Dabar populiaru
Publikuota: 2018 birželio 29d. 14:01 , Atnaujinta: 2018 birželio 29d. 15:53

Nuo rugsėjo bus pereinama prie etatinio mokytojų apmokėjimo

Pinigai
123RF.com nuotr. / Pinigai

Nuo rugsėjo bus pereinama prie etatinio mokytojų apmokėjimo. Seimas penktadienį 71 Seimo nariui balsavus už, vienam buvus prieš ir trims susilaikius patvirtino mokytojų etatinį apmokėjimo modelį, sutrumpintai vadinamą MEDUS.

Papildoma veikla – iki pusės etato

Su nauja tvarka pamokinį mokytojų apmokėjimą keis valandinis apmokėjimas per visus metus – mokytojo etatą sudarys 1512 valandų per metus.

Mokytojo darbo laikas bus skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, t.y. pamokos, pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.

„Etatinio modelio įvedimas yra progresyvus žingsnis Lietuvos švietime, nuo kurio pagaliau prasideda teigiami pokyčiai, vedantys ir prie mokytojo profesijos prestižo atkūrimo, ir prie mokinių pasiekimų gerėjimo“, – sakė reformos šalininkė „valstietė“ Aušra Papirtienė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Aušra Papirtienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Aušra Papirtienė

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) narė tvirtino, kad „nauja mokytojų darbo apmokėjimo tvarka pagaliau nuties tiltus mokytojų ir mokyklų bendruomenių susipriešinimo mažėjimui“.

„Kažkada įvedus mokinio krepšelį mokytojai buvo priversti pataikauti mokinio krepšeliui visaip jį vilioti į mokyklas“, – teigė A.Papirtienė.

Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei.

Numatyta, kad mokytojo etate darbas bendruomenei galės sudaryti iki pusės visų valandų skaičiaus per metus, pirmuosius dvejus darbo metus – iki 40 proc. visų valandų.

Nustatoma, kad mokytojų darbo laikas per savaitę yra 36 valandos, iš jų ne daugiau kaip 24 kontaktinės per savaitę privalomam dalykui (dalykams) mokyti.

Opozicija baiminasi veiklos imitavimo

Opozicijos atstovai pamokas prilyginus darbui bendruomenėje mato grėsmę imitacinių veiklų suklestėjimui.

„Nekontaktinių valandų prilyginimas kontaktinėms nuvertina mokytojo tiesioginį darbą, kuriam mokytojas stabiliai ruošiasi – dėstyti, auklėti mokinius. Tai tampa tik viena iš etato dalių ir net nebūtinai pagrindinė. Atsiranda paskata veikti dalykus, kurie su mokytojo tiesioginiu pašaukimu nėra susiję“, – kalbėjo ŠMK atstovas Mantas Adomėnas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mantas Adomėnas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mantas Adomėnas

„Didžiulis bendruomeninei veiklai skirtų valandų įvedimas reiškia, kad atsiranda daugybė galimybių pripūsti neegzistuojančius etatus iki pilno, manipuliuoti tomis valandomis, skirstyti jas savo favoritams užsiimti imitacine veikla“, – tvirtino Seimo narių Mišrios grupės atstovas.

M.Adomėnas taip pat teigė, kad naujasis darbo apmokėjimo modelis sukonstruotas taip, kad „įšaldytų dabar egzistuojantį neproporcingą, mokiniams nenaudingą mokyklų tinklą, sukurtos paskatos išlaikyti merdintį tinklą“.

Valdančiųjų atstovai teigė, jog šiuo metu mokytojams už papildomus darbus neatlyginama, jo mokykloje jų apstu.

„Mokytojai jau ne vienerius metus siekė, kad būtų pereita nuo valandinio prie etatinio apmokėjimo, subalansuojant jų darbo užmokestį ir atliekamus darbus. Etatinis apmokėjimas kaip tik ir sprendžia šią problemą“, – kalbėjo „valstietis“ Gediminas Vasiliauskas.

Seimo narių Mišrios grupės narys Gintaras Steponavičius teigė, jog nauja tvarka supriešins miesto ir kaimo mokyklas, demotyvuos dideles klases mokančius mokytojus.

