Dabar populiaru
Publikuota: 2016 kovo 23d. 16:06

KTU universitete užvirė kova – dalis bendruomenės ragina rektorių P.Baršauską trauktis

Petras Baršauskas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Petras Baršauskas

„Raginame Kauno technologijos universiteto (KTU) Tarybą nedelsiant sugrąžinti įgaliojimus, kadangi teisėta jos veikla baigiasi 2016 m. kovo 18 d. Petrą Baršauską – KTU rektorių – raginame nedelsiant atsistatydinti“, – taip pradedamas akademinės bendruomenės narių pareiškimas, kurio signatarai yra KTU bendruomenės nariai.

Su šiuo pareiškimu susipažinusi KTU rinkodaros ir komunikacijos direktorė Ornela Ramašauskaitė, 15min paklausta, ar galima tikėtis, kad P.Baršauskas bent pagalvos apie traukimąsi iš posto, o KTU Taryba sugrąžins įgaliojimus, teigė, kad trijų asmenų raštą traktuoja kaip literatūrinio pobūdžio komentarą, galimai susijusį su šiuo metu vykstančiu viešu tarptautiniu naujos kadencijos rektoriaus konkursu.

Normalu, kad didelėje organizacijoje yra ir pokyčiams besipriešinančių bei negatyviai nusiteikusių darbuotojų. Vertiname visų nuomones ir esame joms tolerantiški.

„KTU yra viešiausia šalies aukštoji mokykla, pabrėžianti žodžio laisvę visomis temomis, tad ir šį kartą dėkojame trims aktyvistams už viešai išsakytą poziciją. Normalu, kad didelėje organizacijoje yra ir pokyčiams besipriešinančių bei negatyviai nusiteikusių darbuotojų. Vertiname visų nuomones ir esame joms tolerantiški“, – tvirtino ji.

KTU rinkodaros ir komunikacijos direktorė sakė, kad universitetas visada skatina kritinį mąstymą, net ir nepatogiomis temomis. „Šį kartą apgailestaujame, kad trijų aktyvistų išreikšta nuomonė yra negatyvi, tačiau toleruojame ją“, – pridūrė ji.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Kauno Technologijos Universitetas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Kauno Technologijos universitetas

Viešo kreipimosi motyvai yra „neskaidri Tarybos ir rektoriaus veikla, viešų ir privačių interesų painiojimas, gilūs ir sistemingai pasikartojantys interesų konfliktai; įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas valdžia, sistemingas įstatymų laužymas; sprendimai, lyderystės stilius ir elgesys, nesuderinami su demokratiniu viešuoju valdymu ir valstybinio universiteto, kaip viešo juridinio asmens, statusu; per kadenciją drastiškai suprastėjo universiteto veiklos sėkmę atspindintys objektyvūs rodikliai“. Argumentai ir kritika detaliau išdėstyti studijoje „Apie demokratinio valdymo krizę KTU“. 15min susipažino su jame išdėstytais teiginiais – iš esmės studijoje priminti jau žiniasklaidoje nuskambėję atvejai.

Pirmuoju punktu, kuris vadinasi „Neskaidrus, interesų konfliktu paženklintas KTU Tarybos ir rektoriaus išrinkimas 2011 m.“ grįžtama prie senos istorijos, kai į viešumą buvo iškelta informacija apie tai, kad Lietuvos aukštojo mokslo Taryba (posėdžiui pirmininkaujant P.Baršauskui) svarstė ir atrinko į KTU Tarybą kandidatus, kuriuos nuo visuomenės skiria ministras.

„Tokiu būdu P.Baršauskas turėjo galimybę pats pasirinkti ir pasiūlyti ministrui tvirtinti būsimus savo paties kaip rektoriaus rinkėjus. Pastaruosius jis rinkosi kryptingai. Du būsimi KTU Tarybos nariai – UAB „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Baltijos šalims Mindaugas Glodas ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis buvo pasirinkti iš jau suformuotų ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto valdymo organų“, – teigiama redakcijai atsiųstame rašte, primenant, kad P.Baršauskas tuo metu buvo vienas iš ISM universiteto vadovų – Senato pirmininkas, prorektorius.

„Taigi tuometinis ministras Gintaras Steponavičius į aukščiausią KTU kolegialaus valdymo organą paskyrė ne visuomenės atstovus, bet P.Baršausko ir privataus ISM universiteto atstovus“, – teigė KTU bendruomenės nariai.

