas susilaukė gerų atsiliepimų šventės metu.

„FiDi“ organizatorių nuotr./„FiDi 45“. „Dėžėvū“
„FiDi“ organizatorių nuotr./„FiDi 45“. „Dėžėvū“

Pačiame laive galima buvo rasti neeilinių atrakcionų, tokių kaip Teslacoil‘as, žaibuojantis į visas puses ir į šalia esančius plazmos rutulius, susidarančius iš po stiklu esančių inertinių dujų bei elektrodo. Galima buvo išvysti ugnies tornado bei flametube – vamzdį su pagal muziką šokančiomis ugnelėmis. Lankytojai buvo kviečiami įsitraukti ir parodyti savo talentus ant grojančių grindų.

 „Dėžėvū“ idėja kilo vieno posėdžio metu, kai buvo sugalvota pagaminti atrakcioną, analogišką piktų paukštukų žaidimui (angl. Angry birds). Idėja plėtojosi mąstant, iš kokių medžiagų pagaminti taikinius ir šaudmenis. Galiausiai, Fizlendo metu buvo pastatytas milžiniškas, 6 metrų aukščio atsitiktinis statinys iš dėžių, į kurį buvo patranka šaudoma futbolo kamuoliais.

Visi FiDi atrakcionai turi savo ypatingą ir įdomią gimimo istoriją. Dažnai – tai sunkus, daug bemiegių naktų ir streso reikalaujantis darbas. Bet viskas atsiperka neišnykstamais prisiminimais ir emocijomis. Šiais metais fizikai dalinsis savo kūriniais balandžio 5 dieną. Įdomu pamatyti tai, kas vėliau tampa istorija.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min