Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gruodžio 2d. 12:10

MRU dėstytojas T.Girdenis griauna mitus, kad teisė – tik „sausuoliams“

Tomas Girdenis
Asmeninio albumo nuotr. / Tomas Girdenis

Artėjant didžiausiam moksleivių karjeros festivaliui „Studfestas“, kurį gruodžio 11 d. transliuos tiesiogiai 15min, pakalbinome Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos docentą Tomą Girdenį – MRU absolventą ir dėstytoją nuo pirmos studijų baigimo dienos, šalies studentų pripažintą vienu sąžiningiausių ir geriausių dėstytojų Lietuvoje.

Kokius penkis dalykus doc. T.Girdenis apsvarstytų, jei būtų abiturientas ir šiandien tektų rinktis, kur studijuoti? Ką atsakytų jaunam žmogui, kurio pasirinkimų sąraše – teisės studijos, tačiau nėra aiškumo, kad šis kelias – jo?

Ar teisė tik „sausuoliams“? Pasak MRU doc. T. Girdenio, tai ko gero labiausiai paplitęs ir labiausiai nuo tiesos atitrūkęs mitas. „Visiems atrodo, kad studijuoti teisę – tai mintiniai mokytis įstatymus. Nieko panašaus. Jau daugelį metų MRU studentai įstatymų nesimoko, jie jais gali naudotis kiekvieno užsiėmimo ar egzamino metu. Viso paruošimo tikslas yra išmokti tuos įstatymus taikyti“, – interviu 15 min. sakė doc. T.Girdenis.

Dažna nuomonė, kad teisės studijas turi rinktis vadinamieji humanitarai. Tačiau baudžiamosios teisės dėstytojas mano atvirkščiai.
„Aš visada kviečiu teisę studijuoti „tiksliukus“, tuos, kuriems sekasi matematika. Mano nuomone, teisė labai panaši į matematiką, fiziką. Turime gyvenimišką situaciją (sakykime, kintamieji) ir ją reikia pritaikyti įstatymui (t.y. formulei), – lygino doc. T. Girdenis. – Jei gerai šią schemą išmanai ir dar pasitelki kūrybinį mąstymą bei loginius argumentus – tu esi puikus teisininkas“.

MRU Teisės mokyklos dėstytojo įsitikinimu, tikras teisininkas „neturi autoritetų“, visada galvoja savo galva, yra kritiškas, net žinodamas, kad teismų praktika yra nuėjusi vienu keliu, remdamasis gerai apgalvotais argumentais, gali pabandyti ją pakeisti. „Tai yra nuostabioji teisės dalis“, – sako doc. T.Girdenis.

– Teisės studijų populiarumas išlieka didelis, nors ne vienerius metus kalbama apie tai, kad tiek teisininkų, kiek rengiama, Lietuvai nereikia. Ar tik teisėjais, advokatais, notarais ir jų padėjėjais gali dirbti teisės studijas baigusieji?

– Tai, kad teisės studentų Lietuvai yra per daug, yra mitas, kuriuo anksčiau buvau patikėjęs ir aš. Tapęs teisės programos vadovu pradėjau gilintis į situaciją ir buvau maloniai nustebintas. Pagal oficialią statistiką net apie 75-80 proc. mūsų universiteto teisės absolventų praėjus metams po studijų baigimo jau yra dirbantys. Tai yra geriausias rodiklis tarp visų Lietuvos universitetų, kurie ruošia teisininkus. Be to, šie skaičiai – ne vienerių metų, o nuolatinė tendencija. Beje, visiems siūlau būti teisininkais, mąstyti kritiškai ir nepasitikėti manimi, o nueiti į oficialios absolventų karjeros stebėsenos puslapį www.karjera.lt ir pasitikrinti.

Teisėjas, advokatas, prokuroras, notaras, antstolis, jų padėjėjai yra klasikinės teisės profesijos. Tačiau milžiniška dalis teisininkų po studijų nueis dirbti į įvairias įstaigas, ministerijas, savivaldybes, privačias įmones.

Kone kiekviena didesnė įmonė turi savo teisininką ar net juridinį skyrių. Kitai daliai absolventų teisinės žinios pravers kuriant savo įmones, verslus ar tiesiog paprastame gyvenime. Teisės žinios yra universalios.

– Kokia Jūsų paties vizija buvo stojant studijuoti teisės į MRU?

– Nuoširdžiai atsakant, pagrindinis veiksnys, lėmęs pasirinkimą studijuoti teisę, buvo mano tėvas. Jis pats visą gyvenimą dirbo teisinį darbą ir visą laiką kalbėdavo, jog teisė yra įdomu, jog teisė yra prestižinė profesija. Jis niekada nevertė manęs rinktis šios profesijos, bet nejučiomis, net nežinau kurioje klasėje, pats ėmiau kalbėti, kad stosiu į teisę, būsiu teisininkas.

Teisės studijoms pasirinkau Mykolo Romerio universitetą (tuo metu vadinosi Lietuvos teisės akademija), nes tai buvo vienintelis Lietuvoje specializuotas universitetas, skirtas teisės studijoms.

Stodamas realiai nesuvokiau, kas yra teisė ir ką konkrečiai mokysiuosi. Galiu tik pasidžiaugti, kad visiškai netikėtai pataikiau būtent į tą profesiją, kuri man prie širdies. Net ir po tiek metų vis dar einu į darbą su džiaugsmu. Galiu su visais pasidalinti gyvenimo išmintimi – laimė yra tada, kai su džiaugsmu eini į mėgstamą darbą ir su džiaugsmu grįžti namo pas mylinčią šeimą.

A.Primost/15min nuotr./Mokslai
A.Primost/15min nuotr./Mokslai

– Magistrantūros studijoms pasirinkote taip pat MRU. Kodėl?

– Net nesvarsčiau apie kitus universitetus. Mykolo Romerio universitetas man jau buvo namai. Be to, kadangi buvau tvirtai apsisprendęs studijuoti baudžiamąją teisę (tai dalykas, kurį pamilau nuo pat pirmųjų paskaitų), MRU man buvo akivaizdus pasirinkimas, nes jau tada garsėjo geru baudžiamosios teisės specialistų paruošimu.

Baudžiamosios teisės katedros vedėjas profesorius Vytautas Piesliakas, vos man baigus studijas, pakvietė dirbti dėstytoju. Iki šiol atsimenu tą jausmą, kai gavęs magistrantūros diplomą iš karto nešu jį į personalo skyrių su prašymu priimti į darbą.

Kitas darbo pasiūlymas, kurį buvau gavęs, – su dvigubai didesne alga, nei turėjau gauti universitete, bet nedvejodamas pasirinkau universitetą ir iki šiol džiaugiuosi. Dabar galiu dirbti ir darbą, kuris teikia daug malonumo, ir užsitikrinti gerą finansinę padėtį. Šiuolaikinis dėstytojas užsidirba ne tik iš dėstymo universitete, bet ir iš privačių mokymų kitiems teisininkams (teisėjams, advokatams, prokurorams), įvairių projektų. Reikia tik noro ir iniciatyvos.

– Kokie MRU teisės studijų programų išskirtinumai šiandien?

– MRU teisės studijos išsiskiria trimis aspektais. Pirma, mūsų universitete yra tokių programų, kurių nėra kituose – tai teisė ir muitinės veikla, teisė ir penitencinė veikla, teisė ir FinTech. Antra, pas mus visos studijos yra orientuotos į studento įtraukimą į studijų procesą. Nuo pat pirmųjų kursų studentai susiduria su patyriminiu mokymu, kai tenka eiti į teismus, prokuratūrą, advokatūrą. Bendraujant su skirtingų sričių praktikais, kartu sprendžiamos realios teisinės situacijos, studentai rašo nuosprendžius, juos motyvuoja.

Į studijas integruota ir reali teisinė pagalba, kai vyresnių kursų studentai, kartu su dėstytojais, sprendžia realias realių žmonių teisines problemas. Visą tai vainikuoja mentorystės programa – kiekvienas to pageidaujantis studentas gauna savo mentorių, kuriais būna iškiliausi Lietuvos teisininkai. Jie globoja studentus, dalijasi patirtimi, užmezga kontaktus. Visas šis darbas su studentais atsispindi ir jų vertinime – 2020 pavasario žurnalo „Reitingai“ tyrime MRU užėmė pirmą vietą tarp visų Lietuvos universitetų pagal studentų požiūrį į savo universitetą. Mes tikrai tuo didžiuojamės.

– Kokius penkis dalykus apsvarstytumėte, jei būtumėte abiturientas su dabartine savo patirtimi ir tektų rinktis, kur studijuoti?

– Visų pirma, reikia pasistengti pažinti save. Pažiūrėti kokie dalykai mokykloje gerai sekasi ir kuriuos mokytis patinka.

Antra, renkantis profesiją, reikia pabandyti realiai įsivaizduoti kaip atrodys kasdienis gyvenimas. Reikėtų pabandyti įsivaizduoti pačią geriausią, tipinę ir pačią blogiausią dienas konkrečioje profesijoje ir apmąstyti ar toks gyvenimo būdas jums priimtinas ir ar jis džiugins.
Trečia, reikia pažiūrėti konkrečios programos aprašą, kuris būna skelbiamas universitetų tinklalapiuose ir pažiūrėti kokie dalykai bus dėstomi.

Ketvirta, išsianalizuoti patį universitetą. Pažiūrėti kaip jis vykdo studijas, kokius metodus naudoja, kokia ten yra studijų kokybė, bendravimo kultūra ir t. t. ir geriausias variantas tai padaryti yra susirasti konkrečiam universitete konkrečioje programoje studijavusį ar dar tebestudijuojantį asmenį ir jį išsiklausinėti.

