Dabar populiaru
Publikuota: 2014 spalio 27d. 09:11

Konkursas „Mano nerealus mokytojas“: Tokia buvo mano pirmoji mokytoja...

Gintaras Stalauskas nuotr. /

Jeigu man tektų statyti Lietuvoje paminklą, pirmiausia jį pastatyčiau MOKYTOJUI, žmogui, kuris atskleidžia mums gyvenimo prasmę ir grožį. Tokia buvo mano pirmoji mokytoja...

Prisimenu man buvo septyneri, kai pirmą kartą pravėriau mokyklos duris. Širdelė spurdėjo, kol pajutau ant peties mokytojos ranką. Ji nuėmė nuo manęs baimės naštą, įvedė į klasę. Tai buvo miela, ramaus žvilgsnio, šilta, nuoširdi moteris. Vis prisimenu dienas, kai mokiausi pradinėje klasėje: ji išmokė į tiesią gretą sustatyti raides, vengti rašalo dėmių, ji išdžiovindavo ašaras nuo skruostų, kai kas nors nesisekdavo. Ji nuramindavo, gindavo nuo aštrialiežuvių draugų, kantriai mokydavo. Ji buvo visų darbų vadovė, žinodavo net mano svajones. Mokytojos žodis man buvo viskas. Ji buvo ne tik mokytoja, bet ir mama.

Klasėje sekdavau kiekvieną jos žvilgsnį, ranką, rašančią lentoje žodį ar skaičių, klausiausi balso, labai norėdavau, kad ji prieitų prie mano stalo, ką nors pasakytų ar patartų, pagirtų. Ji buvo dėmesinga ir man priminė gerąją fėją.

Pirmoji mokytoja mane išmokė dirbti, stengtis, būti darbščiai, pareigingai, mandagiai, o svarbiausia- sąžiningai. Ji išmokė pagarbos žmogui. Ji atskleidė daugybę gamtos ir pasaulio paslapčių. O pasaulis nušvito kitom spalvom- ėmiau didžiuotis savimi, savo tėvais, draugais, tėvyne...

Meilė žmogui, savo darbui ir yra mano nerealios Mokytojos jėga. Dėkoju jai už tai.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie 15min