Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) ekspertai kasmet atlieka keliolika tyrimų, siekdami įvertinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų kokybę, nustatyti aukštojo mokslo ir studijų būklę. Šių metų tyrimai parodė, kad problemos ne tik kartojasi, bet atsiranda naujų, o senosios – gilėja. Prieš aukštojo mokslo skaudulius užsimerkti nebegalima – reikia ieškoti sprendimų.
Kaip pavyzdį regi Vokietiją
Kaip optimizuoti 46 šalyje veikiančių aukštųjų mokyklų tinklą – sujungti, uždaryti ar palikti viską toliau merdėti? Koks turėtų būti studijų finansavimo modelis? Į šiuos klausimus bando atsakyti KTU rektorius Petras Baršauskas.
„Akivaizdu, kad universitetų mūsų valstybėje yra per daug ir juos visus išlaikyti valstybei yra per didelė našta. Tačiau pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Pažvelkime į iškalbingą statistiką – 82 mln. Vokietijos gyventojų tenka tik 107 universitetai. Tuo tarpu pas mus mažiau nei 3 mln. žmonių – dvi dešimtys universitetų“, – remiasi užsienio pavyzdžiu P.Baršauskas.
Matematika čia paprasta: Lietuvoje vienam universitetui tenka apie 150 tūkst. žmonių, kai tuo tarpu Vokietijoje – 770 tūkst. Taigi skirtumas – beveik penki kartai.
„Žinoma, ir Vokietijos aukštojo mokslo sistema nėra tobula, vis tik šis pavyzdys aiškiai sako mūsų švietimo politikos kūrėjams: Lietuvai užtektų maždaug keturių universitetų“, – mano KTU rektorius. Jo teigimu, norint sukurti kokybišką aukštojo mokslo sistemą, reikia turėti tiek aukšto lygio studijas ir mokslą siūlančių universitetų.
Diplomai – į kairę ir į dešinę
Klausimas, ką daryti su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, kurių daugelio manymu mūsų šaliai šiandien yra per daug? P.Baršauskas pirmiausiai siūlo aiškiai apsibrėžti universiteto ir kolegijos sąvokas.
Labai pavojinga situacija visai švietimo sistemos ir Lietuvos ateičiai, kai nuvertėję aukštojo mokslo diplomai dalinami į kairę ir į dešinę, – perspėja KTU rektorius.
„Juk šiandien aiškaus skirtumo tarp jų nebeliko – platų išsilavinimą suteikti turintys universitetai lenkiami ruošti siauros srities specialistus, o kolegijas baigusiems plačiai atvertos universitetinės magistrantūros studijos. Tai labai pavojinga situacija visai švietimo sistemos ir Lietuvos ateičiai, kai nuvertėję aukštojo mokslo diplomai dalinami į kairę ir į dešinę“, – perspėja KTU rektorius.
Su automobiliu iš naudotų dalių toli nenuvažiuosi
Jo matymu, dauguma universiteto statusą turinčių įstaigų nėra aukšto studijų ir mokslo lygio ir vos ne vos vegetuoja, pritraukdamos kelias valstybės finansuojamas studijų vietas. Jos esą galėtų tapti kolegijomis arba asocijuotais aukštųjų mokyklų dariniais. Žemo lygio kolegijų ateitį KTU rektorius regi tik kaip profesinių mokyklų.
„Kita alternatyva – silpnų aukštųjų mokyklų konsorciumai ar klasteriai – nėra tinkamas kelias, nes pinigų siekiu grįsti egzistencijos prailginimo siūlymai neturi nieko bendra su kokybinėmis kartelėmis“, – įsitikinęs P.Baršauskas. Jo nuomone, tai labiau primena bandymą iš daugelio naudotų dalių surinkti naują ir gerai važiuojantį automobilį, su kuriuo toli juk nenuvažiuosi.
P.Baršausko nuomone, į ateitį orientuoti, permainų nebijantys šalies universitetai turėtų sekti Suomijos, Danijos, Prancūzijos ir kitų Europos valstybių pavyzdžiu – sujungti savo mokslinį ir studijų potencialą. „Šiandien nebe specializuotas, nišinis, o bendrasis universitetas („comprehensive university“ – angl.) yra aukštojo mokslo ateitis“, – įsitikinęs KTU rektorius.
