Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 5d. 18:18

Ministerija rengia pertvarką: vyresniųjų klasių moksleiviams – daugiau lietuvių kalbos, matematikos, privaloma socialinė ir pilietinė veikla

Abiturientai laiko valstybinį matematikos brandos egzaminą
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Abiturientai laiko valstybinį matematikos brandos egzaminą
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskelbė, kaip siūlytų keisti vidurinį ugdymą: 11–12 klasėse daugiau valandų būtų skirta lietuvių kalbai ir matematikai, šiuos dalykus galima būtų rinktis A ir B lygiu, bet visuose kituose mokomuosiuose dalykuose skirtumo tarp bendrojo ir išplėstinio kursų nebeliktų. Kaip privalomoji veikla atsirastų brandos darbas bei socialinė ir pilietinė veikla, bet jų vertinimo sistema – dar neaiški. Klausimų kyla ir daugiau, skirtingų partijų atstovai pasigenda nuoseklios diskusijos ir tikslo, ką norima pasiekti pokyčiais.

Seimo Švietimo ir mokslo komitete (ŠMK) trečiadienį švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius pristatė Vidurinio ugdymo pertvarkos koncepciją.

Pagal ją privalomaisiais vidurinio ugdymo dalykais išliktų matematika, lietuvių kalba ir literatūra, taip pat gimtoji kalba tautinėms mažumoms. Tačiau pasikeistų mokymo valandų skaičius.

Anksčiau matematikai ir lietuvių kalbai 11–12 klasėse mokantis bendruoju kursu buvo skiriamos 3 val., o išplėstiniu kursu – 4,5 val. Dabar atitinkamai būtų skiriamos 4 val. ir 6 val.

123RF.com nuotr./„Zoom“ pamoka
123RF.com nuotr./„Zoom“ pamoka

Pokyčiai numatomi ir renkantis bendruosius pasirenkamuosius dalykus.

Anksčiau mokiniai paskutinėse klasėse turėjo rinktis ne mažiau kaip po vieną dalyką iš penkių sričių, bendruoju kursu (B lygiu) pasirinktiems dalykams buvo skiriamos 2 val., išplėstiniu kursu (A lygiu) – 3 val.

Tačiau, pasak R.Skaudžiaus, B dalyko pasirinkimas suponuodavo tai, kad mokinys nelaikys šio dalyko egzamino, todėl ir pastangų mokytis atitinkamai nebuvo dedama. Norima tai pakeisti.

Pagal naują schemą mokinys turėtų pasirinkti bent tris dalykus iš keturių skirtingų grupių (kalbos, STEM srities dalykai, visuomeninio ugdymo dalykai, menai) ir kiekvienam jų būtų skiriamos 4 val. per savaitę. Nebūtų renkamasi B ir A lygių, kaip iki šiol.

Visi pirvalomieji dalykai būtų vertinami egzaminais, todėl, be dviejų lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų, kurių pakakdavo, norint baigti mokyklą, reikės laikyti dar mažiausiai tris egzaminus iš pasirenkamųjų dalykų.

Žemiau galite matyti dalį siūlomo plano, paspaudę ant nuotraukos, matysite didesnį vaizdą:

SMSM duomenys/ekrano nuotr. /Siūloma vidurinio ugdymo sąranga
SMSM duomenys/ekrano nuotr. /Siūloma vidurinio ugdymo sąranga

Visą siūlomą vidurinio ugdymo sąrangą ir pakeitimus galite matyti – čia.

„Jeigu dabar mes turime du kursus – bendrąjį ir išplėstinį – bet turime vieną bendrą egzaminą, vadinasi, mes užprogramuojame mokinius, kurie mokosi bendruoju kursu ir renkasi laikyti egzaminą, pasiekti prastesnių rezultatų.