Pasak jų, privataus universiteto valdymo organai buvo perkelti į konkuruojančio valstybinio universiteto valdymo organus: „Toks ėjimas labai toliaregiškas: KTU Taryba prieš penkerius metus suformuojama labai neskaidriai, sukeliant didelį interesų konfliktą, o šiandien ši Taryba dengia kitą neskaidrų ir galimai nusikalstamą sandorį – privataus  universiteto ISM akcijų pirkimą, naudojant viešus finansus.“ 

O.Ramašauskaitė apsiribojo lakoniškais ir apibendrintais komentarais, esą aukštosios mokyklos vadovybė paskirta ir veikia pagal Mokslo ir studijų įstatymą, Statutą ir kitus susijusius teisės aktus: „Kitaip manančio asmens nuomonę žinome, jis turi teisę turėti savų patogių interpretacijų ir jomis tikėti“, – sakė O.Ramašauskaitė. 

Primintas ISM įsigijimas

ISM universiteto įsigijimui rašte skiriamas atskiras punktas. Dar kartą primenamos P.Baršausko sąsajos su ISM universitetu ir reiškiami kaltinimai: „Komentuojamo sandorio metu milijoninės viešos lėšos juda į privačias rankas neskaidriai, per akivaizdų viešų ir privačių interesų konfliktą. Be to, plačioji visuomenė, akademinė bendruomenė, teisėtas KTU valdymo organas – Senatas (ir netgi jo valdyba!) – nežino pirkimo sumos ir apskritai nežino jokių sandorio detalių, kas konkrečiai perkama – pastatai, prekinis ženklas, studijų programos? Viskas nuslepiama, beje, neteisėtai, prisidengus „komercinės paslapties“ argumentu.“ 

KTU bendruomenės nariai esą turi informacijos apie tai, kad KTU rektorius už viešas lėšas pasamdė privačią juridinę firmą sandoriui parengti. „Pasinaudodama jaunos valstybės teisyno spragomis, firma galimai sudėliojo „teisinį“ sandorio algoritmą“, – svarstoma KTU bendruomenės narių atsiųstame rašte.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Petras Baršauskas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Petras Baršauskas

Reaguodama į šiuos kaltinimus O.Ramašauskaitė teigė, kad sandoris vykdomas skaidriai, atliekamos visos privalomos teisinės procedūros. „Kaip ne kartą minėjome viešai, sandorį užbaigus bus paviešinta jo suma, tai planuojama padaryti balandžio mėn. pradžioje. Neužbaigus sandorio, informacijos viešinimas yra ribojamas teisiškai“, – paaiškino O.Ramašauskaitė.

TAIP PAT SKAITYKITE: KTU rektorius P.Baršauskas įvardijo pagrindinę ISM įsigijimo priežastį: „Tik dėl to sandoris įvyko“​

Kaltina neteisėtu KTU Tarybos įgaliojimų pratęsimu

Toliau atkreipiamas dėmesys į tai, kad „KTU Tarybos įgaliojimai pagal įstatymą ir demokratinę rinkimų tradiciją turėjo pasibaigti šių metų kovo 18 d. Akivaizdu, kad jau privalu buvo skelbti naujos Tarybos in corpore rinkimus ir ją išrinkti.

Deja, dar 2015-aisiais KTU administracija pakišo Senatui nutarimo projektą dėl KTU Tarybos įgaliojimų pratęsimo iki 2017-ųjų rugsėjo 30 d. ir Senatas šį projektą klusniai patvirtino“, – sako KTU bendruomenės nariai. Jų nuomone, tokį sprendimą lėmė nenoras, kad „bent jau teoriškai įmanomas valdžios ir valdymo organų pasikeitimas valstybiniame universitete įvyktų anksčiau kritinio laiko, t. y. kol visiškai neužbaigtas neskaidrus viešų lėšų nutekinimas į privačias rankas“.

Komentuodama KTU Tarybos įgaliojimų pratęsimą O.Ramašauskaitė taip pat buvo lakoniška, esą jos galiojimas apibrėžtas pagal Mokslo ir studijų įstatymą (MSĮ), Statutą ir universiteto Senato nutarimus, taip, kaip išaiškino Konstitucinis Teismas.

Rašte primenamas ir 15min aprašytas atvejis, kai KTU rektoriaus įsakyme studentė ir teisininkė įžvelgė prieštaravimą teisės aktams. Konkrečiau kalbant, tai buvo Komunikacijos krizės metu aprašas.

15min skaitytojo atsiųsta įsakymo ištrauka/Petro Baršausko įsakymo ištrauka
15min skaitytojo atsiųsta įsakymo ištrauka/Petro Baršausko įsakymo ištrauka

Pastarąjį, kaip teigia KTU bendruomenės nariai, sukritikavo ir pasmerkė žmogaus teisių gynimo ekspertinės institucijos. Prisimindama nepasitenkinimą, kilusį dėl Komunikacijos krizės metu aprašo, KTU atstovė dar kartą priminė, kad kiekviena didelė atsakinga organizacija turi Komunikacijos krizės metu valdymo aprašą: „Aprašo tikslas – padėti daryti viską, kad nebūtų pakenkta nukentėjusiam, kad nebūtų pažeisti jokie teisės aktai, kad visuomenei būtų laiku pateikta visa faktinė informacija.“ 

