Įvairiapusiam meno supratimui – scenos meno bei muzikos tyrimų studijos
Meno laukas negali egzistuoti be jo kritikų ir analitikų. Nors dažnam meno kritiko specialybė asocijuojasi su žmogumi, kuris vien rašo ir analizuoja kūrinius, vis tik – tai tik viena iš šios įvairiapusiškos specialybės pusių. Scenos meno ar muzikos tyrimų studijas baigę absolventai dirba spaudoje, radijuje, įvairiose kultūros institucijose, festivaliuose, taip pat yra komisijų, teikiančių apdovanojimus ar svarstančių, kas gaus finansavimą savo kūrybiniams projektams, nariai.
Bijančius, kad šios studijos – ribojančios, programų kuratorės teatrologė Goda Dapšytė bei muzikologė Laima Budzinauskienė ramina: ką veikti tikrai bus, o dirbti nemaža dalis studentų pradeda dar studijuodami. O nerimaujančius dėl to, kad nėra baigę specializuotų menų mokyklų patikina – menų žinios šiose studijose privalumas, bet tikrai ne būtinybė.
„Muzikos tyrimus renkasi labai įvairias mokyklas ir pasirengimą turintys būsimi studentai. Muzikos tyrimai yra tokia specializacija, kuri studentui suteikia galimybę būti muzikos proceso dalyviu – ją tyrinėti (nuo seniausių laikų iki šiandien kuriamų kompozicijų, nuo akademinės muzikos ištakų iki džiazo ir popmuzikos), kalbinti kompozitorius, atlikėjus ir stebėti jų kūrybos procesus, rašyti recenzijas ir kitų formų publikacijas, kurios padeda skleisti žinią apie vykstančius renginius, koncertus ir pan. Muzikos tyrimai specializacija yra skirta tiems, kas nori ne tik pasyviai skaityti ar klausyti muzikos, bet ją tirti ir apie ją skleisti žinią“, – pasakoja L. Budzinauskienė.
Kokių savybių reikia būsimiems scenos meno ar muzikos kritikams? Anot G. Dapšytės pravers ir komunikabilumas, ir smalsumas, ir kantrybė.
„Svarbiausia savybė – smalsumas: noras suprasti ne tik kas vyksta scenoje, bet ir kodėl, kaip mūsų suvokimą keičia istorinis, socialinis ar kultūrinis kontekstas. Kritikai neretai taip pat pasižymi kantrybe, nes jos kartais pareikalauja teatro salėje leidžiamos valandos. Praverčia ir laki vaizduotė, itin svarbi empatija, naudingas komunikabilumas. Visa tai padeda spektakliuose matomas ir patiriamas idėjas, emocijas ir asociacijas paversti skaitytojams suprantamais žodžiais. Na, o studijos suteikia pagrindinį įrankį – kritinį mąstymą, kuris svarbus ne tik kritikams, bet praverčia kone visose gyvenimo srityse“, – teigia scenos menų kritikė.
Mėgstantiems planuoti ir organizuoti – prodiusavimo studijos
Sklandžiai funkcionuojantis meno laukas neįsivaizduojamas be prodiuserių, kurie yra atsakingi ne tik už tai, kad kūrinys įvyktų ir būtų kokybiškas, bet ir pasiektų visuomenę, iškeliautų į platesnius vandenis. Norint būti profesionaliu muzikos, teatro ar kino prodiuseriu nepakanka išmanyti vien vadybinius klausimus – svarbus ir gebėjimas suprasti pačią atstovaujamo meno sferą bei joje vykstančius procesus, kultūros politiką.
„Muzikos industrijos ir prodiusavimo studijos skiriasi nuo įprastų muzikos ar vadybos studijų tuo, kad vadybiniai įgūdžiai čia taikomi labai konkrečiame, kūrybiškame muzikos bei meno lauke. Tai nėra vien bendroji vadyba. Čia svarbu suprasti ne tik organizacijos ar projekto valdymą, bet ir muzikos kūrimo, atlikimo, sklaidos, renginių, įrašų, leidybos, auditorijų ir kultūros procesų logiką. Būsimas prodiuseris ar prodiuserė pirmiausia turėtų būti žmogus, kuriam įdomus ne tik meninis rezultatas, bet ir procesas, kelias iki jo. Prodiuseriai yra tie žmonės, kurie padeda idėjai tapti realybe: suburia žmones bendram tikslui, planuoja procesus, derina skirtingus interesus, rūpinasi, kad komanda galėtų dirbti kuo sklandžiau“, – apie muzikos industrijos ir prodiusavimo studijas pasakoja Natalija Verbickienė, viena iš LMTA lektorių, dėstančių būsimiesiems prodiuseriams.
Prodiuseriais be praktikos netampama, o pastarosios studijų LMTA metu tikrai netrūksta. Kaip teigia programos koordinatorė Daina Smolskutė-Urbanavičienė, daug galimybių praktikuotis studentai turi jau studijų metu dalyvaudami įvairiuose projektuose, festivaliuose, prisidėdami prie institucijų veiklos. O kultūrinės žinios padeda prisitaikyti ir nuolat besikeičiančioje darbo rinkoje.
„Kultūra yra labai dinamiška sritis, jei esi aktyvus ir smalsus, ji greitai reaguoja. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad šios studijos paruošia studentus ne tik esamoms profesijoms, bet ir vaidmenims, kurie vis dar kinta. Šiandien mums reikia žmonių, kurie supranta visą kultūros ekosistemą, kūrybines industrijas, tarptautinį bendradarbiavimą, auditorijos plėtrą ir finansavimo strategijas. Šios kompetencijos yra vertingos ne tik kultūros sektoriuje, bet ir daug plačiau. Ir galbūt svarbiausia, baigus studijas įsitraukus į įvairias veiklas, ši patirtis leidžia daryti realų poveikį. Formuoti kultūrinį gyvenimą, kurti galimybes menininkams ir kurti ryšius tarp kultūros ir visuomenės. Taigi perspektyvos yra ne tik plačios, bet ir prasmingos“.
Stojamieji egzaminai – jau birželį
Norintiems jau šiais metais studijuoti muzikos tyrimus, scenos menus ar prodiusavimą svarbu nepraleisti stojamųjų egzaminų, kurie vyksta stojant į visas LMTA vykdomas studijų programas. Šiais metais stojamųjų egzaminų sesija į bakalauro studijų programas prasideda birželio 12 d. ir trunka iki birželio 29 d. Išsamią informaciją apie stojamuosius egzaminus, jų reikalavimus, datas ir studijų programas rasite čia: https://lmta.lt/lt/stojantiesiems/
