Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pamoka, kurios pabaigos šeštokai nelaukė: pažintis su Žaliaisiais ežerais ir medžių amžiaus skaičiavimas

Pamoka prie Žaliųjų ežerų
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Pamoka prie Žaliųjų ežerų
Šaltinis: Projekto partnerio remiamas turinys
Turinio kontrolė – redakcijos rankose, projekto partneris tik inicijuoja ar palaiko temos viešinimą
0
A A

„Mums patinka, nes taip įdomiau ir smagiau. Sėdėti klasėje, kai taip karšta, nesinori. Visada laukiam pertraukos. O dabar pamoka lauke – kaip pertrauka. Galėtų būti tokių dar daugiau“, – kalbėjo šeštokė, intensyviai mušdama akmeniu į ant didžiulio riedulio padėtą ir perpus perlenktą medvilnės skiautę. Jos viduje – patys įvairiausi augalai, nuo pienių, kitų žiedų iki paprasčiausių medžių lapų ar žolės. Augalų spalvos „įsispaudžia“ į audinį ir atlenkus audinį matyti savotiški raštai, kiek primenantys batiką. Taip gaminamos servetėlės kavos ar arbatos puodeliams, tai „technologijos pamoka lauko sąlygomis“.

Organizuojama jau ne pirmus metus

Neįprastas „veiksmas“ prie Žaliųjų ežerų matyti iš tolo. Daugybė mokinių, bėgiojančių palei medžius, rankose laikančių tai matavimo prietaisus, tai užduotis, tai medžių lapus – kone visi įsitraukę ir užsiėmę. Tai jau ketvirtus metus organizuojama Balsių mokyklos integruota pamoka lauke, kurioje dalyvauja šeštokai. Nuo pasakojimų apie liepžiedžių naudą kasdieniame gyvenime kiek atsitraukusi mokyklos pavaduotoja Virginija Giršvildienė tikina, kad mokiniai šių pamokų laukia kone visus metus.

Tą netrukus patvirtina ir šalia besisukiojantys šeštokai – integruotų pamokų gamtoje pradedama laukti tik atšilus orams, mat klasėje mokytis tada jau labai nuobodu, tikina priduria vienas iš šeštokų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pamoka prie Žaliųjų ežerų
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pamoka prie Žaliųjų ežerų

Paprašyta trumpai papasakoti, kaip organizuojama tokia pamoka, V. Giršvildienė pradeda nuo to, kad lauke išdėstyti keturi „taškai“, kuriuos per visą mokslo lauke dieną turi aplankyti visi į komandas susiskirstyti mokiniai. Kiekviename „taške“ mokinių laukia vis skirtinga pamoka – biologija integruota su kūno kultūra, geografija su istorija, technologijos su daile ir pan. Kiekvienam „taškui“ įveikti skiriamas tradicinis pamokos laikas, tačiau siekiama paskirtas užduotis įvykdyti greičiau, nes komandos varžosi ir tarpusavyje.

Orientacinė biologija

Integruotose pamokose mokytojai stengiasi ne tik suderinti kelis dalykus tarpusavyje, bet ir įtraukti neseniai mokykloje dėstytas temas. Tam, kad vaikai žinias galėtų pritaikyti ir praktiškai. „Mūsų integruota pamoka – tai biologija su kūno kultūra. Neseniai su vaikais kalbėjome apie medžius, todėl būtent šią temą įtraukėme į pamoką. Kaip viskas vyksta? Šioje teritorijoje paslėpti septyni maišeliai su skirtingais medžių „fragmentais“ – lapu ar šakele – ir kiekviena komanda turi jų ieškoti.

Šioje teritorijoje paslėpti septyni maišeliai su skirtingais medžių „fragmentais“ – lapu ar šakele – ir kiekviena komanda turi jų ieškoti.

Jie gauna po augalo fragmentą, kurį turi rasti ir maišelyje. Jei pribėga prie maišelio, kuriame yra kito medžio fragmentas, turi jį uždaryti, tačiau atsiminti, koks čia buvo, nes tikėtina, kad šios informacijos prireiks vėliau. Radę vieną augalo fragmentą jie atbėga prie mūsų ir gauna kitą, užduotis taip tęsiama, kol mokinių komandos randa visus septynis augalus.

Bet tai – dar ne užduoties pabaiga. Susirinkę visi kartu vėliau apie kiekvieną augalą turi pasakyti tam tikrus faktus – kam jis naudojamas buityje. Sakykime, arbatai virti, peršalimo ligoms gydyti ar kitu tikslu. Šioje pamokoje laviname daug dalykų – ir atmintį, ir žinių pritaikymą, ir orientaciją, ir komandinį darbą. Tai paklausti įvardija ir patys mokiniai“, – vieną iš integruotų pamokų trumpai pristatė V. Giršvildienė.

