Dabar populiaru
Publikuota: 2020 balandžio 20d. 08:24

Nuotolinis mokymas dovanoja progą mokytojams kūrybingiau vesti pamokas

Eksperimentas
123RF.com nuotr. / Nuotolinės pamokos gali būti dar kūrybingesnės nei įprastos

Nuotolinis mokymas – puiki galimybė mokytojams išplėsti mokymo turinį, papildant jį internete esančiais informacijos šaltiniais. Tuo neabejoja Šiaulių Didždvario gimnazijos anglų kalbos mokytoja Kristina Urbonienė ir Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja Rigonda Skorulskienė.

Abi jos dar iki nuotolinio mokymo pradžios aktyviai pasisakė už skaitmeninių technologijų panaudojimą pamokose.

123RF.com nuotr./Virtualios bibliotekos – puikus įrankis pedagogams, norintiems įdomiau pateikti nuotolinę pamoką
123RF.com nuotr./Virtualios bibliotekos – puikus įrankis pedagogams, norintiems įdomiau pateikti nuotolinę pamoką

Pasak K.Urbonienės, internetas – beribė erdvė, pilna įvairiausios informacijos. Mokytojui tenka sunkiausia užduotis ir pareiga – atrinkti ir pritaikyti visą šią informaciją savo mokiniams, jų patirčiai bei tobulėjimui.

„Per daugiau nei 20 savo darbo su mokiniais metų (dėstau anglų kalbą) taikau įvairiausius skaitmeninius įrankius, naudojuosi internetiniais informacijos šaltiniais tam, kad mokiniams mano pamokose būtų lengviau ir patraukliau mokytis. Skaitmeninės mokymo priemonės turi ir teigiamą, ir neigiamą puses: ugdymo procesas tampa patrauklesniu, įdomesniu, tačiau kalbant apie laiko sąnaudas, kurių reikia norint surasti tinkamą šaltinį ar sukurti skaitmeninius testus, tai ilgai trunkantis procesas. Būdama skaitmeninių mokymo priemonių konsultante, išbandžiau daug priemonių ir atsirinkau tas, kurios geriausiai tinka man”, – savo patirtimi dalijosi K.Urbonienė.

Skaitmeninės mokymo priemonės turi ir teigiamą, ir neigiamą puses: ugdymo procesas tampa patrauklesniu, įdomesniu, tačiau kalbant apie laiko sąnaudas, tai ilgai trunkantis procesas.

Testams skaitmeninėje erdvėje kurti mokytoja jau nemažai metų naudoja Socrative, Quizizz įrankius, anoniminėms greitoms apklausoms – Mentimeter.com programėlę, bet patys populiariausi tarp jos mokinių – TED Talks monologai bei žodžių mokymosi kortelės Quizlet“.

Pedagogės teigimu, būtent TED Talks dėka galima nagrinėti begalę temų – nuo genetinės inžinerijos iki labdaros organizacijų bei apskritai mokytis iš stiprių asmenybių.

„Tai mokinius ugdo kaip visapusiškas asmenybes ir moko būti atsakingais piliečiais. Žinoma, ne visų dalykų pamokose TED Talks gali būti naudojami (jeigu monologai anglų kalba ir nėra lietuviškų subtitrų, nelabai įmanoma tai padaryti). Norėdami sumažinti šią problemą, mes su mokiniais dalyvaujame tarptautiniame „Amara“ projekte ir verčiame TED Talks pristatymus į lietuvių kalbą, uždedame titrus. Tai ne tik techninis darbas, tai įsigilinimas į terminų specifiką, pačios anglų kalbos sakinio struktūrą. Svarbiausia, ką suvokia mokiniai dirbdami šį darbą – kad svarbią informaciją, patirtį, kuria dalijasi kalbėtojai, galės suprasti daugiau Lietuvos žmonių, kurie nemoka anglų kalbos. Tokie darbai padeda jaunoms asmenybėms augti ir stiprėti“, – apie savo ir moksleivių bendrą darbą pasakojo anglų kalbos mokytoja.

123RF.com nuotr./„TED Talks“ viešus įrašus galima panaudoti ir ugdymo procese
123RF.com nuotr./„TED Talks“ viešus įrašus galima panaudoti ir ugdymo procese

Svarbus mokytojo ir mokinių santykis

Savo patirtimi, kaip technologijas „įdarbinti“ savo pamokose, kad jos padėtų, o ne trukdytų mokymosi procesui, K.Urbonienė dalinasi ir su kolegomis pedagogais – organizuoja mokymus.

