Už švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus užregistruotą Mokslo ir studijų įstatymo projektą po pateikimo balsavo 63, prieš – 26, susilaikė 29 Seimo nariai. Pakeitimais siūloma kas vienerius metus vertinti studentų rezultatus, pagal kuriuos būtų sprendžiama, ar studentui reikia mokėti už mokslą. Valstybė nebefinansuotų studijų, jei studento rezultatų vidurkis būtų daugiau kaip 20 proc. mažesnis už bendramokslių vidurkį.
Įstatymu taip pat ketinama universitetų valdymą perduoti senatams. Šios pataisos skubos tvarka bus svarstomos ketvirtadienį.
Už mokslą nemokėtų aštuntukininkai
Tą pačią dieną parlamentarai imsis ir opozicijos parengto laikinojo Mokslo ir studijų įstatymo. Tam, kad šio teisės akto projektui būtų pritarta po pateikimo, prireikė dviejų balsavimų. Po pirmojo balsams pasiskirsčius po lygiai, posėdžių salėje kilo šurmulys.
„Nerėkit, juk ne tvartas“, – parlamentarus ramino Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Už opozicijos siūlomą įstatymą antrą kartą balsavo 56, prieš – 33, susilaikė 21 Seimo narys.
Opozicija siūlo, kad nemokamas mokslas būtų laiduojamas gerai besimokantiems studentams, kurie studijuoja valstybės užsakymu, o valstybė iš anksto paskelbtų skaičius, kokių specialistų jai reikia. Pagal laikinąjį įstatymą, privačios aukštosios mokyklos būtų finansuojamos tik tokiu atveju, jei valstybė pati neruoštų tam tikros specialybės studentų.
Gerai besimokančiu studentu būtų laikomas toks, kuris neturi akademinių skolų, ir kurio semestro balų vidurkis būtų ne mažesnis nei 8 balai. Studijų rezultatai būtų peržiūrimi kas pusmetį.
Praradę valstybės finansavimą studentai turėtų mokėti vienodo dydžio nustatytas įmokas. Nemokamai mokytis turėtų galimybę socialiai remtini studentai.
Socialdemokratai taip pat siūlo, kad aukštosios mokyklos rektorių rinktų senatas, o priežiūros ir kontrolės taryba būtų formuojama taip, kaip pasisakė KT.
Grasino vėl kreiptis į KT
Seime diskutuojant dėl dviejų variantų, kaip taisyti Mokslo ir studijų įstatymą, socialdemokratė Birutė Vėsaitė švietimo ir mokslo ministro pasiteiravo, ar ne laikas jam atsistatydinti dėl to, kad KT kelias įstatymo nuostatas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai.
„Į neeilinę sesiją susirinkome kitų klausimų spręsti. Savo atsakomybę aš suprantu, klaidas, tiek savo, tiek bendrai pradėtas turime pataisyti. Nėra nė vieno žmogaus žemėje, kuris galėjo numatyti dėl įstatymo nuostatų nekonstitucingumo. Aš nemanau, kad jeigu dabar pakeisime 8-9 įstatymo straipsnius, įvyks tragedija“, – jai sakė ministras.
Opozicijos atstovai labiausiai piktinosi ministro siūlymu studentų rezultatus vertinti kas vienerius metus. Jie aiškino KT nutarimą suprantantys kitaip: studentų rezultatus reikia vertinti kas semestrą. „Dabar nereikėtų vieniems prieš kitus maivytis, o pataisyti įstatymą, kuris yra visiškai išbalansuotas. Na, negali būti rotacijos po metų laiko“, – piktinosi „darbietis“ Vydas Gedvilas.
Jo frakcijos kolega Vytautas Gapšys aiškino, kad jeigu valdantieji įteisins studentų rotaciją kas vienerius metus, vėl bus kreipiamasi į KT išaiškinimo, ar toks reglamentavimas neprieštarauja Pagrindiniam įstatymui.
Ministras Gintaras Steponavičius teigė, kad vertinti studentų rezultatus kas metus yra gerokai patogiau tiek aukštosioms mokykloms, tiek patiems studentams. Opozicijos parengtą laikinąjį Mokslo ir studijų įstatymą jis pavadino „neatsakingu chaoso įvedimu mokslo ir studijų sistemoje“.
Anot jo, pataisius įstatymą Seimo pavasario sesijoje bus suburta darbo grupė, kuriai priklausys ne tik parlamentarai, bet ir akademinės bendruomenės atstovai, ir tuomet bus nuspręsta, kokius dar reikia padaryti pakeitimus.
Priminsime, kad praėjusiųjų metų gruodį KT nusprendė, jog kai kurios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos prieštarauja Pagrindiniam įstatymui.
Teismas pažeidžiančia Konstituciją pripažino įstatymu nustatytą aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimą tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.
Pagrindiniam įstatymui, KT nutarimu, prieštarauja ir tvarka, kuomet studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno semestro, o kas dveji metai.