„Geras sumanymas padaryti sisteminius pokyčius padaryti baigiasi tuo, kad klasėse su 30 ar 28 vaikais dirbantys mokytojai šiandien gauna aiškią žinią – jiems atlyginimas tikrai nepadidės, daugelis baiminasi, kad nebūtų sumažėjęs“, – sakė G.Steponavičius.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Gintaras Steponavičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Gintaras Steponavičius

„Supriešinimas miesto ir kaimo mokyklų tokiu modeliu yra didžiausias šio projekto trūkumas. Antras negatyvus dalykas yra tai, kad bus finansuojamos neretai menkavertės ir su ugdymo procesu nesusijusios veiklos“, – kalbėjo G.Steponavičius.

Įvedama dviem etapais

Etatinį mokytojų apmokėjimą planuojama įvesti dviem etapais: nuo 2018 ir 2019 metų rugsėjo mokytojams palaipsniui daugės apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša yra sakęs, kad šiuo metu mokytojai yra vieninteliai viešojo sektoriaus darbuotojai, kuriems atlyginimas skaičiuojamas ne už etatą, o už tarifikuotas valandas.

Su nauja tvarka pamokinį mokytojų apmokėjimą keis valandinis apmokėjimas per visus metus – mokytojo etatą sudarys 1512 valandų per metus.

Anot komiteto vadovo, mokytojams taip pat nepakankamai atlyginama už papildomas veiklas, reikalingas mokyklos bendruomenei, o naujasis modelis įvertins visas mokytojo veiklas.

Pasak E.Jovaišos, pagal naują tvarką bus suformuota 28 tūkst. mokytojų pareigybių ir vidutinis mokytojo darbo užmokestis didės apie 20 proc., iki 1 tūkst. eurų.

Valandoms už papildomus darbus atlyginti nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos iš valstybės biudžeto skiriama 17,4 mln. eurų. Iš viso naujam mokytojų darbo užmokesčio modeliui įvesti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 95 mln. eurų.

Dalis pedagogų gegužę streikavo prieš ketinimus įvesti etatinį apmokėjimą, baimindamiesi, kad reforma jų padėtį pablogins.

T.Tomilinas: tai neoliberalizmo eros pabaiga

Seimas penktadienį taip pat priėmė Švietimo įstatymo pataisą, kuria dabartinį mokinio krepšelio finansavimo modelį keičia klasės krepšelis. Už tai balsavo 71 Seimo narys, po vieną buvo prieš ir susilaikė.

Pataisos numato, kad nuo rugsėjo dalis ugdymo lėšų būtų skaičiuojamos ne pagal kiekvieną mokinį, kaip šiuo metu, o pagal klasių skaičių ir dydį.

Prieš pataisas kalbėjusi liberalė Aušrinė Armonaitė pažymėjo, kad jos prieštarauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijoms.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė

„Šituo sprendimu keičiama visa bendrojo lavinimo finansavimo paradigma, nuo sistemos, kai valstybės pinigai skiriami mokiniui, mes pereisime prie sistemos, kai pinigai seks paskui klasę, paskui mokyklą, paskui instituciją. Nuo žmogaus – prie biurokratijos. Tokia logika yra visiškai priešinga tam, ką rekomendavo EBPO ekspertai“, – kalbėjo A Armonaitė.

„Valstietis“ Tomas Tomilinas šiuo Seimo sprendimu savo ruožtu skelbė „neoliberalizmo eros pabaigą“.

„Tai yra labai svarbus sprendimas ir tai viena iš to proceso dalių, neoliberalizmo eros pabaiga. (...) Šiandien priiminėjame sprendimą dėl „krepšelizacijos“ pabaigos švietime. Tai visiškai sąmoningai, demokratinių rinkimų pagrindu priimamas sprendimas“, – sakė T.Tomilinas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tomas Tomilinas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tomas Tomilinas

Pataisos numato, kad mokymo lėšos visai klasei bus skaičiuojamos ugdomajai veiklai, o atskiram moksleiviui – kitoms ugdymo reikmėms, t.y. mokymo priemonėms įsigyti, kultūrinei, pažintinei veiklai, taip pat neformaliajam švietimui.

Lėšas mokyklų ūkiui išlaikyti, kaip ir iki šiol, skirs mokyklų savininkai, dažniausiai tai – savivaldybės.

Vyriausybė tvirtina, kad toks finansavimo modelis „užtikrins tikslingesnį lėšų panaudojimą, mažoms mokykloms suteiks didesnio stabilumo, o didelėms mokykloms nebeliks finansinės paskatos turėti perpildytas klases“.

Nuo rugsėjo 1 dienos mokykloms finansuoti pagal naują modelį papildomai prireiks 5,4 mln. eurų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis
Skanumėlis

Šiuolaikiškos studijos

Video

00:47
01:15
00:57

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min