Sunkiausia, anot jos, sudėlioti medžiagą, kad pamoka būtų įdomi. „Kaip tai padaryti, labai priklauso nuo mokinių brandos. Nuo to, kokį santykį mokytojas sukūrė klasėje. Modernūs vadovėliai nėra tobuli, jie labai bendro pobūdžio, nes autoriai nepažįsta kiekvieno vaiko. Bet kiekvienas savo srities profesionalas, entuziastas ras raktą į vaikų širdis ir klausydamas širdies sudėlios sėkmingus metodus bei priemones taip, kaip reikia. Mano mokiniams gimnazistams jau įprasta, kad kiekvienos naujos savaitės pirmąją pamoką mes diskutojame pagal vieną mano parinktą citatą. Žinoma, tai turi būti motyvuojantys posakiai, įžymių žmonių mintys. Dirbant nuotoliniu būdu neatsisakiau šito elemento. Ir vėl – sėkmė. Paprašiau mokinių parašyti tris sakinius pasidalinant nuomone apie E.Ruzvelt žodžius „Su kiekviena diena ateina nauja jėga ir naujos mintys“. Mokiniai išreiškė savo mintis susiedami jas būtent su nauja mokymo(si) situacija – nuotoliniu mokymu esant ekstremaliai situacijai“, – kalbėjo anglų kalbos mokytoja.

Modernūs vadovėliai nėra tobuli, jie labai bendro pobūdžio, nes autoriai nepažįsta kiekvieno vaiko. Bet kiekvienas savo srities profesionalas ras raktą į vaikų širdis.

Jos nuomone, nuotolinis mokymas, kaip neišbandytas ir naujas reiškinys daugelyje švietimo įstaigų sukėlė nerimo. Tačiau tai puiki galimybė atsiskleisti kiekvienam mokytojui kaip didžiausiam savo srities profesionalui.

„Mokymas(is) nuotoliniu būdu parodė, kad technologijos negali visiškai pakeisti tikro žmogiškojo bendravimo, mokiniams ir mokytojams trūksta gyvų emocijų, žvilgsnio, šypsenos. Bet galiu drąsiai teigti, kad nuotolinis mokymas(is) suteikia galimybes labiau pažinti mokinius ir save. Kiekvienam mokytojui tai puikiausia galimybė pamatyti, kokie jo mokiniai yra savo įprastoje aplinkoje – namie“, – sakė K.Urbonienė.

Surasti naudingų įrankių nesudėtinga, kai žinai, ko ieškai

Kauno jėzuitų gimnazijos moksleiviai jau buvo įpratę, jog fizikos pamokose svarbūs ne tik vadovėliai. Jų mokytoja R.Skorulskienė į mokymo procesą visuomet stengėsi įtraukti virtualius informacijos išteklius.

„Tos technologijos pas mus visą laiką buvo: virtualūs bandymai, nuotolinės lentos, įvairios internetinės paskaitos. Dabar aš vaikams jas skaitau, o buvo laikas, kai per pamoką prijungdavau paskaitą, kurią online skaitydavo mokslininkai, pavyzdžiui, iš CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija, bendrai vadinama CERN – red. past.). Būdavo ir tokių pamokų, per kurias vaikai online bendraudavo su mokslininkais. Taigi, mūsų naudojami įrankiai nepasikeitė“, – pastebėjo pedagogė.

Pasak jos, nuotolinė lenta šiuo metu jai ir moksleiviams yra pagrindinis įrankis. Pedagogė pajuokauja, kad vaikai greičiau prie tokios lentos „ateina“ nei prie realios.

„Jiems nereikia niekur eiti – jie iškart gali rašyti, spręsti, taisyti. Net projektų pristatymas palengvėjo – nebereikia parsisiųsti dokumentų, paruošti jų demonstracijai. Užtenka, kad vaikas pasidalina savo kompiuterio ekranu ir jau gali pristatyti savo projektą“, – pasakojo fizikos mokytoja.

123RF.com nuotr./Nuotolinis mokymas suteikia retą progą mokytojams paieškoti naujų informacijos pateikimo būdų
123RF.com nuotr./Nuotolinis mokymas suteikia retą progą mokytojams paieškoti naujų informacijos pateikimo būdų

Virtualios bibliotekos ir laboratorijos – pašnekovei ir jos mokiniams taip pat jokia naujiena.