Galiausiai, manau yra būtina sudalyvauti universitetų rengiamose parodose, karjeros dienose, kuriose yra sudaroma galimybė betarpiškai pašnekėti su dėstytojais, studentais, jei yra galimybės sudalyvauti parodomojoje paskaitoje, ir tvirtai apsispręsti, kokią studijų programą pasirinkti.

MRU nuotr./Tomas Girdenis
MRU nuotr./Tomas Girdenis

– Ką atsakytumėte jaunam žmogui, kurio pasirinkimų sąraše – teisės studijos, tačiau jis nėra visiškai tikras, kad tai jo kelias, abejoja?

– Abejojantiems moksleiviams visada siūlau pažiūrėti dokumentinį serialą „Making a Murderer“ (IMDB 8,6). Šiame seriale yra atskleidžiamas baudžiamasis procesas, įvykęs JAV, kuris kelia daug abejonių dėl objektyvumo. Žiūrint šį serialą galima pajusti tikrąją teisę ir jos paskirtį, bandyti kartu su advokatais, prokurorais, prisiekusiaisiais susidaryti savo nuomonę ir sau atsakyti – ar tikrai, tie, kurie yra kaltinami nužudymu, iš tiesų yra kalti, ar vis dėl to tai yra policijos sufabrikuota byla?

Jei šis serialas jums nesukels jokių emocijų, reiškia teisė ne jums. Bet jei serialas sužavės, įsijausite į situaciją ir neliksite abejingi, reiktų rimtai apsvarstyti teisės studijų galimybę.

– Su kokiais studentais Jums pačiam įdomiausia dirbti?

– Atsakymas turbūt akivaizdus – smagiausia dirbti su žingeidžiais, teisės studijomis užsidegusiais studentais. Kurie su manimi kartu pyksta, jei teismas priimą kokį keistesnį sprendimą, dėlioja argumentus, turi aiškiai išreikštą kritinį mąstymą, nebijo argumentuotai diskutuoti, jei nesutinka su mano pozicija. Būtent tokie studentai yra mūsų ateitis ir galiu pasidžiaugti, kad visada tokių talentų atsiranda.

– 2010 metais studentų buvote išrinktas vienu geriausių, sąžiningiausių dėstytojų Lietuvoje. Kas svarbiausia jums, kaip dėstytojui?

– Įdomiausia, kad aš esu vienas iš griežčiausių universiteto dėstytojų. Norint išlaikyti egzaminą tenka rimtai pasimokyti, o skolų po mano egzamino skaičiaus geriau neminėsiu. Dar pridėkim ir tai, kad visiškai netoleruoju nesąžiningo elgesio (nusirašinėjimų, plagiato ir pan.). Ne vienas studentas dėl to buvo pašalintas iš universiteto.

Bet kartu esu reiklus ir sau. Visada per paskaitas studentams pateikiu naujausią teismų praktiką, kartu analizuojam bylas, neretai bepasakodamas apie kritikuotiną teismų sprendimą pats supykstu, kartais ir kokį aštresnį žodį išsakau. Bet matau, kad studentams svarbu suvokti, kad aš pats nesu abejingas savo dėstomam dalykui ir tai studentams patinka. Tiesa pasakius, galiu prisipažinti, kad šis apdovanojimas mane šiek tiek nustebino, bet kartu ir pridėjo papildomo žavesio studentais – pasirodo jie vertina tikras žinias ir reiklumą.

– Dabar daug kalbama apie mokymąsi visą gyvenimą. Kokios galimybės studijuoti teisę vyresniame amžiuje? Ar pastebite, kad į universitetus ateina studijuoti ir vyresnių, visai kitose srityse dirbančių žmonių?

– Studijuoti niekada nevėlu. Ir vyresnių žmonių studijuojančių teisę apstu. Svarbu, kad būtų noro ir motyvacijos, o amžius – ne riba.

Ko gero, labiausiai mane nustebino vienas atvejis, kai studijuoti teisės įstojo mergina, kuri prieš tai baigė choreografiją. Atrodo, niekaip nesusijusios profesijos, bet čia ir vėl suveikia teisės studijų universalumas ir tam galima atrasti loginių argumentų: choreografė turėjo savo studiją ir jai prireikė teisės žinių, kad galėtų tinkamai organizuoti savo studijos veiklą. Nuostabu, kai žmonės ryžtasi tobulėti net ir vyresniame amžiuje.

– Ką norėtumėt/planuotumėt pastudijuoti ateityje, nebūtinai gilindamas savo pasirinktos krypties žinias, ir kodėl (arba kodėl ne)?

– Na, ko gero jau nieko kito nebestudijuosiu, bet mane pastaruoju metu pradėjo labai dominti istorija, tad vasarą visada paskaitau vieną kitą istorinę knygą.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min