Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mindaugas Valkavičius: „Daugelis vis dar studijuoja tik dėl diplomo, o ne žinių“

KTU SA lyderis Mindaugas Valkavičius
KTU archyvo nuotr. / KTU SA lyderis Mindaugas Valkavičius
Šaltinis: 15min
0
A A

Nors dažniausiai dėl studijų kokybės kritikuojama netobula Lietuvos aukštojo mokslo sistema, dalį kaltės turėtų prisiimti ir patys studentai, neišnaudojantys visų jiems suteikiamų galimybių. KTU studentų atstovybės (SA) prezidento Mindaugo Valkavičiaus teigimu, taip yra dėl to, kad nemažai abiturientų į universitetus vis dar stoja tik dėl diplomo, o ne siekdami kokybiško išsilavinimo, rašoma KTU išplatintame interviu.

Koks yra šiuolaikinis studentas?

─ Imu pastebėti, kad studentų požiūris į studijas ima keistis – jie labiau domisi studijų kokybe, pokyčiais ir procesais tiek studentų atstovybėse, tiek universitete. Prieš ketverius metus, kai pats buvau tik nedrąsus pirmakursis, pastebėjau, kad universitete vykstantys procesai studentus ne taip domino, dauguma juos stebėjo apatiškai.

Universiteto atsinaujinimas, studijų programų pertvarka yra pozityvūs pokyčiai, kuriuos studentai pastebi ir kurie juos paskatino būti aktyvesniais, prisidedant prie svarbių Universitetui sprendimų priėmimo, teikiant pasiūlymus, išsakant savo nuomonę.

Kas svarbiau stojantiems į aukštąsias mokyklas – įgyti kokybišką išsilavinimą ar tiesiog gauti diplomą?

Lietuvoje tebėra „kreivai“ žiūrima į tuos, kurie noriai mokosi, siekia įsisavinti universitete gaunamas žinias.

─ Gaila, tačiau žinios ir tobulėjimas kol kas dar nėra svarbiausias prioritetas. Visoje Lietuvoje tebėra „kreivai“ žiūrima į tuos, kurie noriai mokosi, siekia įsisavinti universitete gaunamas žinias.

Nesunku pastebėti tendenciją, kad žmonių požiūris keičiasi, tačiau kultūriniai dalykai atkeliauja pavėlavę penkeriais ar netgi daugiau metų, palyginti su išsivysčiusiomis užsienio valstybėmis. Jose studentai mokosi siekdami įgyti žinių, patirties, o ne tik dėl popieriaus lapo – diplomo. Esu įsitikinęs, kad toks požiūris į Lietuvą jau pakeliui.

Kritikuojant švietimo sistemą, studijų kokybę, dažnai pamirštami patys studentai. Ar jie išnaudoja jiems suteikiamas studijų, praktikos, laisvalaikio ir saviraiškos galimybes?

Kasmet „Erasmus+” ir tarptautinių stažuočių programose, kurios yra iš esmės nemokamos, nes vykstantieji gauna stipendijas, lieka laisvų vietų.

─ Bent jau KTU siūlo labai daug įvairių studijų, laisvalaikio galimybių studentams. Turiu pastebėti, kad jos nėra pakankamai išnaudojamos studijų metais.

Kasmet „Erasmus+” ir tarptautinių stažuočių programose, kurios yra iš esmės nemokamos, nes vykstantieji gauna stipendijas, lieka laisvų vietų. Studentai praleidžia išskirtinę progą pamatyti užsienio aukštąsias mokyklas, pagyventi kitoje šalyje, pažinti jos kultūrą, o galbūt pramokti ir kalbą.

Ypač naudinga į stažuotes vykti techniškuosius mokslus kremtantiems studentams, nes jų metu įgyjama vertinga patirtis, vėliau tiesiogiai pritaikoma darbe.

O ar studentų atstovybių veikloje studentai dalyvauja aktyviai?

─ Lyginant su praėjusiais metais, norinčių tapti KTU SA nariais pagausėjo tiek centrinėje, tiek ir fakultetų atstovybėse. Tai rodo, kad studentai nori būti aktyvūs, veiklūs ir įgyti kitokių žinių nei paskaitose.

Nors dažniausiai tikslinė auditorija yra pirmakursiai, tačiau stengiamės orientuotis ir į antro, trečio, ketvirto kursų studentus, kurie praleido progą įsijungti į KTU organizacijų veiklą studijų pradžioje.

KTU SA nariai mėgsta juokauti, kad Universitete gauni vieną diplomą, o atstovybėje – dar vieną.

─ Kaip vertinate studijų kokybę ir kokias matote didžiausias aukštojo mokslo sistemos problemas Lietuvoje? Kaip jas spręsti?

Nepabijosiu pasakyti, kad kai kuriose iš jų studijų kokybė yra prasta.

─ KTU studijų kokybėje pastebiu teigiamus pokyčius. Įkurti studijų programų komitetai pradeda veikti, jų darbą ir priimamus sprendimus pastebi visa KTU bendruomenė. Per kelerius metus šie komitetai turėtų reikšmingai prisidėti prie studijų kokybės gerinimo.

Vertinant Lietuvos mastu, šalyje, kurioje yra mažiau nei 3 mln. gyventojų, turėti 43 aukštąsias mokyklas, siūlančias analogiškas specialybes, mano nuomone, yra per daug. Nepabijosiu pasakyti, kad kai kuriose iš jų studijų kokybė yra prasta. Susidaro įspūdis, kad neretai specialybė sukuriama tam, kad pritraukti studentą ir uždirbti pinigų, o ne suteikti naudą stojančiajam.

Tuo tarpu užsienyje praktika yra tokia, kad aukštųjų mokyklų skaičius palaipsniui mažinamas, jos apjungiamos, studijų kokybė gerinama, todėl laimi studentas.

Kaunui pasekus šia praktika ir sveikatos, humanitariniams bei technologiniams mokslams atsidūrus po vienu stogu, galėtume konkuruoti su visais užsienio universitetais. Manau, kad toks visapusiškas ir konkurencingas universitetas būtų įvertintas čia besimokančių lietuvių ir pritrauktų dar daugiau užsienio studentų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min