„Mes tai naudojome iki šiol, tęsiame ir dabar. Tačiau suprantu, kad kitiems kolegoms tai naujiena. Vis dėlto tikiuosi, kad tai taps įprastu dalyku ne tik mūsų mokyklai, kad mokyklos ir pedagogai pereis į kitą lygmenį. Juk iš esmės visi mokytojai, net ir tie, kurie mažai naudojo technologijas savo darbe, dabar turėjo pereiti prie jų. Aš manau, kad iš to nepatogumo, tos nelaimės visi laimės visi; tiek mokiniai, paragavę kitokio mokymo, tiek ir pedagogai, paeis gerokai į priekį“, – sakė pašnekovė.

Kalbėdama apie konkrečius įrankius, kuriais naudojasi ruošdamasi ir vesdama fizikos pamokas, R.Skorulskienė išskyrė Europos mokyklų tinklo „European Schoolnet“ paruoštą mokymosi aplinka www.graasp.eu.

„Čia (Graasp.eu – aut. past.) faktiškai viskas, ko reikia gamtos mokslų mokytojui, sudėta. Yra naudingos, kitų mokytojų patikrintos nuorodos, virtualios laboratorijos, duomenų bazės, testavimo, bendradarbiavimo įrankiai, diskusijų kambariai ir gausybė kitų mokytojų parengtų pamokų. Labai patogi paieškos sistema, leidžianti atsirinkti pagal dalyką, amžių, kalbą ir pan. Yra ir specializuotos programėlės, kurios atlieka labai konkrečias, siauras funkcijas. Sakykime, moko vaiką formuluoti hipotezę, daryti išvadą, braižyti grafiką ir pan.“, – rekomendavo pedagogė.

Šioje aplinkoje mokytojai gali patogiai susidėlioti pamokos planą, papildydami ją visa reikalinga medžiaga. Taip pat suformuluoti užduotį, skirtą moksleiviams. Dar vienas patogus nemokamas įrankis – išteklių biblioteka www.golabz.eu.

Namuose įdomesni tampa net paprasti eksperimentai

123RF.com nuotr./Eksperimentai namuose ypač patinka jaunesnio amžiaus moksleiviams
123RF.com nuotr./Eksperimentai namuose ypač patinka jaunesnio amžiaus moksleiviams

R.Skorulskienės nuomone, mokantis nuotoliniu būdu pažinimo procesui pasitarnauja net ir namų aplinka. Pavyzdžiui, virtuvė, kurioje galima atlikti ne vieną eksperimentą.

„Aš, tarsi numatydama karantiną, esu išleidusi fiziko užrašus „Nuo atomo iki Saulės“ septintokams, kur pateikiamos tik praktinės užduotys ir bandymai, atliekami namų sąlygomis. Paprastai tokias užduotis skirdavau jaunesniems moksleiviams. Bet dabar tenka sugalvoti ir devintokams-vienuoliktokams. Kartais jos atrodo labai paprastos, bet vaikams patinka. Šią savaitę, pavyzdžiui, devintokams liepiau paskaičiuoti, kiek jie per šią savaitę sėdėdami namuose sunaudoja elektros energijos. Pagal programą užduotis tiktų septintokams. Devintokai atrodė dideli, bet norėjau išjudinti, padaryti pamoką ne tokią statišką.

Kai jie atliko užduotį, reflektavome, kalbėjomės, ką darė, sužinojo, kas buvo įdomu, nauja. Visi buvo labai patenkinti padarę nemažai atradimų apie kompiuterį, šaldytuvą, arbatinuką. Sėdi ir sako, kad niekada nepagalvojo, jog arbatinukas sunaudoja tiek energijos! Atlikdami tokius bandymus vaikai susipažįsta su savo aplinka. Pavyzdžiui, sužino, kur yra elektros skaitikliai, saugikliai, kas yra kilovatvalandė, kiek ji kainuoja. Atrodo keista, bet pusė vaikų nežino! Dauguma vaikų savo rezultatus neraginti aptarė su tėvais, nes jie dabar irgi namuose“, o tėvai įvertino kiek realūs jų paskaičiavimai“, – pasakojo pašnekovė.

