Dabar populiaru
Publikuota: 2014 rugsėjo 30d. 22:27

Kodėl anglų kalba mokiniams lengvesnė net už gimtąją lietuvių?

Anglų kalbos žodynas
sxc.hu nuotr. / Anglų kalbos žodynas

Ką bendra turi sveika gyvensena, mitybos piramidė ir anglų kalba? Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos anglų kalbos mokytoja Rūta Pivoriūnaitė sako – net labai daug! Pavyzdžiui, dėliodamas produktus į mitybos piramidę gali mokytis ne tik vaisių ar daržovių pavadinimus, bet ir angliškai aptarti pagrindinius sveiko gyvenimo būdo principus.

Kūrybiškumas – vienas pagrindinių šiuolaikiniam mokytojui keliamų reikalavimų. R.Pivoriūnaitė neslepia: kūrybiškumo ji semiasi būtent iš mokinių.

„Jie patys padiktuoja, kiek galiu būti kūrybiška, kokio kūrybiškumo iš manęs tikimasi. Esu imli, greitai prisitaikau prie besikeičiančių aplinkybių, nebijau eksperimentuoti, tačiau kūrybišką mokymosi procesą inspiruoja būtent mokiniai – man telieka įsitraukti ir juos palaikyti“, – pasakoja šeštus metus mokytoja dirbanti R.Pivoriūnaitė

VIDEO: Įdomioji pamoka. Anglų

Moderniųjų technologijų taikymas pamokoje esą jau nieko nestebina – to neišvengsi. Todėl R.Pivoriūnaitė improvizuoja, į anglų kalbos pamokas integruodama kitas disciplinas.

Esu imli, greitai prisitaikau prie besikeičiančių aplinkybių, nebijau eksperimentuoti, tačiau kūrybišką mokymosi procesą inspiruoja būtent mokiniai – man telieka įsitraukti ir juos palaikyti.

„Kodėl negalime integruoti biologijos ir anglų kalbos? Vienu šūviu nušauname du zuikius: kalbame apie sveiką gyvenseną, tobuliname kalbinius įgūdžius, plečiame žodyną“, – aiškina pedagogė.

Anglų kalba – kone kraujyje  

Anglų kalba mokykloje, matyt, yra vienas tų dalykų, kurio žinių lygis ne smunka, o kyla. R.Pivoriūnaitė pažymi, kad anglų kalbos egzaminas jos mokykloje labai populiarus, o jo rezultatai nepalyginti geresni nei lietuvių kalbos.

„Mokytojų kambaryje su kitais mokytojais pasidalijame įžvalgomis apie mokinių pasiekimus. Mano širdis džiaugiasi, nes galiu pasigirti: maniškiai atitinka visus anglų kalbai keliamus kriterijus: puikiausiai parašo rašinius, nestokoja žodyno, laisvai reiškia mintis tiek paprastomis, tiek sudėtingesnėmis temomis – net apie globalines problemas, politiką. Kartais stebina tai, kad lietuviškai mokiniai negeba tiek išreikšti, kiek angliškai – anglų kalba temą jie atskleidžia išsamiau ir padaro mažiau klaidų“, – lygina R.Pivoriūnaitė.

Kaip paaiškinti tokį paradoksą? „Aš irgi to klausiu savo mokinių. O jie paaiškina labai paprastai: nuo vaikystės žiūri angliškus animacinius filmukus, žaidžia kompiuterinius žaidimus, turi hobių, kurie verčia naršyti internete, lankytis angliškuose diskusijų forumuose, net susirašinėti su anglakalbiais. Be to, nuolat klausomasi muzikos“, – pasakoja pedagogė.

Evgenijos Levin nuotr./Rūta Pivoriūnaitė
Evgenijos Levin nuotr./Rūta Pivoriūnaitė

Tokiu būdu vaikai įsimena ne tik žodžius: keista, bet jie turi nuojautą net svetimos kalbos gramatikai.

