Tikslas: ir talentai, ir visi kiti
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. dr. Juozas Augutis pritarė A.Žukauskui: svarbiausia aukštojo mokslo sistemoje išsaugoti, išugdyti talentus, jų neprarasti.
„Kad ir kaip būtų suprojektuota mūsų aukštojo mokslo sistema, jei ji nebus palanki talentams ugdyti, mes juos prarasime – juos labai greitai pasiims Europos ar kitos pasaulio šalys“, – kalbėjo J.Augutis.
Kad ir kaip būtų suprojektuota mūsų aukštojo mokslo sistema, jei ji nebus palanki talentams ugdyti, mes juos prarasime – juos labai greitai pasiims Europos ar kitos pasaulio šalys.
Be to, jo įsitikinimu, negalima netekti ir likusios jaunimo dalies. „Čia kaip sporte: labai gerai turėti aukšto lygio komandą, bet galvojant apie sveiką visuomenę reikia užtikrinti, kad sportavimas būtų masinis. Nelabai gražu tarti tokį terminą kaip aukštasis masinis išsilavinimas, bet faktas – jis yra“, – neabejojo kalbėtojas.
VDU rektorius priminė skaičius: apie 80 proc. šalies abiturientų nori baigti aukštąjį mokslą. Apie 50 proc. studentų studijuoja savomis lėšomis.
„Jei padarysime klaidų, jie nestudijuos pas mus. O išvažiavimas studijuoti į kitą, kad ir žemesnio lygio universitetą užsienyje, gresia tuo, kad jie visai negrįš į Lietuvą, tada turėsime dar didesnę duobę. Spręsdami, ką daryti, turime įgyvendinti realias idėjas. Pirmiausia sudaryti sąlygas talentų, lyderių, gabiausių studentų ugdymui, tačiau iš esmės turi būti sąlygos plačiam išsilavinimui. Jei to nepasiūlysime mes, pasiūlys kiti“, – įsitikinęs J.Augutis.
Valdžia tik suriša rankas
Vilniaus universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas, prof. habil. dr. Eugenijus Butkus atsiduso.
„Per savo amžių dalyvavau ne vienoje dešimtyje tokių renginių. Sakoma, kad problemas reikia išdiskutuoti, o tada spręsti. Bet mes jau nusidiskutavome tiek, kad bloga šnekėti, o veiksmo vis dar nėra“, – apgailestavo profesorius.
Esą nedaug ko vertos ir Seime pradėtos svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pataisos.
„Iš esmės jokių esminių pakeitimų ten nėra, o įstatymas toli gražu nėra orientuotas į tai, kad būtų sprendžiamos problemos tiek studijų, tiek mokslinių tyrimų srityje“, – konstatavo E.Butkus.
Iš esmės jokių esminių pakeitimų ten nėra, o įstatymas toli gražu nėra orientuotas į tai, kad būtų sprendžiamos problemos tiek studijų, tiek mokslinių tyrimų srityje.
Jo pastebėjimu, Lietuvoje neoptimalus ne tik aukštųjų mokyklų, bet ir mokslinių tyrimų institucijų tinklas.
„Tarptautiniame kontekste atrodome nekaip. Sugebame ignoruoti tarptautinių ekspertų išvadas, kurios identifikuoja silpnąsias kryptis, kurias reikėtų taisyti. Bendras mokslo lygis nėra aukštas. Tačiau yra ir pasaulinio lygio mokslininkų. Reikėtų koncentruotis būtent į tuos, kur yra potencialas, aukštas lygis ir būtų galima tikėtis rezultatų.
Geriau finansuoti vieną gerą tyrimą nei dešimt prastų. Tuo metu mes finansuojame pakankamai daug vidutinio ir žemo lygio mokslininkų ir mokslinių tyrimų, tačiau nekoncentruojame lėšų ten, kur jos duotų didžiausią grąžą“, – samprotavo E.Butkus.
Buvęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis replikavo: „Pasiūlymai geri, bet, sakyčiau, praleistas laikas. Aš dabar irgi galiu kalbėti, kad reikia finansuoti tik gerus universitetus, kolegijas, nes nesu ministras, esu laisvas. Pareigų turėjimas Lietuvoje labai suriša.“
„Tai iš tikrųjų labai didelė problema. Daugelis iš mūsų žino, kaip daryti, bet, kai atrodytų, gali tai padaryti, tai iš esmės negali, nes nelaisvas, o kai laisvas, neturi galios“, – D.Pavalkiui antrino J.Augutis.
Panašios nuostatos laikosi ir MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė: „Tos pačios problemos kartojamos nuo 1997 metų. Vadinasi, arba nesugebame priimti sprendimų, arba sprendimai, kuriuos priiminėjame, yra ne tie.“
