Dabar populiaru
Publikuota: 2013 gruodžio 3d. 16:51

Lietuvos pirmininkaujama ES taryba patvirtino dvi svarbiausias mokslo ir švietimo finansavimo programas

Turizmas
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / .

Lietuvos švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui Briuselyje pirmininkaujant ES Konkurencingumo tarybos mokslinių tyrimų dalies posėdžiui, Europos mokslo ministrai patvirtino dvi svarbias Europos Sąjungos (ES) 2014–2020 metų programas – „Horizontas 2020” moksliniams tyrimams ir inovacijoms bei „Erasmus+” švietimui, mokymui, jaunimui ir sportui.

„ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva atliko du svarbiausius savo išsikeltus tikslus mokslo ir švietimo srityje – sėkmingai paleido į gyvenimą dvi naujas dideles ES programas „Horizontą 2020” ir „Erasmus+”. Tai efektyvus ir laiku pasiektas didelio ir vieningo bendro darbo rezultatas, kuriame labai svarus visų mūsų partnerių indėlis. Už vaisingą bendradarbiavimą, siekiant bendrų atviros ir augančios Europos tikslų, esame dėkingi savo partneriams – Danijai, Kiprui, Europos Komisijai ir Europos Parlamentui. Šios dvi programos deda tvirtą pamatą Europos ateičiai – naujų darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui, atveria jaunimui dideles galimybes įgyti darbo rinkai būtinų kompetencijų“, – sako Lietuvos švietimo ir mokslo ministras.

Jis atkreipė dėmesį, kad investicijos į mokslą, švietimą ir jaunimą – tai tiesioginės investicijos į bendrą Europos ateitį. Todėl labai svarbu, kad naujame 2014–2020 metų ES finansiniame etape joms skiriamas ypatingas dėmesys – šioms sritims numatytos lėšos auga.

2014–2020 m. pagal „Erasmus+“ programą daugiau nei 4 mln. asmenų turės galimybę važiuoti pasimokyti, studijuoti, stažuotis bei dalyvauti savanoriškoje veikloje, ne tik ES valstybėse narėse, bet ir kitose šalyse.

Naujajai ES 2014–2020 m. “Erasmus+” programai skiriama 14,7 mlrd. eurų – tai 40 proc. didesnis finansavimas nei iki šiol. Po „Erasmus+“ skėčiu bus remiamos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto veiklos.

Planuojama, kad 2014–2020 m. pagal „Erasmus+“ programą daugiau nei 4 mln. asmenų turės galimybę važiuoti pasimokyti, studijuoti, stažuotis bei dalyvauti savanoriškoje veikloje, ne tik ES valstybėse narėse, bet ir kitose šalyse.

2014–2020 m. daugiametėje finansinėje perspektyvoje „Horizontas 2020“ programai skiriama 70,2 milijardų eurų.

„Horizontas 2020“ yra pagrindinė ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa, stiprinsianti Europos mokslo ir technologijų bazę, užtikrinsianti augimą ir darbo vietų kūrimą.

Investicijos šioje srityje taip pat bus orientuotos į inovatyvius produktus bei paslaugas kuriantį verslą.

ES Konkurencingumo Tarybos susitikime Europos mokslo ministrai taip pat patvirtino bendruosius požiūrius dėl devynių naujos kartos viešojo ir privataus sektorių partnerysčių, kurios sudarys galimybes didelio masto ir ilgo laikotarpio inovacijų veikloms pagal būsimąją ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“.
Keturios viešojo sektoriaus partnerystės, kurias rems ES, bus skirtos metrologijai, mokslinius tyrimus vykdančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms, aktyviai ir sveikai vyresnio amžiaus žmonių gyvensenai bei klinikiniams tyrimams Afrikos šalyse. Penkios viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės bus vykdomos aeronautikos, inovatyvių vaistų, biopramonės, kuro elementų ir vandenilio bei elektronikos komponentų ir sistemų srityse.

BFL/ Vyginto Skaraičio nuotr./Dainius Pavalkis
BFL/ Vyginto Skaraičio nuotr./Dainius Pavalkis

Taryba pasiekė politinį sutarimą, kad būtų papildytas sprendimas, steigiantis bendrą Tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (ITER) įgyvendinimui skirtą įmonę. Tai suteiks geresnį pagrindą ITER finansavimo veikloms 2014–2020 metais. ITER – tai tarptautinis projektas, kuriuo siekiama pastatyti demonstracinį termobranduolinės sintezės reaktorių ir įrodyti, kad sintezės energija gali būti naudojama elektros energijai gaminti. Termobranduolinės sintezės mokslinių tyrimų tikslas – sukurti saugaus, tvaraus, neteršiančio aplinkos ir ekonomiško energijos šaltinio technologijas.

Mokslo ministrai taip pat diskutavo, kaip modernizuoti viešąjį sektorių siekiant, kad jis būtų inovatyvesnis ir efektyviau veiktų piliečių labui. Šiandieninėje ES viešasis sektorius sudaro labai didelę ekonomikos dalį – apie 50 proc. BVP ir 25 proc. darbo vietų.

„Atsižvelgiant į šio sektoriaus svarbą ir dabartines finansines aplinkybes bei visuomeninius iššūkius, su kuriais susiduriame, labai svarbu padaryti „daugiau turint mažiau“ ir tai daryti geriau. Europa privalo modernizuoti savo viešąjį administravimą ir skatinti daugiau inovacijų viešajame sektoriuje, kad išsiskirtų veiklos rezultatais, liktų konkurencinga tarptautiniu lygiu ir pasiektų strategijos „Europa 2020“ tikslus savo piliečių naudai”, – pabrėžiame ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos bendriems svarstymams pateiktame diskusiniame pranešime.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Mados infekcija

Eurovizija 2018

Sveikata

Euromaster

„Susitikime lauke“

Parašykite atsiliepimą apie 15min