Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kazimiero Simonavičiaus universitetas: mažas, bet ambicingas

Kazimiero Simonavičiaus universitetas
Maksim Frantovskij nuotr. / Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius Arūnas Augustinaitis bendrauja su studentais.
Šaltinis: 15min
0
A A

Šalia didžiųjų Lietuvos aukštųjų mokyklų, specializuotų bei regioninių universitetų savo vietą po saule bando rasti ir mažos privačios aukštosios mokyklos. Viena jų – Kazimiero Simonavičiaus universitetas, bandantis studentus pritraukti universaliomis ir naujoviškomis studijų programomis.

K.Simonavičiaus universitetas šiuo vardu veikia tik dvejus metus. Jo pagrindu tapo 2003 – 2011 metais veikusi Vilniaus verslo teisės akademija. Ši aukštąjį universitetinį išsilavinimą teikusi mokslo institucija ruošdavo tik verslo teisės specialistus. Nuo 2012 metų sausio 1 dienos ši akademija tapo Kazimiero Simonavičiaus universitetu.

Garsiausio Lietuvos mokslininko, kosmonautikos ir raketų teorijos pradininko Kazimiero Simonavičiaus vardu pavadintas universitetas keičia veiklos kryptį: kuriamos naujos, aktualios studijų programos, plėtojami nauji nacionaliniai ir tarptautiniai partnerystės ryšiai, universitete diegiamos naujos informacinės technologijos, kuriama mokslinių tyrimų bazė. Šiuo metu universitete studijuoja daugiau nei 500 studentų.

K.Simonavičiaus universiteto svarbiausias tikslas – rengti specialistus, ne tik suprantančius šiuolaikinius pokyčius, bet ir gebančius tuos pokyčius valdyti.

Apie K.Simonavičiaus universitetą kalbamės su jo rektoriumi prof. dr. Arūnu Augustinaičiu.

Maksim Frantovskij nuotr./Kazimiero Simonavičiaus universitetas
Maksim Frantovskij nuotr./Kazimiero Simonavičiaus universitetas

- Dėl kokių priežasčių šiam universitetui buvo pasirinktas Kazimiero Simonavičiaus vardas? Kuo ši asmenybė susijusi su universiteto idėjomis?

- Šis vardas pasirinktas neatsitiktinai. Pirmiausia, Kazimieras Simonavičius yra istorinė asmenybė, mums artima pagal kilmę. Jis yra senosios Lietuvos, Lenkijos, bei Baltarusijos tautų bendras atstovas. K.Simonavičiaus buvo Vilniaus universiteto magistras, tad kaip mokslininkas jis puoselėjo lietuviškąsias tradicijas.

Mes norime turėti universitetinę bendruomenę, kuri sugebėtų gyventi, kurti ir konkuruoti globalioje erdvėje.

Antra, šis žmogus turbūt garsiausias iš mūsų krašto kilęs tyrėjas ir mokslininkas. Kitos tokios asmenybės Lietuva neturi, kurio idėjos pasaulyje vyrautų daugiau kaip du šimtus metų, o mokslinis veikalas savu laiku buvo tapęs „bestseleriu“ ir verčiamas į daugelį kitų Europos kalbų.

Trečia, ir turbūt svarbiausia tai, kad jo darbai (išrastos raketos, – aut. past.) labai dera su šiuolaikinio mokslo proveržiais, inovaciniu kūrybiniu gyvenimu ir mokslo vaidmeniu visuomenėje. Kita vertus, kiekvieno universiteto misija turėtų būti savo šalies mokslo žmonių garsinimas.

- K.Simonavičius buvo kosmonautikos ir raketų teorijos pradininkas, tad ar šiame universitete yra studijų programų, susijusių su fiziniais ar technologiniais mokslais?

- Vasaros pabaigoje studijų kokybės ir vertinimo centras jau patvirtino pirmąją fizinių mokslų programą, kuri vadinasi interneto inžinerija ir kuri rengs labai šiuolaikiškus informatikus. Tai ateities specialybė. Interneto rinka tampa vyraujanti rinka, ji galėtų sugerti beveik visus Lietuvos absolventus.

