Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugsėjo 11d. 16:08

MOSTA: nauja priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka nenaudinga jaunuoliams

Valstybinis istorijos egzaminas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Egzaminas

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) iniciatyva keisti priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas, skiriant didesnę svarbą metiniams pažymiams, yra per daug drastiška ir gali turėti neigiamų padarinių mokymosi aplinkai bei jaunuolių galimybėms siekti aukštojo mokslo. Tokią išvadą daro Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).

„Tinkamai nepasiruošus tokiam pokyčiui jis gali daryti neigiamą įtaką mokytojų darbo sąlygoms. Ne tik mokytojų ir tėvų, tačiau ir mokytojų santykiams su mokiniais, kuriuos mokytojai šiuo metu vertina labai teigiamai. Pavyzdžiui, mokytojai gali pradėti jausti spaudimą iš mokinių ar jų tėvų rašyti geresnius pažymius, kadangi jie didele dalimi lems, ar mokinys galės siekti aukštojo mokslo, ar ne“, – svetainėje cituojamas MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

MOSTA nuotr./Mergaičių ir berniukų rezultatų santykis
MOSTA nuotr./Mergaičių ir berniukų rezultatų santykis

Į prestižines specialybes bus dar sunkiau įstoti berniukams

MOSTA skaičiavimais, metinių pažymių vidurkių svarbos padidinimas dar labiau sumažins jaunuolių galimybes įstoti į kai kurias didžiausius konkursus turinčias studijų programas, tokias kaip medicina, teisė, ekonomika, politikos mokslai.

„Nagrinėjant dešimties brandos egzaminų rezultatus matyti, kad penkis iš jų mergaitės išlaikė kur kas geriau nei berniukai, du egzaminai išlaikyti apylygiai, o tris egzaminus berniukai išlaikė geriau nei mergaitės.

Tuo metu, metinių pažymių analizė atskleidžia, kad pagal šiuos vertinimus berniukai nusileido mergaitėms visuose 10 dalykų.

Ryškiausi skirtumai matomi nagrinėjant informacinių technologijų, biologijos, rusų kalbos, fizikos bei lietuvių kalbos ir literatūros metinius pažymių vidurkius – mergaičių metiniai pažymiai aukštesni už berniukų daugiau nei 10 proc.“, – rašo Mosta.lt.

„Scanpix“ nuotr./Bibliotekoje
„Scanpix“ nuotr./Bibliotekoje

„Tokius skirtumus galima aiškinti tuo, kad mokykliniai pažymiai atspindi ne tik mokinių žinias, tačiau ir tokius būdo bruožus kaip disciplinuotumas ar drausmingumas. Vidinė disciplina mokytis ar siekti kitų tikslų svarbi ir universitete, todėl, iš vienos pusės, gerai, kad į tai atsižvelgiama.

Kita vertus, drausmingumas gali reikšti ir taisyklių laikymąsi jų nekvestionuojant, aklai paklūstant nurodymams, o aukštajame moksle turėtų mokytis žmonės, gebantys kritiškai žvelgti į juos supančią aplinką“, – nurodo G.Jakštas.

Gali nukentėti studijų kokybė

ŠMM planuoja, kad kaupiamasis balas dabartinę stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką pakeis per artimiausius dvejus metus. Tai reiškia, kad trečdalį dabartinių dešimtokų balo stojant į aukštąsias mokyklas sudarytų paskutinių klasių pažymių vidurkis.

G.Jakšto teigimu, tokį pokytį įgyvendinus per greitai, nespėjus įdiegti mechanizmų, kurie leistų užtikrinti mokyklose rašomų pažymių objektyvumą, gali nukentėti studijų kokybė, kadangi į aukštąsias mokyklas įstos nebūtinai geriausiai studijoms pasirengę abiturientai.

Vienoje prestižinėje gimnazijoje daugumai egzamino nelaikiusių moksleivių išvesti aukščiausi metiniai pažymiai.

„Šiuo metu nėra mechanizmų, kurie užtikrintų, kad mokyklose pažymiai rašomi objektyviai. Pavyzdžiui, matome, kad moksleiviai, kurie mokėsi istoriją ar geografiją A lygiu ir nelaikė egzamino, dažniau gavo aukščiausią įvertinimą nei egzaminą laikę bendramoksliai. Kalbėdami apie tokius atvejus omenyje nebūtinai turime regionų ar provincijos mokyklas. Štai vienoje prestižinėje gimnazijoje daugumai egzamino nelaikiusių moksleivių išvesti aukščiausi metiniai pažymiai, o tarp tų, kurie egzaminą laikė, aukščiausius įvertinimus gavo tris kartus mažiau mokinių“, – dėsto G.Jakštas.