„Paklausti, kodėl panaudojo būtent tą laiką ar kokią taisyklę pritaikė, mokiniai tik trūkteli pečiais: „Nežinau – tiesiog jaučiu.“ Tačiau ta nuojauta, matyt, net geriau nei išmokta taisyklė“, – svarsto R.Pivoriūnaitė.

Aiškiai nubrėžė ribas

Mokyklos slenkstį R.Pivoriūnaitė peržengė iškart po bakalauro studijų Edukologijos universitete – ji moko 11–12 klasių moksleivius.  

Mokinių ir mokytojos amžiaus skirtumas palyginti nedidelis – kaip pavyko išsikovoti jų pagarbą ir tapti autoritetu?

Galbūt einu lengvesniu keliu, tačiau leisdamasis į asmeniškesnį, šiltesnį kontaktą rizikuoji prarasti autoritetą. O tada labai sunku suvaldyti klasę. Todėl esu linkusi į discipliną ir dalykišką santykį.

„Esu iš tų mokytojų, kurie mano, kad mokytojas ir mokinys neturėtų būti lygūs. Nuo pat pirmų dienų mokykloje stengiausi nubrėžti ribas ir to siekti. Žinoma, leidiesi su vaikais į kontaktą ir bendravimą, tačiau vis dėlto pirmiausia pasiskirstai vaidmenimis: aš – mokytojas, o jūs – mokiniai, todėl turite laikytis mano nustatytų taisyklių, čia aš esu vadas ir sprendžiu, kaip dirbsime.

Galbūt einu lengvesniu keliu, tačiau leisdamasis į asmeniškesnį, šiltesnį kontaktą rizikuoji prarasti autoritetą. O tada labai sunku suvaldyti klasę. Todėl esu linkusi į discipliną ir dalykišką santykį“, – neslepia R.Pivoriūnaitė.

Ji atkreipia dėmesį, kad jaunam mokytojui adaptuojantis mokykloje labai svarbus jos bendruomenės požiūris ir palaikymas.

„Esu be galo dėkinga kolegei, kuri buvo mano kuratorė ir labai daug padėjo. Tiesą sakant, neįsivaizduoju, kaip jaunas mokytojas gali sėkmingai adaptuotis be aplinkinių pagalbos, juk yra daugybė dalykų, kuriuos būtina žinoti, tačiau po studijų esi per mažai patyręs, kad tai išmanytum“, – pasakoja R.Pivoriūnaitė.  

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Didžioji Britanija
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Didžioji Britanija

Visų pirma, didesnę patirtį sukaupę mokytojai su jaunuoju kolega turėtų pasidalyti metodine medžiaga: pamokų planais, ilgalaikiais teminiais planais, kontrolinių užduočių rengimo įgūdžiais, pamokos planavimo strategija: „Atėjęs po universiteto tikrai nejauti, ką gali vaikai nuveikti per tas 45 minutes.“

Todėl Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje šiuo metu kuriama Naujo mokytojo adaptacijos tvarka. „Manau, tai yra būtinas dalykas kiekvienoje mokykloje“, – įsitikinusi pašnekovė.

Nepatinka – išdrįsk keistis!

Nuo pat pirmų mėnesių mokykloje R.Pivoriūnaitė įsitikino, kad sėdi savo rogėse: „Iš esmės manau, kad mokytoju tapti neįmanoma – juo reikia gimti. Žmogus, puikiai išmanantis savo dalyką, nebūtinai gali būti mokytoju. Viena būti tam tikros srities profesionalu ir visai kas kita gebėti perduoti žinias kitiems. Esu priešiškai nusiteikusi prieš tuos mokytojus, kurie lieja nepasitenkinimą ir nuolat skundžiasi tiek dėl darbo krūvio, tiek dėl algos."

Esu priešiškai nusiteikusi prieš tuos mokytojus, kurie lieja nepasitenkinimą ir nuolat skundžiasi tiek dėl darbo krūvio, tiek dėl algos

Ji neslepia, kad pirmaisiais metais valgydama mokytojos duoną girdėjo įvairių atsiliepimų, girdi, vargšelė, pasirinko tokį sunkų kelią – atsakomybė didelė, o atlyginimas menkas.