-  K.Simonavičiaus universitetas (KSU) išsiskiria iš kitų Lietuvos universitetų?

- KSU tai tam tikras nedidelis iššūkis visai Lietuvos universitetų sistemai: mes bandome kitaip organizuoti ne tik studijų programas, jų turinį, bendruomenę, bet ir siekiame išlaikyti šimtametes Europos universitetų tradicijas, perkeldami jas į postmodernų gyvenimą.

Mes norime turėti universitetinę bendruomenę, kuri sugebėtų gyventi, kurti ir konkuruoti globalioje erdvėje. Siekiame visaverčio mokslo, kuris būtų kartu ir tradicinis, bet tuo pačiu žymėtų pasaulio ateities kelius.

Mano nuomone, kiekvienas iš mūsų turėtų atskleisti savo asmenybę, įgyvendinti savo idėjas būtent universitete. Būtent pagal šias idėjas stengiamės organizuoti savo universiteto gyvenimą, kad ir studentai, ir dėstytojai, ir visi santykiai būtų sudėlioti taip, kad atskleistų visą žmogaus talentą, galimybes, darbštumą ir, aišku, sukurtų pagrindą jo gyvenimui ir karjerai už universiteto sienų ir kad ta karjera būtų ne šiaip sau, kas šiuo metu madinga, bet tuo pačiu ji suteiktų kūrybinius impulsus ir padėtų pagrindus viso gyvenimo trajektorijai. Tuo mūsų universitetas tikrai skiriasi iš kitų universitetų.

Žinoma, šitos gražios mintys ir idealai negali būti įgyvendinti tą pat akimirką, dėl to mes kviečiam kiekvieną dieną ir studentus, ir kolektyvą kartu kurti mūsų universitetą.

Galų gale mes nesiekiame išaugti į milžinišką universitetą su gausybe studentų, mums labiau priimtinas nedidelio universiteto modelis, bet tai būtų besikeičiantis, atsinaujinantis žinių universitetas. Kuomet studentai nuo pirmo kurso dirba su savo dėstytojais, verslu, socialiniais partneriais kurdami, besimokydami ir kurdami savo perspektyvą. Galbūt, netgi uždirbdami pinigus kartu su verslu ar mokslo tiriamuosiuose projektuose.

- Kuo skiriasi privataus universiteto statusas nuo valstybinio?

- Iš principo demokratinėje valstybėje šitas statusas neturėtų skirtis. Formaliai diplomai yra pripažįstami vienodai. Tačiau aišku, matyt, mes vis dar gyvename postsovietinėje epochoje ir dar esame sukaustyti stereotipų, kad valstybinis universitetas kažkuo geresnis už privatų universitetą. Noriu pasakyti, kad viešą interesą – visuomenės lūkesčius ir mūsų studentų lūkesčius, mes tenkiname jau dabar galbūt geriau, negu dauguma valstybinių universitetų.

- Ar dėl šių stereotipų privatūs universitetai jaučia diskriminaciją?

- Žinoma, turime daug visokių problemų dėl nusistovėjusio postsovietinio požiūrio, kuris metams bėgant ne tik beveik nesikeičia, bet diskriminacinės normos vis labiau tvirtinamos tiesiog neleidžiant kai kurių veiklų atlikti privatiems universitetams.

Privataus universiteto dėstytojas negali pretenduoti į mokslininko pensiją. Kitaip sakant, privačiame universitete jis tarsi jau nebemokslininkas.

Vienas iš pavyzdžių yra dėstytojo statusas privačiam ir valstybiniam universitete: privataus universiteto dėstytojas negali pretenduoti į mokslininko pensiją. Kitaip sakant, privačiame universitete jis tarsi jau nebemokslininkas.

