„Šita muilo puta ir dūmų uždanga padeda nuslėpti tiesą. Šitiek darbo įdedama tik tam, kad būtų galima nuslėpti nuo visuomenės tiesą apie tai, ko iš tikrųjų išmokoma mokyklose. Visuomenė pašiurptų sužinojusi tikrą rezultatą, todėl ir slepiama po formulėmis ir balų perskaičiavimais“, – „Kauno dienai“ sakė B.Burgis.
Pedagogas įsitikinęs, kad Nacionalinis egzaminų centras (NEC) vadovaujasi pakankamai sudėtinga vertinimo sistema tik todėl, kad būtų galima užmaskuoti tikruosius rezultatus.
ES šalių kontekste Lietuva nori atrodyti gražiai ir to pasiekiama, anot B.Burgio, verčiant egzaminų balus į procentus.
„Rezultatai yra politiškai motyvuoti, priimamas politinis sprendimas, kiek balų lems, kad branda pasiekta – pavyzdžiui, kad žmogus moka anglų kalbą. Apatinė riba reguliuojama pagal politikų poreikį. Kiek reikia, kad mūsiškiai gautų atestatus? Kiek turi būti neišlaikiusiųjų? Niekas gi nesigilina, kodėl gautas vienoks ar kitoks balas“, – samprotavo B.Burgis.
Anot gimnazijos direktoriaus, labai gabių vaikų retai būna, o valstybinio egzamino užduotys yra tokios, kad į jas visiškai atsakyti gali tik gabiausieji.
„Jeigu niekas nesurenka maksimalaus taškų skaičiaus, tuomet 100 balų rašoma surinkusiam 99 ar kiek mažiau taškų“, – sakė jis.
NEC direktorius Saulius Zybartas pripažįsta, kad egzaminų rezultatai iš dalies yra politinis sprendimas, tačiau esą vertinimo komiteto sprendimas lemia tik nedidelę vertinimo dalį.
„Šis politinis sprendimas iš dalies paremtas egzamino užduoties statistika. Atsižvelgiant į ją ir egzamino programos reikalavimus, nustatoma žemiausia egzamino išlaikymo riba, tą ribą tvirtina Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetas“, – kalbėjo S.Zybartas.
Gautas balas iš esmės priklauso nuo to, kiek moksleiviui pavyko aplenkti kitų egzaminą laikiusių žmonių.
„Antrus metus dirbu ir man niekada nebuvo nurodyta, kiek žmonių turi išlaikyti egzaminą. Nėra jokio spaudimo, viskas vyksta natūraliai“, – tikino S.Zybartas.
