Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Oksfordo profesorių Roną Perrotą nustebino, kad lietuviai dirba keliuose darbuose

„Žvelkite plačiau“, – ragina prof. Ronas Perrotas iš Oksfordo universiteto, dalyvavęs Lietuvoje vykusiame mokslinės veiklos palyginamajame tyrime. Jis tikisi, kad po kelerių metų Lietuva savo konkurentėmis laikys ne tik Baltijos šalis, bet ir Vakarų Europą, Jungtines Amerikos Valstijas ar bet kurią kitą pasaulio šalį. Bet tam, pasak jo, pirmiausia reikia susikoncentruoti į tai, ką darai.
Ronas Perrotas iš Oksfordo universiteto
Ronas Perrotas iš Oksfordo universiteto / MOSTA nuotr.

„Turbūt labiausiai mane nustebinęs dalykas, lankant fizinių mokslų institucijas Lietuvoje, buvo tai, kad žmonės dirba keliuose darbuose: tiek tyrėjai, tiek studentai. Man tai pasirodė keista, nes esu pratęs, kad žmonės dirba viename darbe, kuriam šimtu procentu atiduoda visas savo jėgas. Čia žmonės dirba kelis darbus dažniausiai toje pačioje institucijoje, bet kartais ir už jos ribų. Man atrodo, negerai, kai žmonės atsitraukia nuo savo pagrindinės veiklos. Suprantu, kad taip vyksta dėl to, jog jie neišgyvena iš vieno atlyginimo, bet turėdami omenyje tarptautinę praktiką turite sukurti sistemą, kuri leistų žmonėms susitelkti į jų darbą“, – įsitikinęs prof. Ronas Perrotas.

Ekspertas sako, kad kai kurie žmonės sugeba gauti didesnius atlyginimus, gavę tarptautines dotacijas. Tačiau, jo nuomone, tai nėra gera išeitis. „Daugelyje šalių to daryti negalima. Tarptautinių dotacijų pinigai privalo būti naudojami naujiems žmonėms, tyrėjams pritraukti, įrangai įsigyti, projektams viešinti, o ne kelti atlygį sau pačiam“, – sako jis.

Prof. R.Perrotas ragina Lietuvos fizinių mokslų atstovus pratintis mąstyti globalaus pasaulio sąlygomis. „Pastebėjome, kad didelė dalis mokslo institucijų, kurias aplankėme, savo konkurentėmis laiko Baltijos šalis – Latviją, Estiją, galbūt dar Lenkiją. Tačiau šiandien pasaulis yra tarsi globalus kaimas. Mes norėtume išgirsti juos sakant, kad konkuruojame su Kalifornijos, Vokietijos ar kitų šalių mokslininkais. Lietuvoje yra labai stiprių mokslininkų, ir jie atlieka solidžius tyrimus, tačiau mums pasirodė, kad kartais galbūt tiesiog pritrūksta didesnių ambicijų“, – įspūdžiais dalijasi ekspertas.

Turbūt labiausiai mane nustebinęs dalykas, lankant fizinių mokslų institucijas Lietuvoje, buvo tai, kad žmonės dirba keliuose darbuose: tiek tyrėjai, tiek studentai.

Pasak prof. R.Perroto, kai kurie tyrėjai, nors ir atlikdami stiprius darbus, nenori imtis iniciatyvos ir juos pristatyti kitiems. „Atrodo, jie laukia, kol kas nors atvyks pas juos, ir tada jie bus pasiruošę bendradarbiauti ir dalyvauti. Jie tarsi neturi tikslo, užsidegimo būti lyderiais, pavyzdžiui, laimėti Europos patvirtintas projektų paraiškas. Žinoma, tai tik apibendrinimas, nes aš negalėjau pasikalbėti su visais, bet po pokalbių, kuriuose teko dalyvauti, susidariau tokį įspūdį“, – neslepia profesorius.

Tačiau ekspertą nudžiugino doktorantų entuziazmas – jam jie pasirodė iš visos širdies atsidavę savo atliekamiems tyrimams ir Lietuvai. „Jeigu jie plės ir viešins savo veiklą – Lietuvos laukia gera ateitis“, – jaunuosius mokslininkus giria Oksfordo profesorius. Visgi jam keista, kad tarp doktorantų nebuvo daug žmonių, norinčių tapti verslininkais, kurti savo kompanijas. „Panašu, kad didžioji dalis jų mėgsta akademinį gyvenimą ir mato jame savo karjerą“, – sako prof. R.Perrotas.

Pasak eksperto, jam stiprų įspūdį paliko teorinės fizikos, astronomijos, biotechnologijų darbai. Taip pat teigiamai jis vertina tai, kad kai kurie mokslo institutai, galintys didžiuotis gera įranga, ja leidžia naudotis tiek universitetams, tiek pramonės atstovams. „Tai pagerins mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimą, ir tokių pavyzdžių reikia daugiau. Pasinaudodami slėnių iniciatyva įsigijote puikios įrangos ir turite maksimaliai išnaudoti jos galimybes. Privalote pritraukti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio investuotojų“, – sako jis.

Jei pasižiūrėtume į kitą Europos šalį su panašia populiacija, pavyzdžiui, Airiją – ji turi 7 universitetus. Lietuvoje jų 23.

Galvodamas, kaip skatinti tarptautiškumą, prof. R.Perrotas pataria didesnį dėmesį skirti anglų kalbai: „Didžiosios dalies žmonių, su kuriais susidūrėme, kasdienė darbinė kalba yra lietuvių. Puikiai suprantate, kad, be jūsų pačių, beveik nėra kitų žmonių, ją taip pat suprantančių. Jei norite pritraukti čia dirbti užsieniečių, privalote turėti laboratorijų, kuriose būtų įprasta darbo klausimais bendrauti anglų kalba. Turite pasirūpinti, kad žmonės jaustųsi patogiai.“

Prof. R.Perroto nuomone, Lietuva, būdama maža valstybė, gali tai išnaudoti kaip privalumą. „Lietuva maža, kompaktiška, čia visi vieni kitus pažįsta, todėl jei nori pradėti kokią nors iniciatyvą – čia lengva susisiekti, sukviesti į vieną vietą žmones iš Vyriausybės, verslo, universitetų. Išnaudokite tai“, – ragina jis.

Tačiau profesorių stebina, kad Lietuvoje, tokioje mažoje valstybėje, yra tiek daug universitetų. „Jei pasižiūrėtume į kitą Europos šalį su panašia populiacija, pavyzdžiui, Airiją – ji turi 7 universitetus. Lietuvoje jų 23, taip pat jūs turite daug institutų, nors jie ir nėra toje pačioje skalėje. Galbūt kai kuriuos iš jų reikėtų sujungti. Kai viskas vis labiau įgauna tarptautinį pobūdį ir konkurencija milžiniška, turite užtikrinti, kad visi jūsų geriausi žmonės dirbtų kartu, veiktų tarptautiniu lygiu. Suprantu, kad tai reikalauja kultūrinių pokyčių ir nebus lengva, bet reikia labai rimtai apie tai pagalvoti“, – sako prof. Ronas Perrotas.

logotipas/MOSTA
logotipas/MOSTA

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius