Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 7d. 12:55

Lietuvos ir Japonijos mokslininkai surėmė pečius: ieško sprendimų klimato kaitos mažinimui

Klimato kaita
123RF.com nuotr. / Klimato kaita
Šiandien rodos visi pasaulio mokslininkai susikoncentravę į COVID-19 keliamas grėsmes, tačiau Vytauto Didžiojo universiteto ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto ir Japonijos Hokaido universiteto Žemės ūkio fakulteto mokslininkai primena, kad dėl pasaulinės klimato kaitos pasaulis keičiasi negrįžtamai. Apie tai diskutuota mokslininkų surengtame virtualiame seminare.

Pasaulinės COVID-19 pandemijos keliamos grėsmės ilgai planuotą Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto ir Japonijos Hokaido universiteto Žemės ūkio fakulteto mokslininkams aktualų seminarą privertė perkelti į virtualią erdvę. 2021 rugpjūčio 26-27 d. vykusiame virtualiame seminare „Bioįvairovės išsaugojimas ir gamtos išteklių naudojimas taikant augalų-mikroorganizmų sąveikos biotechnologijas besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis“ pranešimus skaitė lietuvių ir japonų mokslininkai.

Po seminaro rengiamas mokslinis leidinys, skirtas skaitytiems pranešimams. „Taip pat tikimės, kad mūsų partneriai iš Japonijos apsilankys Lietuvoje, jeigu leis COVID-19 pandemijos situacija. Susitikimo metu, planuojame aptarti ir bendrą mokslinį projektą – klimato kaitos poveikio miško medžiams tyrimą, kuris būtų atliekamas ir Lietuvoje, ir Japonijoje“, – sako VDU ŽUA profesorius dr. Vitas Marozas.

Miško tyrimai leidžia pažvelgti į ateitį

Seminare abiejų šalių pranešėjai pasidalijo savo patirtimi ir tyrimais. Pasak prof. V. Marozo, tiek Lietuvos, tiek Japonijos mokslininkai domėjosi vieni kitų atliekamais tyrimais ir jų rezultatais bei naudojamomis technologijomis. Japonijos mokslininkai parengė ir parodė video medžiagos apie savo šalies miškuose esančius eksperimentinius objektus bei atliekamus tyrimus.

123RF.com nuotr./Klimato kaita
123RF.com nuotr./Klimato kaita

„Miško ekosistemą svarbu tirti kompleksiškai. Klimatui keičiantis, labai svarbu žinoti, kaip vyksta įvairūs procesai miške, kas vyksta pačiame medyje, kaip keičiasi ryšiai tarp medžių ir rūšių. Todėl eksperimentiniuose miškuose stebima viskas: apšvietimas, temperatūrų svyravimas, kaip vyksta fotosintezė, kiek anglies dvideginio yra išskleidžiama į aplinką ir dar daugybė kitų parametrų. Matuojama viskas, kas yra įmanoma. Japonijos mokslininkai naudoja ypač sudėtingą ir brangią įrangą, todėl tokių eksperimentinių objektų nėra daug“, – pasakoja prof. V. Marozas ir priduria, kad buvo įdomu palyginti Lietuvos ir Japonijos tyrimus ir pasidalinti patirtimi, nes Lietuvoje irgi yra toks mokslinis objektas.

Aukštaitijos nacionaliniame parke yra įrengta integruoto monitoringo stotis, kurioje atliekami oro taršos, medžių rūšių reakcijos į klimato kaitą tyrimai. Stebima, kaip medžių rūšys reaguoja į klimato poveikį, tiriami ekofiziologiniai rodikliai, tiriama fotosintezė, medžių vandens apytaka. Stengiamasi matuoti, kuo daugiau parametrų.

Tyrimais nustatyta, kad Lietuvoje augantys spygliuočiai – paprastoji pušis ir paprastoji eglė, kur kas geriau prisitaiko prie klimato kaitos, nei beržas. Šiuo metu pradedamos tirti kitos medžių rūšys – juodalksniai ir drebulės. Apie tai seminare pranešimą skaitė prof. Algirdas Augustaitis.

„Šie tyrimai buvo pristatyti seminare ir mes galėjome juos palyginti su japonų mokslininkų tyrimais bei pasidalinti patirtimi ir idėjomis, kaip įrengti tokias monitoringo stotis. Pasikeitimas patirtimi naudingas ir plečiant Aukštaitijos monitoringo stotį. O tokie moksliniai tyrimai labai naudingi, nes klimato kaita veikia miško sistemas ir natūraliose sąlygose atlikus stebėjimus, galima pasakyti kas buvo, kas yra ir prognozuoti, kas vyks toliau“, – sako pašnekovas.