Šiuo atveju būtų galimybė gauti maksimalų įvertinimą net ir mokantis bendruoju kursu (skiriamos 4 val.), o 6 val. kurse būtų skiriama daugiau valandų, nei yra dabar. Tokiu atveju galima būtų geriau pagilinti matematikos žinias“, – pakeitimų reikalingumą grindė R.Skaudžius.

Kaip privalomosios veiklos numatomas dorinis bei fizinis ugdymas, taip pat naujai numatytas brandos darbas bei socialinė ir pilietinė veikla. Šios veikos nebūtų vertinamos pažymiais.

Brandos darbas taptų privalomas, norint užbaigti vidurinio ugdymo programą.

„Scanpix“ nuotr./Mokymasis
„Scanpix“ nuotr./Mokymasis

„Būtent tai galėtų labiausiai parodyti brandą. Be to, manoma, kad socialinė ir pilietinė veikla turėtų sietis su savanoryste už mokyklos ribų, planuojame, galvojame, kad tai galėtų būti susieta su 4K modeliu, neformaliajam ugdymui ar neformalioms veikloms skirtu modeliu įsivertinti“, – komentavo viceministras.

Šie ir kiti pakeitimai su suinteresuotomis grupėmis, švietimo bendruomene bus aptariami iki gegužės 15 d., o tuomet ŠMSM apsispręs, kurioms pastaboms pritarti.

Nesupranta, ko siekiame

Tačiau numatomiems pokyčiams pritaria ne visi.

Seimo ŠMK pirmininko pavaduotoja socialdemokratė prof. Vilija Targamadzė pirmiausia kėlė klausimą, kodėl schemą apskritai reikia keisti.

„Reikia turėti pagrindimą. Schema yra priemonė. Taigi man kyla klausimas, kas šiomis dienomis yra išsilavinimas ir kas yra brandos atestatas. Jeigu mes žinosime siekinį, ko mes siekiame, mes galėsime kalbėti, kaip siekti, ką į ką pakeisti ir pagrįsti, taip atsiras ir vertinimas“, – komentavo politikė.

Karolinos Bagdonaitės nuotr./Vilija Targamadzė
Karolinos Bagdonaitės nuotr./Vilija Targamadzė

Ji atkreipė dėmesį į naują privalomą – socialinę ir pilietinę – veiklą.

Ši programa esą yra panaši į Tarptautinio bakalaureato diplomo programos dalyką (tarptautiniu mastu pripažinta programa, jos baigimo diplomą pripažįsta ir vertina geriausi pasaulio universitetai), bet nebus pilnai išpildyta.

„Nelabai vykęs variantas, fragmentai kažkokie paimti. <...> Ten yra mentoriai, refleksija, viskas numatyta, o čia kažkokia idėja numesta, bet, mano nuomone, neišbaigta“, – priekaištus žėrė V.Targamadzė.

Jos nuomone, reikėtų teikti ne tik 11–12 klasių programą, bet ir 5–10, „nes turi būti sisteminis požiūris, kurio dabar aš nematau.“

Tuo metu R.Skaudžius atsakė, kad socialinė ir pilietinė veikla yra gerai apgalvota, numatomi mentoriai, diskusijos, tikslų apibrėžimas ir proceso vertinimas.

„Tikrai nėra neapgalvotas dalykas“, – pažymėjo jis.

 ŠMSM nuotr./Ramūnas Skaudžius
ŠMSM nuotr./Ramūnas Skaudžius

„Dėliodami schemą mes labai norėjome aiškiai apibrėžti, kurios dalys yra užbaigiamos egzaminu, kurios yra privalomos ir kurios yra vertinamos.

Labai pritariame, kad reikia kalbėti apie vertinimą, tai turėtų būti visai kitokio tipo egzaminas, turėtų tikrinti plačiau galimybes, kad tai turėtų būti kaupiamas ar bent jau iš vieno ar trijų tarpinių atsiskaitymų (sumuojamas vertinimas – 15min), tai turi kisti, bet mes turime turėti pagrindą, nuo ko atsispirti ir tada detalizuoti“, – kalbėjo R.Skaudžius.