Jo nuomone, reikia suvokti, kad esame nedidelė ir vis mažėjanti tauta, tad vienintelis mūsų švietimo sistemos kelias – orientuotis į mokslo kokybę, o ne į kiekybę. „Deja, universitetų vadovai šioje kovoje politikų palikti vieni – pritariu kolegei iš Vilniaus universiteto Nerijai Putinaitei, kad šiandien Lietuvos švietimo politikoje politinės valios tenka ieškoti su žiburiu“, – sako KTU rektorius.
Smukdomas entuziazmas švietimą prikelti iš pelenų
Tokių politinio silpnumo pavyzdžių esą yra tikrai ne vienas.
Bene ydingiausias – dabar veikiantis lėšų persiskirstymo per studijų krepšelius modelis, – atkreipia dėmesį P.Baršauskas.
„Bene ydingiausias – dabar veikiantis lėšų persiskirstymo per studijų krepšelius modelis. Šiandien turime tokią situaciją, kai užsidirbančiam iš mokslinių tyrimų, rinkos poreikius atliepiančius specialistus ruošiančiam universitetui barstomi bazinio finansavimo trupiniai, o tiems, kurie nesurenka studentų ir tesugeba sukrapštyti po kelias valstybės finansuojamas vietas, bazinis finansavimas vis didinamas“, – atkreipia dėmesį P.Baršauskas.
Tokia globėjiška išlaikytinių politikų veikla, anot jo, tiesiogiai smukdo ne tik aukštojo mokslo kokybę, bet ir sąžiningai dirbančių ir norinčių padėti pakilti šalies švietimui iš pelenų universitetų entuziazmą.
„Kodėl taip daroma? Atsakymas paprastas: lengviausias kelias būti geru visiems – būti prisitaikėliu. Seimo rinkimai ne už kalnų ir politikams svarbus kiekvieno rinkėjo balsas – juk priešai už tave nebalsuos“, – mano KTU rektorius.
Naujoji švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė neseniai viešai pareiškė, kad „neįeis į švietimo istoriją, kaip ministrė, uždarinėjanti universitetus. Mes einame kitu keliu“. „Tas kitas kelias – atidėti sprendimą dėl universitetų jungimo ir sukurti darbo grupę. Ne kartą šioje politinėje Vyriausybės kadencijoje girdėtas žodžių junginys „darbo grupė“ jau tapo posakio „nežinome, ką daryti“ sinonimu“, – teigia P.Baršauskas.
Paprastai tokios „grupės“, pasak jo, dirba tiek, kiek reikia, t.y. iki kitos Vyriausybės kadencijos pradžios. „Akivaizdu yra viena – Seimo rinkimų sezonas prasidėjo ir staigių politinių posūkių daryti nevalia, nes gali nefinišuoti tarp 141 laimingojo“, – sako KTU rektorius.
Šiandien politinės, KTU rektoriaus nuomone, valios Lietuvos švietimo sistemos pertvarkoje labai trūksta. „Tai puikiai parodė ir vienas drąsus dešimtokas, nepabūgęs skaudžių švietimo problemų iškelti į viešumą. Ar žinote, ką jam į konstruktyvią kritiką atsakė ministrė A.Pitrėnienė? Ji pripažino, kad pokyčiai švietimo sistemoje būtini, tačiau greitai jų daryti negalima“, – konstatuoja P.Baršauskas.
Jo nuomone, naujausi ministrės pareiškimai, kad universitetų skaičiaus mažinimas – jų pačių reikalas, o bet koks ministerijos įsikišimas būtų sankcijos, kurios, jos manymu, būtų neteisingos – dar vienas prisipažinimas, kad greitų permainų tikėtis neverta.
„Toks švietimo ir mokslo ministrės nusiteikimas nuvilia, nes nesinori eilinį kartą pavėluoti dešimtmetį ar daugiau ir bandyti vytis jau nuvažiavusį traukinį“, – apgailestauja P.Baršauskas.
