TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nerija Putinaitė: „Kad pasikeistų sistema, reikia pasikeisti kultūrai“

Nerija Putinaitė, Valentinas Stundys
Vytauto Valentinavičiaus/LSS nuotr. / Nerija Putinaitė, Valentinas Stundys
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos studentų sąjungos rengtoje konferencijoje „Alma mater: aukštojo mokslo reformai – treji“ apie pertvarkos priežastis ir jos kryptį kalbėjo švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė ir Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys. Reformos organizatoriai priminė iki 2009-ųjų vykusias ilgas, sudėtingas diskusijas ir, nors pripažino kad ne viskas padaryta gerai, sutartinai teigė, kad reforma buvo būtina ir juda tinkama linkme.

„Kiek buvo interesų grupių – niekas nekalbėjo, kad nereikia reformos. Galbūt ne visi ją vienodai įsivaizdavo. Reikalas buvo pribrendęs – mes turėjome įvairias ekspertų išvadas, tyrimų duomenis, tiek daug buvo prikalbėta, bet nieko taip ir nebuvo įvykę“, – nuotaikas priminė N. Putinaitė. Jos teigimu, akademinė bendruomenė buvo jau pavargusi nuo kalbų ir reikalavo sprendimo.

Viceministrė vardijo problemas, kurios slėgė auštojo mokslo sektorių prieš pertvarką: gerai besimokantys studentai, kurie negaudavo valstybės finansavimo, nes valstybė finansavo ne studentą, o vietą universitete. Anot N. Putinatės, buvo susiformavusi klaninė sistema aukštųjų mokyklų administracijose ir dėstytojų kolektyve, nebuvo dėstytojų kaitos. Nebuvo atnaujinamos studijų programos. „Tai buvo gana depresyvi atmosfera“, – reziumavo viena iš reformos vykdytojų.

Ji paminėjo ir kitą pertvarkymo priežastį – buvo galimybė panaudoti ES struktūrines lėšas, tad šią galimybę bijota praleisti.

V. Stundys, kalbėdamas apie reformos vykdymo procesą, teigė, kad egzistuoja du priešingi požiūriai, kurie konkuravo visą laiką, kai pertvarka buvo rengiama. „Viena pozicija – viską turi sutvarkyti valdžia. Kitas požiūris – sistemos centras yra studentas ir svarbiausia yra sąlygos jo gebėjimams skleistis. Ant šito koncepcinio pamato buvo pastatytas visas reformos rūmas. Taip pat skiriasi požiūriai ir į reformos eigą – kai kam iki šiol atrodo, kad valdžia iš šono turi viską sureguliuoti ir pertvarkyti aukštųjų mokyklų tinklą. Bet pati autonomija šiuo atveju įpareigoja aukštąsias mokyklas lanksčiai reaguoti į besikeičiantį kontekstą“, – pabrėžė Seimo narys.

Anot jo, svarstant Mokslo ir studijų įstatymą prieš tris metus, į Seimo švietimo, mokslo ir kultūros  komiteto posėdžių salę visi norintys netilpdavo. „Dėmesys buvo ypatingas ir dalyvavimas įvairių interesų grupių buvo gausus. Rinkdavosi vos ne į kiekvieną posėdį ir diskutuodavo“, – prisiminė V.Stundys. Jo teigimu, gauta ir svarstyta per 1000 siūlymų – tokio didelio dėmesio susilaukęs buvo tik Valstybės tarnybos įstatymas. Pusę siūlymų pateikė ne valdžios žmonės, o dviems iš trijų siūlymų, anot parlamentaro, buvo bent iš dalies pritarta.

Abu valdžios atstovai pripažino, kad ne viskas atlikta teisingai. „Reformą reikia taisyti, bet daugelis dalykų yra pataisomi Mokslo ir studijų įstatymo rėmuose“, – teigė V. Stundys. N. Putinaitė reformos nesėkmių priežastis mato ne tik valdžios veiksmuose: „Tam, kad pasikeistų sistema, reikia, kad pasikeistų kultūra.“

Kreipdamasi į konferencijos organizatorius švietimo ir mokslo viceministrė gyrė jų iniciatyvą. „Džiaugiuosi, kad studentai imasi diskutuoti ne tik apie vienus ar kitus probleminius elementus, bet mėgina pažvelgti ir apskritai į reformą. Jie vieninteliai kol kas tą daro“, – teigė ji.

V. Stundys pastebėjo, kad, artėjant rinkimams, daugėja opozicinių partijų kalbų apie aukštojo mokslo reformos trūkumus, tačiau tai, anot konservatoriaus, tik kalbos, o realių siūlymų niekas kol kas nėra parengęs.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min