Turistino plano dėlionė

Istorijos ir geografijos mokytojų – Vilmos Martinkėnienės ir Manto Karanausko sugalvota užduotis parengti lankytinų objektų maršrutą – priverčia mokinius pasinaudoti ir telefonais. Per pusvalandį mokiniai turi parengti lankytinų vietų gidą ar lankstinuką. Tiksliau, susirasti norimus įtraukti tris geografinius ir du istorinius objektus, juos nufotografuoti ir numatyti siūlomą pažintinį taką. Konkretūs žemėlapio ar lankstinuko gaminimo darbai, anot mokytojų, atliekami jau kitoje, klasėje vyksiančioje, pamokoje. M.Karanauskas atkreipė dėmesį, kad mokiniams ši užduotis patinka, nes jie gali naudotis ir išmaniaisiais įrenginiais – įvertinti, koks atstumas nuo vieno iki kito objekto, pažiūrėti, kokie dėmesio verti objektai yra netoli.

Istorijos ir geografijos mokytojų sugalvota užduotis – parengti lankytinų objektų maršrutą – priverčia mokinius pasinaudoti ir telefonais.

V. Martinkėnienė pridūrė, kad skatinama pagaminti patrauklų ir įdomų žemėlapį ar lankstinuką, įtraukiant net įdomius faktus ar legendas. „Pavyzdžiui, kodėl Žalieji ežerai vadinami Žaliaisiais? Legenda byloja, kad čia nuskendo kryžiuočiai, o ežeras pažaliavo būtent nuo jų šarvų“, – mitą prisiminė mokytoja.

Pedagogai atkreipė dėmesį, kad taip vaikai susipažįsta su aplinka, kurioje mokosi, prie kurios gyvena. Kai kurie vaikai, pasak pedagogų, net prisipažino iki šiol prie Žaliųjų ežerų nebuvę, nors gyvena visai netoliese.

Nuo medžių amžiaus iki natūralių servetėlių

Apsupę biologijos mokytoją Jolitą Lukošaitienę mokiniai įdėmiai klausosi užduoties ir kitame „taške“. Mokytoja leidžia pasirinkti ne vieną užduoties variantą – kaip pati sako, mato pagal grupę, kas kuriai įdomiai. Biologijos mokytoja siūlo derinti biologiją su daile arba matematika. „Vaikai dirba grupėse ir atlieka labai skirtingas užduotis. Viena iš jų mokosi pažinti medžio raštą. Mokiniai prideda prie medžio popierių ir spalvina vaškinėmis kreidutėmis, taip ant lapo po truputį ima rodytis medžio žievės raštas. O kiekvienas jis juk yra labai skirtingas. Ir ši užduotis, žinokit, vaikams labai įdomi, jie ir pramogauja – spalvina, ir prisiliečia prie gamtos“, – tikino pedagogė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pamoka prie Žaliųjų ežerų
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pamoka prie Žaliųjų ežerų

Taip pat biologijos mokytoja siūlo ir sužinoti, koks šalia esančių medžių amžius. „Šiandien labai daug susidomėjusių būtent šia užduotimi. Pusantro metro kamieno aukštyje mokiniai metru paskaičiuoja medžio apimtį, tada pritaiko tam tikrą formulę ir sužino amžių. Tai jau yra biologijos integravimas su matematika. Seniausias šiandien atrastas ir vaikus nustebinęs medis – 74-erių beržas.

Mokiniai pastebi tendenciją, kad kuo plonesnis kamienas, tuo jaunesnis medis – suskaičiavę šalia esančio kur kas plonesnio beržo amžių, įsitikino, kad teorija veikia – jam tik 24-eri. Be jau minėtų užduočių, mokiniams siūlau atlikti ir fenologinius medžių stebėjimus, įvertinti, kiek yra žiedų ir žiedynų, lyginti lapus, jų išsiskleidimo dydį, vertinti – ar žiedas tuoj pražys, ar dar teks palaukti“, – užduotis pristatė biologijos mokytoja.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pamoka prie Žaliųjų ežerų
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pamoka prie Žaliųjų ežerų

Ne ką mažiau Balsių šeštokus įtraukia ir integruotos technologijos pamokos – berniukai mokėsi matuoti žemę, pažymėti joje taisyklingą stačiakampį, kurio matmenys turi būti tiksliai tokie, kokius įvardija mokytojas. Pasak pedagogo Arūno Žalos, mokiniams sekasi įvairiai – vieni su užduotimi susitvarko greitai, kiti kiek užtrunka. Mergaitės mokytojos Nijolės Jucienės vedamoje pamokoje technologiją derina su daile – kaip anksčiau minėta, lauko sąlygomis gamina medvilnines servetėles, papuoštas natūraliais augalų raštais.

Paklaustos, ar patinka lauko pamokos, šeštokės tikino, kad tokios galėtų niekada nesibaigti. „Kuo įdomiau nei klasėje? Į pamoką mokytoja turbūt pati atneštų mums įvairių augalų, o čia juos pasirinkti galime pačios. O juk įdomiau viską pabandyti pačiam“, – kalbėjo viena iš Balsių mokyklos šeštokių.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pamoka prie Žaliųjų ežerų
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pamoka prie Žaliųjų ežerų

Kad tiriamoji veikla mokyklose vyktų aktyviau, per šiuos ir ateinančius metus daugiau kaip 700 šalies mokyklųŠvietimo ir mokslo ministerija aprūpins naujomis gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonėmis, kurioms skirta beveik 7 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų investicijų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min