Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ministerijos tikslai artėjantiems mokslo metams: geresni mokinių pasiekimai, mažiau praleistų pamokų

Moksleiviai
Scanpix / Moksleiviai
Šaltinis: BNS
0
A A

Per prasidedančius naujus mokslo metus Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sieks gerinti mokinių pasiekimus, mažinti kokybinį atotrūkį tarp šalies mokyklų, mažinti praleistų pamokų skaičių.

„Šių metų prioritetas – mokinių pasiekimų gerinimas, kokybinio atotrūkio tarp skirtingų mokyklų mažinimas. Šiam siekiui įgyvendinti esame numatę priemonių kompleksą: individualios kiekvieno mokinio pažangos matavimą, mokytojo kvalifikacijos tobulinimo stiprinimą, pamokos veiksmingumo didinimą, pamokų praleidinėjimo ir vėlavimo į pamokas mažinimą. Duomenys rodo, kad mokiniui tenka nuo 30 iki 120 praleistų pamokų per mokslo metus“, – spaudos konferencijoje Seime ketvirtadienį sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Pasak ministrės, praleistos pamokos smarkiai atsiliepia moksleivių pažangumui, o gerinant lankomumą reikia pokyčių ir visuomenės mąstyme – kad praleista pamoka būtų suvokiama kaip žala.

Nušalinti nuo pamokų kitose valstybėse yra didelė nelaimė vaikui, šeimai, pas mus gi kol kas – lyg ir džiaugsmo gaidelė, kad nereiks eiti į mokyklą.

„Ekspertai yra paskaičiavę, kad net penkios praleistos pamokos turi be galo didelę įtaką vaiko rezultatų kritimui. Europos Sąjungoje nerasite valstybės kur nebūtų suvokiama visuose lygmenyse, kad lankomumas yra didelė vertybę mokymo pasiekimams. Nušalinti nuo pamokų kitose valstybėse yra didelė nelaimė vaikui, šeimai, pas mus gi kol kas – lyg ir džiaugsmo gaidelė, kad nereiks eiti į mokyklą. Šioje vietoje turi dar daug padirbėti ir mūsų pasikeitimas mąstyme turi būti visais lygiais – ir tėvų, ir vaikų, visų, kurie tik prisiliečia prie švietimo“, – kalbėjo ministrė.

Individualios mokinio pažangos vertinimo sistemą spaudos konferencijoje pristatė Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorė Natalija Kaunickienė. Pasak jos, kas mėnesį atliekamas vaiko vertinimas, taip pat jo paties savęs įsivertinimas, turi teigiamą įtaką ne tik mokymosi rezultatams, bet ir bendrųjų socialinių kompetencijų, gyvenimiškų įgūdžių vystymuisi.

„Ką mes darome – kiekvienas mokytojas turi savo sistemą, kaip jis stebi vaiko pažangą, kiekvienas mokinys kartą per mėnesį pats įsivertina, kaip jam sekasi mokytis, dalyvauti popamokinėje veikloje, kokie jo socialiniai įgūdžiai bendraujant su bendraamžiais, vyresniais žmonėmis, rašo refleksiją. Kas svarbiausia – mes susėdę kolektyve nuolat aptariame kiekvieno vaiko ugdymosi, asmenybės brandos situaciją, siekiame nukreipti vaiką į būrelių lankymą, socialinę veiklą, savanoriavimą, jei matome, kad vaikas turi problemų mokantis, bendraujant. O tie, kurie turi gerą patirtį, stengiamės, kad ir jie „nesužvaigždėtų“, kalbant paprastai, o išmoktų dirbti komandoje su savo bendraamžiais“, – pasakojo direktorė.

Pasak jos, mokykla šią programą sistemingai įgyvendina jau ketverius metus, ją domisi ir kitos mokyklos. N.Kaunickienės teigimu, vaiko individualios pažangos stebėjimas, vertinimas vykdomas daugelyje šalies mokyklų, tačiau ne visur – sistemingai. „Kiek teko susidurti iš praktinės pusės, daugelyje mokyklų stinga sistemingumo, nuoseklumo“, – sakė progimnazijos vadovė.

Kaip vieną naujovių mokinių pasiekimų gerinimui A.Pitrėnienė minėjo ŠMM sutartis su savivaldybės bei savivaldybių sutartis su mokyklomis.

„Siūlome ministerijos sutartis su savivaldybėmis, savivaldybių sutartis – su mokyklomis, kiekvienai iš šalių prisiimant įsipareigojimus. (...) Savivaldybių administratoriai turi kelti ambicingus tikslus mokyklų vadovams, kad jau per vienerius metus būtų žymus mokyklos pokytis gerinant mokinių pasiekimus. Jau dabar ministerija teikia tikslingą metodinę pagalbą mokykloms, šiais metais pradėjome projektą, iniciatyvą savivaldybėms – ekspertai dirba su mokyklomis, kuriose mokinių pasiekimai žemi“, – kalbėjo A.Pitrėnienė.

Taip pat ministrė pažymėjo, kad nuo šių mokslo metų 1–10 klasių moksleiviai pradės mokytis pagal naują lietuvių kalbos programą, raštingumo įgūdžiams formuoti į ją grįžta diktantai, atpasakojimai, keičiamas literatūros sąrašas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Audronė Pitrėnienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Audronė Pitrėnienė

„Nuo šių metų jau pradeda mokytis mokiniai pagal naujas visoms mokykloms, taip pat ir tautinių mažumų, bendras 1–10 klasių lietuvių kalbos programas. Jose daug dėmesio skiriame skaitymo ugdymui, raštingumo įgūdžiams suformuoti. Į mokyklas sugrąžiname diktantą, atpasakojimą, į programas įtraukta literatūra, kuri formuoja ne tik meninį skonį, bet ir moralines vertybes, tautinę ir politinę savimonę“, – sakė ministrė.

Šiemet nauja ir tai, kad nuo rugsėjo 1 dienos tampa privalomas priešmokyklinis ugdymas. Ministrė pažymėjo, jog tyrimai rodo, kad nuo to, ar vaikui buvo sėkminga mokyklos lankymo pradžia, didžia dalimi priklauso ir tolesni mokymosi pasiekimai.

Planuojama, kad į priešmokyklines grupes šiais metais turėtų ateiti kiek daugiau kaip 30 tūkst. vaikų, puse šimto daugiau nei pernai. Ministerijos duomenimis, ir iki privalomo priešmokyklinio ugdymo įvedimo priešmokyklines grupes lankė 98 proc. šešiamečių.

A.Pitrėnienė taip pat džiaugėsi, kad šiais mokslo metais nemažėja pirmokų – mokyklos duris pirmą kartą pravers apie 30 tūkstančių, pernai mokyklas irgi pradėjo lankyti daugiau kaip 29 tūkst. vaikų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min