„Tačiau pastaraisiais metais šio požiūrio nebegirdžiu. Gal tai priklauso nuo to, kaip pati pateikiu savo darbą, kaip apie jį kalbu. Tada ir aplinkiniai reaguoja atitinkamai. Esu gana priešiškai nusiteikusi prieš tuos mokytojus, kurie lieja nepasitenkinimą ir nuolat skundžiasi tiek dėl darbo krūvio, tiek dėl algos“, – atvirauja R.Pivoriūnaitė.

Ji primena seną posakį: jei nori, ieškai galimybių, o kai nenori – matai priežastis: „Todėl norėčiau palinkėti visiems mokytojams, kurie nelaimingi ir nepatenkinti, pasitraukti. Juk mes patys ir kuriame savo profesijos įvaizdį. Jei tau blogai, turėtum pats imtis iniciatyvos ką nors keisti: nė vienas mokytojas nėra pririštas prie savo darbo vietos. Turi būti kūrybiškas, ieškoti savęs ir, jei tavo darbas, net nebūtinai pedagoginis, tavęs netenkina, keisti veiklos sritį. Antraip tu savo darbą atlieki blogai ir skleidi negatyvą.“

Motyvuoti, nes žino, ko nori

R.Pivoriūnaitė džiaugiasi, kad keičiasi požiūris ne tik į mokytoją, bet ir profesinę mokyklą.

„Kad ir kaip atrodytų iš šalies, galiu užtikrinti, kad mūsų vaikai yra gana motyvuoti. Tai yra tie mokiniai, kurie atranda save mokykloje. Aišku, būna, kad ir nusivilia, išeina į kitą profesinę mokyklą ar grįžta į senąją, tačiau didžiuma žino, ko nori, todėl su jais lengva dirbti“, – kalba pašnekovė.

Fotolia nuotr./Sveikas maistas - geras gyvenimas
Fotolia nuotr./Sveikas maistas – geras gyvenimas

Mokydama anglų kalbos mokiniams ji parenka medžiagą, susijusią su jų būsima specialybe.

„Skaitome daugybę tekstų apie automobilius, jų veikimo principus, gamintojus, naujas koncepcijas. Vaikams tai įdomu ir aktualu, todėl po to jie labai noriai pasakoja, ką perskaitė, tokiu būdu lavindami kalbinius įgūdžius“, – profesinės mokyklos privalumus pabrėžia mokytoja.

Vaikams tai įdomu ir aktualu, todėl po to jie labai noriai pasakoja, ką perskaitė, tokiu būdu lavindami kalbinius įgūdžius.

Be to, jos įsitikinimu, kuo anksčiau jaunas žmogus supras, kiek jis gali ir ko nori, tuo geriau.

„Kai važinėjame po mokyklas ir vykdome profesinį orientavimą, visada sakau, kad ne kiekvienam lemta tapti profesoriumi. Tačiau svarbu suprasi, kad profesinė mokykla tikrai neuždaro durų tęsti mokslų.

Čia vaikai baigia tas pačias dvylika klasių, gauna tą patį atestatą, jiems sudarytos tokios pačios sąlygos laikyti valstybinius egzaminus, tik priedo jie įgyja specialybę. Jei mokinys mato, kad mokytis pabodo, pasiima atestatą ir eina dirbti, jei nori plėsti žinias – stoja į kolegiją ar universitetą“, – aiškina R.Pivoriūnaitė ir pažymi, kad būna ir atvirkščiai – tobulintis į profesinę mokyklą ateina jaunimas, jau gavęs aukštojo mokslo diplomą.

Universitetas suteikia teorinių žinių – profesinė mokykla padeda jas pritaikyti praktikoje.

Kai kuriose Lietuvos mokyklose taikomas inovatyvus mokymo metodas, kai dalyko mokomasi vartojant užsienio kalbą. Projektas „Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese“ remiamas ES struktūriniai fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Gera keliauti kartu

Video

02:30
32:10
01:02

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min