Jo teigimu, yra ir tokių mokyklų, kuriose visiems nelaikantiems, pavyzdžiui, istorijos egzamino, išvedami 10-ukai: „Taigi mokinių pasiekimai ne visuomet vertinami objektyviai, ypač, kai jų vertinimas nebus palyginamas su egzamino rezultatais ir mokinys nestudijuos šios disciplinos universitete.“

Geresnės galimybės mokiniams iš nepasiturinčių šeimų

MOSTA teigia sutinkanti su ŠMM siekiu mažinti valstybinių brandos egzaminų svarbą.

Anot centro, viena priežasčių, kodėl tai vertėtų daryti, yra ta, kad viso svorio sukoncentravimas į egzaminus esą ypač apsunkina moksleivių iš socialiai pažeidžiamų šeimų galimybes siekti aukštojo mokslo.

„Nepasiturinčių šeimų moksleivių metiniai pažymiai nuo bendraamžių iš labiau pasiturinčių šeimų atsilieka mažiau, nei jų egzaminų rezultatai. Todėl konkursinio balo sudaryme suteikus didesnį svorį metiniams pažymiams, tai galėtų turėti teigiamos įtakos aukštojo mokslo prieinamumui moksleiviams iš nepasiturinčių šeimų“, – teigia G.Jakštas.

123RF.com nuotr./Mokiniai
123RF.com nuotr./Mokiniai

Vis dėlto, jo teigimu, nėra aišku, ar mokykliniai vidurkiai pakankamai gerai atspindi moksleivio galimybes studijuoti aukštajame moksle ir ar jų svarbos padidinimas nepakenks studijų kokybei.

„Šiuo metu vos trečdalis dėstytojų sutinka su teiginiu, kad vidurinis išsilavinimas suteikia gebėjimų ir kompetencijų, reikalingų studijuoti aukštojoje mokykloje. Nėra aišku, ar metinių pažymių vidurkių įtraukimas į konkursinio balo sandarą nesudarys prielaidų studijų kokybės mažėjimui“, – dėsto G.Jakštas ir priduria, kad sistema per du metus tokiam radikaliam pokyčiui pasirengti ir kontrolės mechanizmų įdiegti nespės.

Prie naujovių siūloma pereiti palaipsniui

Jo nuomone, prie naujovių vertėtų pereiti palaipsniui. Pavyzdžiui, numatant, kad 2021 metais paskutinių klasių pažymių vidurkiai sudarys ne 30 proc., o 10 proc. kaupiamojo balo.

„Vėliau galėtų būti atliekami tyrimai, ar pokytis atnešė pozityvius rezultatus, nedarė neigiamos įtakos studijų kokybei ir aukštos konkurencijos programų prieinamumui berniukams, ir tik tuomet, matant teigiamus poslinkius, vidurkių svarba galėtų būti didinama“, – tikina G.Jakštas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./ Mokiniai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./ Mokiniai

Jo įsitikinimu, reikėtų atkreipti dėmesį ir į stojančiųjų motyvacijos vertinimo svarbą. G.Jakšto teigimu, tiek studentai, tiek dėstytojai motyvaciją išskiria, kaip svarbiausią aspektą norint pasirengti aukštojo mokslo studijoms.

Publikacijoje remiamasi MOSTA suinteresuotų šalių apklausų, kuriose dalyvavo 1068 moksleiviai, 1051 mokytojas, 4567 studentai ir 1154 dėstytojai, rezultatais bei skaičiavimais, atliktais naudojant 2017 metų abiturientų laidos duomenis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

VTEK narys Virginijus Kanapinskas: politikai įtakos nedarė, tik liepė patiems išspręsti

Aktualu

Panevėžį sudrebinęs sprogimas sugriovė šešis garažus, po nuolaužomis rastas vyro kūnas

Aktualu

Linas Kontrimas: O ko norime mes?

