Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 19d. 12:54

LMS prezidentė: tikiu, kad kiekvienas moksleivis turi būti išgirstas

Karolina Pralgauskytė Buvau geras
Asmeninio archyvo nuotr. / Karolina Pralgauskytė

Lietuvos moksleivių sąjunga jau skaičiuoja 25-erius demokratijos, pilietiškumo ir atvirumo vertybėmis grįstus metus, per kuriuos stebėjome organizacijos pakilimus ir nuosmukius, tūkstančius savanoriaujančių moksleivių, ne vieną čia užaugusį lyderį bei šimtus sprendimų gražesnio rytojaus link. Atstovaudami ir vienydami moksleivius, vykdydami reikšmingas ir tendencingas programas bei skatindami drauge kurti reikšmingus pokyčius ne kartą pastebėjome, kad natūrali kaita tapo sėkmingos organizacijos garantu.

Balandžio 17 dieną įvykusi nuotolinė XXXI Asamblėja moksleiviams iš kone 300 Lietuvos mokyklų tapo reikšminga ir daug žadančia diena! Du metus trukęs uolus ir pėdsaką palikęs Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentės Saros Aškinytės kelias pasiekė finišo tiesiąją.

Susirinkusiems moksleiviams teko ne tik išklausyti 2020–2021 metų veiklos ir finansinę ataskaitas bei jų įvertinimą, bet ir priimti reikšmingus sprendimus. LMS bendruomenė išsirinko savo naująjį savo organizacijos lyderį – politkos mokslų studentę, ilgametę LMS bendruomenės narę Karoliną Pralgauskytę.

„Labai džiaugiuosi nueitu keliu, tuo, ką Lietuvos moksleivių sąjunga pasiekė per dvejus metus. Tai buvo ypatingi metai, kupini naujų idėjų, projektų, partnerių. Būti Lietuvos moksleivių sąjungos prezidente man buvo garbė ir nuostabi patirtis, leidusi dirbti su šimtais motyvuotų ir pasiruošusių kalnus versti savanorių“ – apie ilgametį savanorystės kelią organizacijoje teigia moksleivių sąjungos vadovo postą paliekanti Sara Aškinytė.

Asmeninio archyvo nuotr./Sara Aškinytė
Asmeninio archyvo nuotr./Sara Aškinytė

Apie verčiamą naują organizacijos puslapį kalbame su naująja Lietuvos moksleivių sąjungos prezidente Karolina Pralgauskyte.

– Papasakok, kaip kilo mintis ir kodėl nusprendei kandidatuoti?

– Pastaraisiais metais vis aktyviau pradėjau domėtis demokratiniais procesais ir, svarbiausia, jauno žmogaus vaidmeniu įgyvendinant jaunimo politiką. Esu tikra, kad mokinių savivalda yra pirmoji vieta, kurioje moksleiviai gali tiesiogiai susipažinti su atstovavimo sąvoka, ugdytis įvairias kompetencijas, socialinius įgūdžius ir atskleisti save kaip lyderius, kurie ateityje kurs mūsų šalį ir visą pasaulį. Tikiu, kad kiekvienas moksleivis turi būti išgirstas ir suprastas ne tik mokyklos, miesto, bet ir visos šalies lygmeniu, o Lietuvos moksleivių sąjunga yra ta organizacija, kuri gali bei turi prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo.

Tikiu, kad kiekvienas moksleivis turi būti išgirstas ir suprastas ne tik mokyklos, miesto, bet ir visos šalies lygmeniu.

Šioje organizacijoje esu praleidusi jau penkerius metus, todėl puikiai suprantu su kokiais iššūkiais susiduria nevyriausybinės organizacijos, kokios yra stipriosios ir silpnosios šios organizacijos sritys ir, žinoma, turiu viziją, kuri gali prisidėti prie šios organizacijos kokybės ir tikslingo moksleivių interesų atstovavimo regioniniu, nacionaliniu ir net tarptautiniu lygmenimis. Būtent dėl šių priežasčių, turimos patirties ir gaunamo palaikymo iš organizacijos struktūrinių vienetų, nusprendžiau, jog esu pasiryžusi rūpestingai vadovauti šiai organizacijai ir artėjančius dvejus metus, kartu su komanda, puoselėti LMS vertybes ir dėti visas pastangas, jog ši organizacija vystytųsi ir pasiektų teigiamų rezultatų visiems moksleiviams.