Nors švietimo, mokslo ir sporto viceministras teigė, kad žvelgiama sistemiškai, V.Targamadzės tai neįtikino.

„Ar jūs turite apsibrėžę, kas yra bendrasis išsilavinimas? Nes siekti vėl vizijų, kurias kiekvienas skirtingai matom, negalima. Reikia vieną kartą mums susėsti ir susitarti, kas yra tas bendrasis išsilavinimas. O tada ieškoti priemonių. Vėl priemonės maišomos su tikslais“, – komiteto posėdyje savo nuomonę išsakė politikė.

Ar jūs turite apsibrėžę, kas yra bendrasis išsilavinimas? Nes siekti vėl vizijų, kurias kiekvienas skirtingai matom, negalima.

Nuogąstauja dėl objektyvaus vertinimo

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Edmundas Pupinis kėlė kitą klausimą – jeigu mokykloje atsiranda brandos darbas, kaip jį objektyviai įvertinti.

Esą skirtingose mokyklose tiek santykis su mokytojais, tiek ugdymo kokybė skiriasi.

„Mes kelis metus diskutuojame dėl kitos galimybės įvertinti brandą, <...> bet kaip tą padaryti? Mes turime baimių dėl objektyvumo.

Ar nemanote, kad vis dėlto turėtų būti kokia nors bendra vertinimo metodika, kad vertinimai tam tikri vyktų, ypač jeigu leisime vertinti tą brandą mokyklose, <...> nes, tarkime, vertinimai Licėjuje, kur aukštas lygis ir reikalavimai, labai skiriasi nuo vertinimų kokioje nors kitoje mokykloje, kadangi skiriasi vaikų gebėjimai ir kompetencijos.

Kaip galime įvertinti, kad sistema neiškryptų, nes šiokia tokia konkurencija vyksta, žmonės stos į aukštąsias mokyklas. Todėl labai svarbu, kad sistema būtų patikima ir ja pasitikėtų žmonės“, – klausimus kėlė konservatorius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Edmundas Pupinis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Edmundas Pupinis

Atsakydamas į E.Pupinio nuogąstavimus, R.Skaudžius teigė, jog bus ieškoma sprendimų.

Vienas tokių galėtų būti nuasmenintas vertinimas, jeigu privalomas brandos darbas būtų vertinimas panašiai kaip kiti egzaminai, vertintojas nežinotų, kieno darbą vertina.

Kiti dalykai, pavyzdžiui, socialinė ir pilietinė veikla galėtų būti vertinama ne pažymiu, o kitais būdais. Tačiau tai kol kas išlieka diskusinis klausimas, pažymėjo viceministras.

„Dėl kitų egzaminų vertinimo, pats nuotolinis PUPP (Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas – 15min) parodo, kad galime turėti tarpinius elektroninius vertinimus. <...>

Galėtume formuoti naują tradiciją, kur vertinimas galėtų tapti objektyvesnis pačiame ugdymo procese ir būtų galima palyginti 11 klasės tarpinį atsiskaitymą su metiniu pažymiu. Taip turėtume labai aiškias gaires. Tuo metu ir mokytojai būtų įpareigoti vertinti objektyviau, siekti geresnio rezultato“, – komentavo ŠMSM atstovas.

Šiokia tokia konkurencija vyksta, žmonės stos į aukštąsias mokyklas ir labai svarbu, kad sistema būtų patikima.

Mano, kad pernelyg skubama

Seimo Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė mano, kad su pokyčiais skubama, be to, kėlė klausimą, ar nereikėtų pirmiausia iš lėto kiekvieno aspekto išdiskutuoti ir tik tada daryti pakeitimus.

„Tiesiog mes gauname iš skirtingų organizacijų, skirtingų įvairių pusių daug pastabų įvairiais klausimais. <...>

Ar nemanytumėte, kad reikėtų truputėlį nuo žemesnio laiptelio, žingsnis po žingsnio diskutuoti, kaip mes planuojame keisti bendrojo ugdymo visą struktūrą, kaip planuojama keisti programas, ir bandyti suderinti skirtingas nuomones.