Anot jos, universitete buvo asmenų, tvarkos aprašą skaičiusių dalimis. „Su visais jais papildomai bendrauta, suderinti visiems aiškūs patikslinimai, po kurių visi interesantai pritarė, kad aprašas tapo visiškai aiškus. Taigi, atsižvelgiant į konstruktyvią kritiką ir pastabas buvo keičiamas teisės aktas, kurio galutine redakcija liko patenkinti visi. Tai geras pavyzdys, kaip universitete, įsiklausant į bendruomenės nuomonę ir pasiūlymus, bendromis jėgomis yra tobulinama veikla ir kiti susiję dokumentai“, – sakė KTU rinkodaros ir komunikacijos direktorė O.Ramašauskaitė.

Dar viename rašto skyrelyje dėmesys sutelkiamas į „valdžios ir sprendimų galios koncentraciją vieno žmogaus rankose, neskaidrų valdymą, protekcionizmą ir favoritizmą“.

Tvirtinama, kad P.Baršausko iniciatyva KTU pradėjo funkcionuoti įstatymu nenumatyti valdymo organai ir pareigybės. Kalbama konkrečiai apie vykdomojo direktoriaus pareigybę. „Privalu paminėti ir tai, kad KTU prorektorė A.Pundzienė, KTU strateginio planavimo ir kokybės direktorė S.Buožiūtė, tarptautinių ryšių koordinatorė R.Rauktienė, administracijos vadovas T.Sabaliauskas ir kt. yra buvę ISM darbuotojai. S.Buožiūtės brolis R.Buožius taip pat yra KTU Tarybos narys“, – dėstoma rašte.

Anot O.Ramašauskaitės, vykstančios didelės permainos, efektyvinimas, aukšta studijų ir mokslo kartelė palietė daugelį žmonių ir jų interesus: „Natūralu, kad vykstantys svarbūs pokyčiai patinka ne visiems, sulaukia oponavimo. Universitetas visada skatina bendruomenę diskutuoti, konstruktyviai kritikuoti ir teikti siūlymus visais organizacijoje vykstančių permainų klausimais“, – pabrėžia O.Ramašauskaitė. Universiteto veiklos skaidrumą, pasak jos, įtvirtina aktyviai vykdoma korupcijos prevencija, viešai skelbiamos metinės organizacijos veiklos ataskaitos, dokumentai, sutartys, deklaruojami privatūs interesai ir, apskritai, principinės vertybinės nuostatos.

Rėkavo ant ministrės?

Paskutiniai rašto skyriai skiriami aptarti „darbuotojų, kolegų ir politinių oponentų įžeidinėjimui, elgesiui, nesuderinamam su viešo lyderio statusu“, taip pat „universiteto rodiklių prastėjimui ir organizacinės kultūros degradacijai“.

Primenamas atvejis, kai viešo renginio metu Vilniuje P.Baršauskas esą leido sau kelti balsą ant dabartinės švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės. „Toleruojame rašto rengėjo nuomonę, tačiau neturime komentarų rėkimo ir baimės klausimais“, – taip į šiuos kaltinimus sureagavo O.Ramašauskaitė.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Petras Baršauskas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Petras Baršauskas

KTU bendruomenės nariai atkreipė dėmesį į tai, kad „KTU skelbiasi esąs „lyderiaujantis“ universitetas, tačiau studentų skaičius jame per P.Baršausko kadenciją sumažėjo ketvirtadaliu, kai, pavyzdžiui, Vilniaus universitete maždaug tik septyniais procentais. Į dešimtis studijų programų nevykdomas priėmimas arba studentų skaičius toks mažas, kad neįmanoma vykdyti studijų“.

Anot O.Ramašauskaitės, universiteto strateginiai rodikliai rodo, kad situacija kaip tik nuolat gerėja. „Pavyzdžiui, palyginti su 2012 m., 2015 m. universitetui tenkanti įstojusiųjų į pirmąjį kursą valstybės finansuojamas I ir II pakopos Lietuvos universitetų studentų dalis išaugo nuo 16,9 iki 20,3 proc., tarptautinių studentų skaičius išaugo nuo 375 iki 877, publikacijos užsienio leidyklų tarptautiniuose leidiniuose su citavimo indeksu vienam mokslininkui per metus – nuo 0,40 iki 0,99, publikacijų tarptautiniuose leidiniuose – nuo 174 iki 462, MTEP darbų ir paslaugų dalis universiteto biudžeto – nuo 17 iki 28 proc.“, – dėstė KTU rinkodaros ir komunikacijos direktorė. Jos teigimu, kad faktai ir konkretūs skaičiai rodo ką kita – gerėjančius strateginius rodiklius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

01:50
00:43
01:56

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min