– Kaip vertini dabartinę švietimo sistemą? Kaip manai, ko trūksta?

– Kalbėti apie Lietuvos švietimo sistemą nėra paprasta, nes ją sudaro skirtingi lygmenys – bendrasis ugdymas, profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos – tačiau esu tikra, kad pokyčių reikia visuose lygmenyse. Bendrojo ugdymo srityje vis dar pastebiu tendenciją, jog mokyklos orientuojasi į akademinius pasiekimus – egzaminų ir testų rezultatus, tačiau aš manau, kad vertėtų didelį dėmesį skirti ne tik gaunamiems rezultatams, bet ir moksleivių atliktai asmeninei pažangai. Taip pat puikiai žinome, jog ne visose mokyklose moksleiviai gali sulaukti psichologinės pagalbos, karjeros konsultacijų ir pan., tačiau turiu pripažinti, kad didžiausią liūdesį man sukelia tema apie mokyklų mikroklimatą, kuris, dažnu atveju, nėra labai geras.

Asmeninio archyvo nuotr./Renginys
Asmeninio archyvo nuotr./Renginys

– Esi politikos mokslų studentė, tačiau prisiminus mokyklinį gyvenimą, ko pačiai trūko mokykloje? Jeigu galėtum grįžti, ką pati keistum?

– Paskutinius gimnazijos metus praleidau Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijoje ir nemeluosiu sakydama, jog šioje mokykloje jaučiausi būdama labai stiprios bei vieningos bendruomenės dalimi, todėl džiaugiuosi, kad iškilus problemoms galėjau drąsiai kreiptis į savo mokinių savivaldą, klasės vadovę, mokytojus ar administraciją. Žinoma, jeigu turėčiau galimybę grįžti į mokyklą, stengčiausi nestresuoti dėl kiekvieno kontrolinio darbo, atsiskaitymo ir siekčiau, jog ryšys tarp bendruomenės narių būtų tik dar stipresnis ir kokybiškesnis.

– Apie kokius pokyčius mastai? Į ką bandysi koncentruotis savo kadencijoje?

– Savo kadencijos metu didelį dėmesį skirsiu trims sritimis. Visų pirma, sieksiu užtikrinti tarpusavio pagarba ir pagalba paremtą organizacijos struktūrinių vienetų bendradarbiavimą, siekiant tikslingai įgyvendinti LMS tikslus bei misiją. Kartu su komanda prioretizuosime moksleivių interesų atstovavimo konsolidavimą regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis: nagrinėsime psichosocialinės aplinkos, profesinio orientavimo, mokyklų tinklo optimizavimo, transportų lengvatų temas, tiesiogiai prisidėsime prie regioninės jaunimo politikos stiprinimo bei savo veikloje naudosime inovatyvesnes užsienio šalių metodikas, kurios prisidės prie geresnių rezultatų. Žinoma, stiprinsime LMS padalinių, tinklų ir kitų struktūrinių organų veikimą, kelsime mokinių savivaldų kompetencijas, pradėsime aktyviau bendradarbiauti su mokinių savivaldų kuratoriais ir pavieniais moksleiviais, kurie nėra įsitraukę į mokinių savivaldos ar LMS veiklą.

Stiprinsime LMS padalinių, tinklų ir kitų struktūrinių organų veikimą.

Taip pat stengsimės didinti organizacijos efektyvumą, veiklų tęstinumą, tad visapusiškai tobulinsime vidinę darbo kultūrą ir tikslingai vystysime bei plėsime šią organizaciją.

– Kaip manai, ar moksleiviai turi pakankamai galios pakeisti tai, kas neatitinka jų poreikių?

– Žinoma! Aš manau, kad moksleiviai yra jėga, kuri gali keisti ir kurti, tik reikia nebijoti bei kovoti už savo įsitikinimus, gerbiant aplinkinių nuomonę.

– Ką norėtum pasakyti dabartiniams moksleiviams / mokyklų bendruomenėms?

– Manau, kad geros mokyklos pagrindas yra stipri bendruomenė, kuri kuria ugdymui ir ugdymuisi palankią aplinką, todėl linkiu būti vieningais, domėtis kintančia aplinka, reaguoti į esamas problemas, jas spręsti ir, svarbiausia, bendradarbiauti.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Partnerio turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Talentingi vaikai

Video

08:39
14:28
50:59

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min