Iš palaikymo matosi, kad reikalingi tam tikri pokyčiai. Tas pats dorinis ugdymas, kurio samprata po 30 metų yra pasikeitusi. Ne vien tik etika ir tikyba, galbūt socialinis-emocinis ugdymas galėtų būti mokomas“, – dėstė Seimo Laisvės frakcijos seniūnė.

Jos teigimu, komitete pateikta lentelė, kaip bus keičiama vidurinio ugdymo schema, kelia aistrų, nematomas visas vaizdas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ieva Pakarklytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ieva Pakarklytė

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras R.Skaudžius neneigė, kad pirmiausia būtų geriau išdiskutuoti sąrangą iš lėto ir tuomet keisti programą.

Tačiau, jo teigimu, vidurinio ugdymo programų keitimas buvo pradėtas jau anksčiau, todėl beliko tik tęsti kas pradėta.

Jis papildė, kad sprendimų, kurie tenkins visas suinteresuotas grupes, rasti neįmanoma.

Reikia susitaikyti su tuo, kad nuomonės visada bus skirtingos.

„Reikia susitaikyti su tuo, kad nuomonės visada bus skirtingos, yra ir tam tikros interesų grupės, kurios garsiai reiškiasi, vieningos nuomonės mes niekada neturėsime.

Ką mes darome, tai iki gegužės 15 dienos susirenkame visą informaciją, rekomendacijas, klausimus, komentarus ir tada mums reikia priimti sprendimus, į ką atsižvelgiame, į ką – ne. Laikas irgi ribotas“, – komitete kalbėjo R.Skaudžius.

Kur dingo išplėstinis istorijos kursas?

„Valstietis“ Eugenijus Jovaiša stebėjosi pakeitimais dėl bendrųjų ir išplėstinių kursų. Jo manymu, įvedus siūlomą ugdymo schemą, istorijos ugdymas sumenktų.

„Kaip aš supratau, ši koncepcija atsisako buvusios koncentrinės idėjos, kada 11–12 klasė buvo laikas, kai įvairūs dalykai turėjo savo pagilinimąjį laiką – kitaip tariant, išplėstinį dalykų dėstymą ir supratimą.

Jeigu taip, aš matau, kad humanitarinis santykis pasikeičia, o jis, kaip žinoma, yra pilietiškumo ir patriotizmo garantas. Aš nebematau 11–12 klasėje istorijai vietos, kaip suprantu, jai yra nulemtas pasirenkamasis variantas.

Noriu pasakyti, kad kaip 40 metų rengęs istorijos mokytojus ir turbūt gerai suprantantis istorijos reikšmę žmonių pilietiškumui ir patriotizmo ugdymui, negaliu su šituo sutikti visiškai“, – nusivylimo neslėpė E.Jovaiša.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eugenijus Jovaiša
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eugenijus Jovaiša

Viceministras R.Skaudžius pabrėžė, kad istorija jau ilgą laiką nebuvo visiems privalomas dalykas, iki šiol moksleiviai galėjo rinktis istoriją arba geografiją, todėl esminio skirtumo esą nėra.

„Mes nekeičiame to statuso, bet tuos dalykus sulyginame, mums svarbus tiek meninis, tiek istorijos ugdymas. Bet norime pabrėžti, kad mokinys, pagrindiniame ugdyme įgijęs bazines kompetencijas, pats galėtų dėliotis, III-IV gimnazijos klasėse rinktis dalykus, su kuriais sies ateitį“, – argumentavo ŠMSM atstovas.

Taip pat pridūrė, kad pilietiškumui ugdyti yra atskiros pamokos.

Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Muraukas piktinosi, kad į diskusijas dėl numatomų pokyčių esą nėra įtraukiami tėvai, jų forumas, tad ragino ministeriją nepamiršti ir jų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min