Kodėl praktika geriau už teoriją?
Gamtos tyrimų centro mokslininkė, doktorantė Gabrielė Bumbulytė-Žukevičienė įsitikinusi – didžiausias STEAM ugdymo variklis yra praktinis prisilietimas. Dirbdama su studentais ir mokiniais, ji pirmiausia siūlo ne teoriją, o tiesioginę pažintį su tiriamuoju objektu.
„Mes neiname į teoriją, mes einame pasižiūrėti, apsičiupinėti. Užsidedame pirštines ir žiūrime: ar lervos minkštos, ar kietos, kaip jos kvepia, kaip juda. Tik tada, kai vaikas pačiupinėja objektą savo rankomis, jam kyla natūralūs klausimai: kodėl šitas vabalas juodas, o kitas geltonas? Kodėl šita lerva suvalgyta, o kita sveika?“ – pasakoja mokslininkė. Anot jos, tik tada, kai mokinio galvoje gimsta tikras smalsumas, ateina laikas gilintis į literatūrą ir teorinius dėsnius.
Anot jos, tik tada, kai mokinio galvoje gimsta tikras smalsumas, ateina laikas gilintis į literatūrą ir teorinius dėsnius.
Tokiam požiūriui pritaria ir Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos direktorė Jolita Morkūnaitė. Jos teigimu, „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) švietimo pažangos programos dėka Lietuvos mokyklų infrastruktūra tapo neatpažįstama: dabar mokiniai savo gimnazijose gali naudotis įranga, kuri anksčiau buvo prieinama tik universitetuose.
„Mokiniai jau vidurinėje mokykloje gali naudoti laminarus, spektrometrus ar galingus mikroskopus. Tai leidžia užauginti bakterijas ar atlikti lyginamuosius tyrimus čia pat, klasėje. Ši infrastruktūra sukuria aplinką, kurioje nuo teorinių žinių pereinama prie tikros praktinės STEAM veiklos“, – džiaugiasi J.Morkūnaitė.
Inžinerinė „nesąmonė“, tapusi realybe
Šiaulių Ragainės progimnazijos ugdymo skyriaus vedėja bei inžinerijos mokytoja Ingrida Donielienė pastebi, kad STEAM ugdymo principai padeda ištrinti griežtas ribas tarp skirtingų disciplinų. Ingrida šioje srityje sukasi jau dešimtmetį ir neslepia – pradžia reikalavo milžiniško kūrybiškumo, tačiau šiandien ji mato didžiulę vertę tame, ką vaikai kartais pavadina „nesąmone“.
„Per inžinerijos pamokas drąsiai sakau: čia galima sakyti „nesąmonė“. Nes tai, kas prieš trisdešimt metų atrodė utopija, pavyzdžiui, mobilusis telefonas, šiandien yra mūsų kasdienybė. Tokios STEAM pamokos leidžia vaikams svajoti ir tas svajones „įžeminti“ per praktinius bandymus bei dizainu grįstą mąstymą“, – teigia mokytoja.
Jos patirtis rodo, kad toks mokymosi būdas ypač pasiteisina dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais. Komandiniame STEAM projekte akademiškai silpnesnis mokinys dažnai tampa „auksinėmis rankelėmis“ – jis gali būti tas, kuris idealiai sukonstruoja modelį ir taip padeda suprasti procesą net klasės pirmūnams.
Mitas apie laiko trūkumą: egzaminai prieš patyrimą?
Viena didžiausių mokytojų baimių – kad praktinės STEAM veiklos atims brangų laiką iš ruošimosi egzaminams. Tačiau Jolita Morkūnaitė pabrėžia, kad ši metodika padeda žinias įtvirtinti kur kas giliau. Ji pasitelkia paprastą pavyzdį: pradinukai, kepdami bandeles, ne tik džiaugiasi rezultatu, bet ir skaičiuoja mielių išskiriamus burbuliukus. Taip jie supranta, kad biologiniai procesai nevyksta „šiaip sau“, o turi savo dėsnius.
„Teorinės žinios, kurias įgyjame tik skaitydami ar klausydami, labai greitai nyksta. O tai, ką atliekame praktiškai, išlieka ilgam. STEAM ugdymo metodas leidžia pasiekti mokinio kompetenciją – kai žinios tampa praktiniu gebėjimu“, – sako direktorė.
Ingrida Donielienė papildo, kad mokinys, eksperimento metu išgyvenęs stiprią emociją, savo atmintyje „įrašo kodą“. Net jei egzamino metu jis pamirš sausą formulę, jis sugebės ją išsivesti iš naujo, nes supras logiką, kurią pats fiziškai „pačiupinėjo“.
Sėkmės kodas – emocinis įsitraukimas
„Tūkstantmečio mokyklų“ programos STEAM ugdymo ekspertė dr.Lina Abromaitienė primena, kad sėkmingas mokymasis stovi ant trijų kolonų: tyrinėjimo, problemų sprendimo ir emocinio įsitraukimo. Mūsų smegenys sutvertos reaguoti emocionaliai – kai mokinys pats ieško atsakymo į jam rūpimą klausimą, pavyzdžiui, kaip išspręsti vietinės upės užterštumo problemą, visas STEAM ugdymo procesas tampa asmeniškas.
„Mes ne tik supažindiname su teorija, bet ir mokome vaiką pasiūlyti konkretų sprendimą. Kai atliekama praktinė STEAM veikla, mokinio smegenyse užsifiksuoja emocija, kuri padeda mokytis ir kurti bendrystės tinklus tarp mokyklų, mokytojų ir universitetų“, – teigia dr.L. Abromaitienė.
Energija, kuri grįžta dvigubai
Nors pasiruošimas tokioms pamokoms reikalauja mokytojų kūrybiškumo ir išėjimo iš komforto zonos, Jolita Morkūnaitė pabrėžia, kad tai teikia didžiulį profesinį malonumą. „Kada matai vaikus su žibančiomis akimis, kurie patys nori tyrinėti, mokytojui užauga sparnai. Jokie vadovų komplimentai nėra tokie svarbūs, kaip sėkmė mokinio akyse“, – reziumuoja direktorė.
Šiuolaikinis STEAM ugdymo modelis šiandien tampa tiltu tarp sausos teorijos ir realaus pasaulio. Tai mokykla, kuri ruošia ne tik testams, bet ir sėkmingam gyvenimui, ugdydama laisvą, mąstantį ir kūrybišką žmogų. Kaip teigia pašnekovės, laimės tos mokyklos, kurios nebijos kartu su mokiniais leistis į šį atradimų kelią.
Visą pokalbį „STEAM metodas. Atsakymas mokymo ir mokymosi iššūkiams?“ – Tūkstantmečio mokyklų programa“ klausykite čia.
Programa finansuojama #NextGenerationEU lėšomis.