15min iš Stambulo 24sek

M.Gherardini pareiškimas: Šaras dabar vienintelis pajėgus iškart treniruoti NBA klubą

Pasaulis kišenėje

Požeminė Ukraina: legendomis apipinta didžiausia katakombų sistema pasaulyje

Gazas

Jonavos aplinkkelis už 18 mln. tiesiamas nebus – spūstys Jonavoje nėra prioritetas

Spalio knygų TOP8: ką skaityti atėjus rudeniui

Aktualu

V.Putinas: buvusios sovietinės respublikos apgailestauja dėl SSRS subyrėjimo

Šių laikų šnipinėjimas: 4 dalis - WIFI ir pašto serverių pažeidžiamumas

Vardai

Liepa Norkevičienė ir Ieva Juozapaitytė tapo išskirtinių papuošalų ir suknelių modeliais

„Eurolygos diena“: „Žalgirio“ katė maiše – kas šis naujokas? (2/5)

Aktualu

Orai.lt: grįžta vėsa ir lietus, ims kandžiotis šalnos

Aktualu

„Infotriukšmas“ – nauja Kremliaus propagandos taktika

Gyvenimas

Kaip suaktyvinti medžiagų apykaitą: 4 ekspertų patarimai, kurie iš tikrųjų veikia

Aktualu

Neeilinis incidentas Pasvalio žiede: iš vilkiko pabiro dešimtys dėžių su vištomis

Aktualu

Skambiai išreklamuotas P.Aršausko internetinės parduotuvės projektas – sustabdytas

Sportas

Rusiją sukrėtusi byla – rinktinės futbolininkams gresia 7 metai kalėjimo

Vardai

Susižadėjo „Kelyje į žvaigždes“ išgarsėjusi Agnė Petravičienė: „Tai tikrai ne Radžis“

Gyvenimas

Rasai grėsminga liga smogė Filipinuose: nesugebėjusi išlipti iš lovos, dar ilgai kaltino burlentę

Kultūra

MO muziejaus įkūrėjas V.Butkus: su D.Libeskindu susitarėme per 3 sekundes

Naujienos

Aktualu

Į Lietuvą atvyksta Lenkijos užsienio reikalų ministras

Pasaulis kišenėje

Europoje gali atsirasti naujos pigių skrydžių oro linijos

Aktualu

Po Rusijos „Vostok 2018“ didžiausias istorijoje pratybas surengs ir NATO

Aktualu

Niujorke prie Pasaulio prekybos centro renkasi rugsėjo 11-osios atakos aukų artimieji

Vardai

Vidas Bareikis artėja prie 100-ojo turo koncerto: pasigirsta intriguojančios užuominos apie finalą

Verslas

Seimas išsišaipęs atmetė Povilo Urbšio idėją riboti vaistinių skaičių miestuose

Kultūra

Prieš uždengiant skulptūrą „Mūzų šventė“ – galimybė su ja įsiamžinti

Laisvalaikis

Vietnamo sostinės valdžia ragina gyventojus nebevalgyti šunienos

Verslas

„Ryanair“ dėl darbuotojų Vokietijoje streiko trečiadienį atšauks 150 skrydžių

Gazas

„Edukologijos žiedas“ Vilniuje: pertvarkos dar nesibaigė

Pasaulis kišenėje

Terespolis: kaimas be ateities?

Gyvenimas

Nesustabdomai daugėja invazinių šliužų: kaip efektyviai juos naikinti?

Verslas

Registrų centras turėjo „išskirtinių tarpininkų“, kurie uždirbo milijonus

Verslas

Europos Parlamentas Lietuvai skyrė 16,9 mln. eurų paramą potvynių nuostoliams sumažinti

Gyvenimas

Dizainerio W.Gordono debiutas: spalvinga „Carolina Herrera“ kolekcija

Vardai

„Moterys meluoja geriau“ aktorė Justina Žiogaitė su vyru dukrą Ulą krikštijo ten, kur ir tuokėsi

Gazas

Sostinė kviečia judėti kitaip – rugsėjo 16-ąją startuoja Europos judumo savaitė

Mokslas.IT

Rusijoje sukurta keturrankė „robotė slaugė“

Verslas

Tęsia pastatu-vaiduokliu virtusio daugiabučio gaivinimą – įrengs dar 119 butų

Kultūra

Kultūros savaitgalis Kaune: po miestą – su E.Sipavičiumi, teatras – aktoriaus akimis

Gera keliauti kartu

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min