Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 13d. 14:28

Neįprasti Plungės mokyklos metodai duoda rezultatų: mokykla atvira visiems

„Tai yra mūsų gyvenimo projektas“ – taip Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijos direktorė Inga Litvinienė vadina visus įtraukiojo ugdymo projektus, šiuo metu įgyvendinamus mokykloje. Jie skirti tam, kad mokykloje kartu su savo bendraamžiais lygiavertiškai mokytųsi specialiųjų poreikių vaikai.

Pasinaudojus valstybės parama, pernai mokykla įsirengė specialiojo pedagogo kabinetą, relaksacijos kambarį, kur vyksta dailės terapijos užsiėmimai. Be to, mokyklos administracija daug dirba su mokyklos bendruomene: klasių auklėtojai veda teminius emocinio raštingumo ir socialinio ugdymo užsiėmimus vaikams. O tėvai kviečiami į psichologo paskaitas. Tai duoda rezultatą – visų vaikų tėvai palankiai nusiteikę, kad jų atžalų klasėse yra vaikų su didesniais poreikiais. Pastebimas ir „šalutinis poveikis“: mokykloje sumažėjo patyčių.

Ypatingų vaikų daugėja

Ilgametes tradicijas turinti pagrindinio ugdymo mokykla šį rudenį pasitiko gerokai išaugusi – prie įstaigos buvo prijungti du pradinio ugdymo skyriai. Padidėjo ne tik mokyklos plotas, bet ir mokinių skaičius. Šiuo metu Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnaziją lanko beveik 300 pirmų–aštuntų klasių mokinių. Dalis jų turi elgesio, emocijų, autizmo spektro ir raidos sutrikimų.

Pasak mokyklos vadovės, skaičius nėra baigtinis, kadangi emocinių sutrikimų turinčių vaikų nuolat daugėja. „Tą ypač pajutome per pandemiją“, – kalbėjo direktorė. Specialiųjų poreikių vaikams reikalingas ypatingas dėmesys. Jį suteikia mokykloje dirbantis specialusis pedagogas, socialinis darbuotojas ir pernai kolektyvą papildęs psichologas.

„Stengiamės vaikus, turinčius daugiau poreikių, ne išskirti iš kitų, bet priešingai – padaryti viską, kad jie taptų grupės, klasės dalimi ir ugdytųsi kartu su visais. Žinoma, su papildoma pagalba, pagal savo galimybes ir poreikius“, – kalbėjo mokyklos vadovė.

Stengiamės, kad jie taptų grupės, klasės dalimi ir ugdytųsi kartu su visais.

Būtent todėl mokyklai buvo ypač svarbu pradėti naujus įtraukiojo ugdymo projektus. Vienas jų – pernai mokykloje įrengtas specialiojo pedagogo kabinetas. Jame skaitymo, rašymo, dėmesio sukaupimo ir kitų mokymosi sunkumų patiriantys vaikai papildomai mokosi individualiai arba mažomis grupelėmis. Mokydamas juos specialusis pedagogas naudojasi užduočių banku, kuriame surinkta daug skirtingų mokomųjų dalykų (matematikos, lietuvių kalbos, gamtos pažinimo, istorijos ir kitų pamokų) medžiagos. Banką sukūrė mokyklos bendruomenė. Jis bus nuolat papildomas pagal poreikį.

Dar viena naujovė – relaksacijos kambarys, kuris mokykloje įrengtas taip pat 2020-aisiais. Jame kartą per savaitę vyksta dailės terapija. Mokytojai sako, kad užsukti čia patinka visiems vaikams be išimties. Tačiau labiausiai jis reikalingas tiems, kurie susiduria su emocijų ir elgesio iššūkiais.

123RF.com nuotr./Dailės terapija ypač naudinga vaikams, turintiems emocijų ir elgesio sutrikimų
123RF.com nuotr./Dailės terapija ypač naudinga vaikams, turintiems emocijų ir elgesio sutrikimų

Pasak dailės terapiją vedančios pedagogės Jolantos Putriuvienės, vaikai pirmiausia išmoksta atpažinti savo emocijas, taip pat randa saugų būdą, kaip jas išjausti nekenkiant sau ir kitiems.

„Dailės terapijos užsiėmimai prasideda pokalbiu, tuomet piešiame – pieštukais, tušinukais, kreidelėmis, guašu, ir taip atsipalaiduojame. Dauguma vaikų po 4–5 pamokų jaučia nerimą, nebegali ne tik mokytis, bet ir nusėdėti pamokoje. Jiems reikia nusiraminti. Planuojame, kad tokiu atveju jie galės atbėgti į relaksacijos kambarį ir išveikti sukilusias emocijas“, – kalbėjo pedagogė.