6 dalykai, padedantys tapti kūrybingesniu mokytoju*

  • Atnaujinkite žinias apie mokymą. Šiais laikais lengviau nei bet kada išmokti mokyti. Yra daugybė knygų, kursų, taip pat ir nemokamų internetinių kursų, kitų šaltinių bei programų, kurios gali padėti tobulėti. Tačiau kūrybingi mokytojai paprastai neapsiriboja tik savo dalyku – jie domisi ir kitomis sritimis, lavina savo pomėgius. Pavyzdžiui, mokosi oratorystės, groja muzikos instrumentu ar mokosi šokti. Galbūt iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog su mokytojo profesija ir jo dėstomu dalyku tai mažai susiję. Tačiau kartais būtent tokios patirtys suteikia progą kūrybingiau pravesti įprastą pamoką – tiek distanciniu būdu, tiek mokykloje.
  • Palaikykite ryšį su kitais mokytojais. Daugelį mūsų įkvepia garsūs žmonės – rašytojai, keliautojai, mokslininkai ir kt. Tačiau labai dažnai konkrečius ir geriausius patarimus, susijusius su mokymu, duoda būtent kolegos. Sekite juos „Facebook“ ar kituose socialiniuose tinkluose, mokytojų bendruomenių grupėse. Palaikykite ryšį ir su tais, kurie jus įkvėpė lankytuose kursuose arba tiesiog dirbant savo mokykloje.
  • Kolekcionuokite mokymo idėjas. Nesvarbu, kad nenaudosite savo surinktų idėjų iškart. Svarbu jas surinkti ir suskirstyti taip, kad būtų lengva išbandyti, kai atsiras tinkama galimybė. Kaip tai daryti? Internete atradus naujų ir įdomių idėjų, būtinai naudokite įvairius žymėjimo įrankius. Sudarykite sąrašus. Kai prireiks, beliks tik pasižiūrėti į vieną iš tokių sąrašų ir pasinaudoti jame esančia idėja.
  • Dalinkitės savo žiniomis. Jei kūrybingumu mokymo procese domėjotės jau anksčiau, greičiausiai esate sukaupę nemažai patirties. Dalinkitės ja! Rašykite tinklaraštį, renkite tiesiogines transliacijas socialiniuose tinkluose ar uždarose pedagogų bendruomenės grupėse. Gali būti, kad būtent jūsų idėjos taps reikiamu komponentu jūsų kolegų pamokose. Arba galbūt būtent jūs sulauksite grįžtamojo ryšio ir naujų idėjų, kuriomis pasidalins kiti pedagogai.
  • Stimuliuokite savo kūrybiškumą. Kaip sportininkai palaiko savo fizinius pajėgumus nuolat treniruodamiesi, taip ir mūsų smegenys gauna naudos iš reguliarios mankštos. Ką jūs darote, kad galvotumėte kūrybiškiau? Ar jums patinka kryžiažodžiai, sudoku ar dėlionės? Įrodyta, kad ši ir panaši „smegenų treniravimo“ veikla padidina mūsų susikaupimą ir skatina kūrybiškumą. Tiesa, svarbu prisiminti, kad praktikuojantis reikėtų savo mintis kreipti į procesą, o ne tikslą. Kitaip tariant, džiaugtis tuo, ką darote dabar, o ne nerimauti dėl ateities.
  • Pradėkite eksperimentuoti mokydami ir reflektuokite apie tai. Lengviausia sudegti mokytojams, kurie iš visų jėgų laikosi įsikibę seniai žinomų ir išmoktų idėjų bei nenori bandyti nieko naujo. Nuotolinis mokymas suteikė jiems neprašytą progą tai pakeisti. Kam to reikia? Įvairūs tyrimai rodo, kad moksleiviai palankiau vertina tuos mokytojus, kurie nesilaiko griežtos rutinos, bet ieško naujų mokymo metodų. Jiems patinka pedagogai, kurių pamokose galima rasti staigmenų. Tiesa, naujas idėjas į mokymo procesą reikėtų įtraukti pamažu: greta įprastų dalykų, pridėti ir „naujų prieskonių“. Gali būti, jog dalis naujų idėjų nepasiteisins. Tuomet bandykite kitas. Tol, kol atrasite, kas tinka jums ir jūsų mokiniams.

*Patarimai parengti pagal Britų tarybos – organizacijos, kurios specializacija yra tarptautinės kultūros ir švietimo galimybės, – rekomendacijas pedagogams.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

00:14
00:57
01:32

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min