Taip pat kalbant apie priėmimo taisykles, tuos pačius krepšelius, stipendijas, atrodo, kad privataus universiteto studentas būtų kitoks, nei valstybiniam universitete. Lygiai tas pat su infrastruktūriniais projektais: valstybiniams universitetams infrastruktūroms plėtoti ir išlaikymui skirtos didelės lėšos, o privatiems universitetams ribojama, neatsižvelgiant į tai, kad yra valstybinių universitetų, kurie iš mokamų studentų surenka apie 80-90 proc. visų savo pajamų, o prie to dar gauna valstybinę paramą. Tai reiškia, kad jie yra labiau privatūs savo esme negu mūsų Kazimiero Simonavičiaus universitetas.

- Ar daug Lietuvos studentų studijuoja privačiuose universitetuose? Kokių Lietuvoje dar yra privačių universitetų?

- Privačių universitetų dalis bendrojoje universitetų sistemoje yra be galo maža. Dabar Lietuvoje realiai tik 3-4 proc. studentų mokosi privačiuose universitetuose. KSU ir ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, matyt, tik du šie universitetai yra tie, kurie iš tikrųjų atitinka privataus ir kokybiško universiteto statusą. Na, Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos aš galbūt neįskaičiuočiau, nes šimtu procentų ją valdo Vilniaus universitetas.

- Kokia yra K.Simonavičiaus universiteto ateities strategija?

- Apskritai K.Simonavičiaus universiteto strategija yra tapti tarptautiniu universitetu, kuris, išlaikydamas lietuviškąsias tradicijas galėtų laisvai priimti įvairių rasių, šalių, kultūrų studentus bei tyrėjus, su jais dirbti mokslinį darbą, bendradarbiauti.

Jau kitais metais mes žadame siūlyti penkias programas anglų kalba. Kitaip sakant, universitetas, kuris orientuotas į ateities poreikius, turi globaliai žiūrėti į šiandieninių universitetų vietą gyvenime. Tarptautiškumas yra vienas svarbiausių prioritetų.

Maksim Frantovskij nuotr./Kazimiero Simonavičiaus universitetas
Maksim Frantovskij nuotr./Kazimiero Simonavičiaus universitetas
Kiek kainuoja studijos?

KSU gGalima pasirinkti mokytis nuolatines arba ištęstines studijų programas. Tačiau skiriasi kaina, tai priklauso nuo studijų programos, bet daugelis nuolatinių studijų kainuoja 2550 Lt per pusmetį, o ištęstinių dauguma kainuoja 1700 Lt per pusmetį. Nuolatinės studijos trunka 3,5 metų, o ištęstinės – 5 metus.

Kiekvienas, baigęs aukštais balais mokyklą, gali pretenduoti į stipendiją. Studijų stipendijos dydis metams atitinka norminės vienerių metų studijų kainos dydį (3892 Lt/metams nuolatinių studijų studentams, 2595 Lt/metams ištęstinių studijų studentams).

Ką galima studijuoti KSU?

Kazimiero Simonavičiaus universitetas yra vienintelis Lietuvoje daugiaprofilinis privatus universitetas. Jis siūlo per 15 šiuolaikiškų studijų programų. Bbakalauro: Antreprenerystė ir vadyba; Aviacijos vadyba; Interneto inžinerija; Kūrybinės ir kultūrinės industrijos; Mados industrija; Politikos komunikacija ir žurnalistika; Pramogų ir turizmo industrijos; Rinkodara ir reklamavimas; Tarptautinė verslo teisė; Teisė ir ekonomikos saugumas; Verslo sociologija; Verslo vadyba. Magistrantūros: Ateities įžvalgos ir strateginis valdymas; Geopolitinės strategijos; Integruota kūrybos komunikacija; Kūrybos ekonomika; Organizacinės inovacijos ir vadyba.

Šį tekstą parengė K.Simonavičiaus universiteto politikos komunikacijos ir žurnalistikos specialybės pirmo kurso studentai. Jie pagal sutartį su K.Simonavičiaus universitetu portale 15min.lt atlieka žurnalistikos praktiką nuo pat pirmo kurso.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min