123RF.com nuotr./Klimato kaita
123RF.com nuotr./Klimato kaita

„Klimato kaita nedžiugina – tai yra globali tema ir yra vienas pagrindinių virtualaus seminaro ir bendradarbiavimo su Japonijos mokslininkais motyvų. Abiejų šalių tyrimai mums padeda suprasti ir susipažinti su klimato kaitos situacija įvairiose klimatinėse zonose ir tai yra aktualu ir japonams, ir lietuviams, ir visam pasauliui“, – atkreipia dėmesį prof. V.Marozas.

Ekologiniai miškininkystės principai

Kita tema dominanti abiejų šalių mokslininkus yra ekologinė miškininkystė. Pasak profesoriaus, japonų mokslininkus sudomino lietuvių patirtis atkuriant miškus nederlinguose dirvožemiuose panaudojant medžių mikorizę, augalų šaknų simbiozę su grybais. Ir tai dar ne viskas.

Ekologinės miškininkystės tema domina ne tik dažną mokslininką, bet ir paprastą žmogų besirūpinantį mišku. Todėl šiai temai seminare skirta nemažai dėmesio. Seminare pristatytas prof. dr. Gedimino Brazaičio pranešimas apie ekologinius miškininkystės principus, kai išlaikoma miško struktūra, įvairūs miško ardai, paliekama negyva mediena, kuri yra labai svarbi natūraliuose miškuose, kirtimai turi būti ne plyni, tai yra išlaikoma laja ir miško danga. Na, o jei vis tik atliekami plyni kirtimai, tai reikia imituoti trikdžius, kurie vyksta natūraliai – palikti ir medžių ir negyvos medienos.

Prof. Laima Česonienė apžvelgė Lietuvos paviršinių vandenų kokybės situaciją. Buvo atlikti platūs ir išsamus tyrimai, kurie parodė, kad klimato kaita turi neigiamą įtaką paviršiniams vandenims.

O Vilniaus universiteto Botanikos sodo mokslininkė Silva Žilinskaitė pristatė Botanikos sode atliekamus melsvauogio sausmedžio veislių ir populiacijų genetinės įvairovės tyrimus. Beje tiriamos buvo ir japoniškos melsvauogio sausmedžio veislės, kurios gautos bendradarbiaujant su Hokaido universiteto mokslininkais.

„Abiejų šalių mokslininkų pranešimai bus paskelbti moksliniame leidinyje, kurį šiuo metu rengiame“, – sako prof. V.Marozas.

123RF.com nuotr./Miško gaisras
123RF.com nuotr./Miško gaisras

Dalijimasis patirtimi ir bendri tyrimai

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto ir Japonijos Hokaido universiteto Žemės ūkio fakulteto bendradarbiavimas prasidėjo 2012 metais. Kaune buvo organizuota IUFRO konferencija ir joje dalyvavo mokslininkai iš Hokaido universiteto. Vienas iš jų buvo Žemės ūkio fakulteto Miško mokslų skyriaus vadovas profesorius Koike Takayoshi.

Profesorius dar kartą apsilankė tuometiniame Aleksandro Stulginskio universitete 2015 m. kovo 2-6 d. Svečias universiteto darbuotojams pristatė mokslinius tyrimus ir studijas Hokkaido universiteto Žemės ūkio fakultete, skaitė paskaitas miškotyros doktorantams. Profesorius susipažino su Miškų ir ekologijos fakultete atliekamais tyrimais, aplankė Slėnio „Nemunas“ laboratorijose, Aukštaitijos kompleksiško monitoringo stotyje. Susitikimo su Rektoriumi prof. Antanu Maziliausku metu aptartos universitetų bendradarbiavimo galimybės, buvo pradėta derinti bendradarbiavimo sutartis tarp universitetų.

„Tuo metu abiejų šalių mokslininkai ėmė ieškoti galimybių bendriems aktualiems tyrimams. Nes abiejų šalių mokslininkams buvo įdomu, kokie tyrimai atliekami, kokios naudojamos technologijos, kokia tyrimų įranga turima. Aprodėme Lietuvos miškus, kur atliekama daug tyrimų natūraliomis sąlygomis. Būtent tada su profesoriumi Koike Takayoshi ir užsimezgė ryšys, abipusis noras toliau tęsti bendradarbiavimą“, – pasakoja prof. V. Marozas.

Vizito Hokaido universitete metu buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Vėliau 2017-2018 m Miškų ir ekologijos fakultete pagal mainų programą studijavo Hokaido universiteto studentas Tokio Moriguchi.

Siekiant glaudesnio bendradarbiavimo tarp universitetų 2019 m. buvo parengtas sklaidos projektas (LMT projektas Nr. P-LJB-20-5), kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Tarybos ir Japonijos mokslo skatinimo organizacijos bendradarbiavimo sutartį. Buvo numatyta suorganizuoti seminarą Japonijos Hokaido universitete, tačiau COVID-19 pandemija privertė pakeisti planus ir virtualus seminaras įvyko tik šių metų rugpjūčio mėnesį.

123RF.com nuotr./Miškas
123RF.com nuotr./Miškas

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

Video

03:08
07:33
00:20

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min