Žadama, kad šiemet relaksacijos kambarį papildys naujos priemonės, pavyzdžiui, šviesos tunelis. Taip pat ketinama patalpą suskirstyti į mažesnes dalis: kai kurios jų būtų skirtos individualiems pokalbiams arba tiesiog ramiam pabuvimui vienumoje. Viso to kartais labai reikia emocijų audrą išgyvenantiems mokiniams.

Mokyklos direktorė neslėpė, kad savo jėgomis įstaiga nepajėgtų įgyvendinti visų įtraukiojo ugdymo sumanymų. Pagerinti sąlygas vaikams, turintiems negalią, pavyko pasinaudojus „Kokybės krepšelio“ parama. Gauti ją Lietuvoje veikiančios mokyklos gali nuo 2018-ųjų.

Suprasti akimirksniu: Kas yra „Kokybės krepšelis“?

  • Tai lėšos, skirtos mokykloms, norinčioms gerinti mokinių pasiekimus.
  • Pinigai gali būti naudojami įvairiems poreikiams: švietimo pagalbai mokiniams suteikti, individualioms mokytojų konsultacijoms, naujoms ugdymo priemonėms įsigyti, mokymosi aplinkai atnaujinti, mokytojų kvalifikacijai kelti, patalpas pertvarkyti ir pan.
  • Šia parama jau pasinaudojo 180 mokyklų iš 52 savivaldybių.
  • Lėšos skiriamos iš ES paramos.

Ugdo visą šeimą

Patyčios – viena opiausių problemų daugelyje mokyklų. Neretai jų aukomis tampa specialiųjų poreikių vaikai. Tačiau Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijoje patyčių pavyksta išvengti. Mokytojai sako, kad pasiekti to pavyko dėl nuolatinio darbo ir taikomų įtraukiojo ugdymo metodų.

„Kiekvieną savaitę pradedame socialinio ugdymo valandėle. O penktadienį – apibendriname, kaip sekėsi laikytis susitarimų, taisyklių, kaip jautėmės. Užsiėmimuose mokomės pažinti emocijas. Pavyzdžiui: aiškinamės, kaip pažinti savo pyktį? Kokia kūno kalba rodo, kad pyksta draugas? Toliau seka instrukcija, kaip galima pyktį valdyti, padėti draugui susivaldyti arba, atpažinus, kad kitas pyksta, gebėti atsitraukti. O jei yra tokia situacija, kai reikia suaugusiojo pagalbos, kur ir kaip kreiptis? Visa tai svarbu bet kuriam vaikui – ne tik turinčiam specialiųjų poreikių“, – akcentavo pradinių klasių mokytoja Daiva Griguolienė.

Pasak jos, per šiuos užsiėmimus vaikai išmoksta gerbti vienas kitą, laikyti bendrų taisyklių, pavyzdžiui, kalbėti po vieną. Taip pat – nusiraminimo pratimų, pavyzdžiui, skaičiuoti nuo 1 iki 10 ir atgal.

Pedagogė pastebi, kad net ir po trumpo laiko pradinukai įpranta kasdien naudoti įgytas žinias. Tai labai palengvina bendrą ugdymo procesą, be to, skatina empatiją. Panaši praktika ir metodai taikomi ir vyresniųjų klasėse.

123RF.com nuotr./Pamoka
123RF.com nuotr./Pamoka

Be to, mokyklos administracija daug dirba ir su šeimomis: organizuoja diskusijas, kuriose psichologas tėvus supažindina su jų vaikams kylančiais iššūkiais, pataria, kaip spręsti problemas. Taip pat šeimos supažindinamos su skirtingais vaikų poreikiais. Tai duoda rezultatų – tėvai ir vaikai pastebi ir priima klasėje esantį kitokį vaiką – žmogų, turintį didesnių emocinių, elgesio ir kitų poreikių.

„Norime sukurti mokyklą, kurioje gera mokytis kiekvienam vaikui. Pokyčius, kuriuos matome jau dabar, norime padaryti ilgalaikius“, – sakė progimnazijos direktorė, pasidžiaugusi, kad bendras tikslas suvienijo visų mokyklos skyrių bendruomenes.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Inicijuotas turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

00:50
01:14
00:27

Esports namai

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie 15min