Sekite 15min Google
Augo ir valstybės finansuojamose vietose būsimų pedagogų skaičius. Šiemet studijuojančių bus 838 – 9,1 proc. daugiau nei pernai, kai jų buvo 768.
Pernai pedagogikos pirmakursių gretos ūgtelėjo vos 2,8 proc. – nuo 1381 iki 1419. Šiais metais augimas kur kas ryškesnis ir siekia 11,2 proc. Vis dėlto vien didesnis studijas pasirinkusių žmonių skaičius dar neatsako į svarbiausią klausimą – kiek šių žmonių galiausiai baigs studijas, ateis dirbti į mokyklas ir jose liks.
„Augantis susidomėjimas pedagogikos studijomis yra gera žinia, tačiau vien stojimo rezultatai dar neparodo, kiek šių žmonių galiausiai taps mokytojais. Turime galvoti apie visą kelią – nuo stojančiųjų pritraukimo iki praktinio pasirengimo darbui mokykloje, įsidarbinimo ir išlikimo profesijoje“, – sako „Švietimas #1“ vadovė Laura Tilvytė.
Pirmoji problema prasideda dar studijuojant
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, 2025–2026 mokslo metais vidutinis pedagogikos bakalauro studentų nubyrėjimas jau pirmajame kurse siekė apie 10 proc. Problema nesibaigia ir gavus diplomą. Praėjusiais mokslo metais mokyklose pedagoginio darbo nedirbo 21 proc. ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo ir vaikystės pedagogikos studijas baigusių absolventų, 28 proc. profesinių pedagogikos studijų absolventų ir 45 proc. pirmosios pakopos pedagogikos studijų absolventų.
Pasak L.Tilvytės, svarbu ne tik didinti stojančiųjų skaičių, bet ir atsakyti į klausimą, kokius žmones pedagogikos studijos pritraukia ir kaip juos parengia darbui mokykloje. 2025 m. daugiausia paraiškų tarp universitetinių pedagogikos programų sulaukusioje Vilniaus universiteto Specialiosios pedagogikos ir logopedijos programoje žemiausias konkursinis balas į valstybės finansuojamą vietą siekė 4,59. To paties universiteto odontologijos programoje mažiausias priimtojo balas buvo 10,46. Šių programų tiesiogiai lyginti kaip profesijų kokybės mato negalima, tačiau skirtumas parodo labai nevienodą konkurenciją dėl studijų vietų.
„Jei norime daugiau talentingų mokytojų, turime kalbėti ne tik apie tai, kaip pritraukti daugiau stojančiųjų, bet ir apie konkurencingą atranką bei tokį rengimą, kuris nuo pirmųjų studijų metų būtų paremtas realia praktika mokykloje. Būsimas mokytojas turi stebėti pamokas, dirbti kartu su patyrusiais pedagogais, palaipsniui pats jas planuoti ir vesti, reguliariai gauti grįžtamąjį ryšį. Taip jis ne tik geriau pasirengia darbui, bet ir anksčiau supranta, ar ši profesija iš tiesų jam tinka“, – sako L.Tilvytė.
Pritraukti neužtenka – reikia išlaikyti
Net ir gerai parengtas jaunas žmogus nebūtinai profesijoje lieka – didesni iššūkiai prasideda jau pradėjus dirbti mokykloje. EBPO TALIS 2024 duomenimis, net 50 proc. jaunesnių nei 30 metų Lietuvos pagrindinio ugdymo mokytojų teigia ketinantys per artimiausius penkerius metus palikti mokytojo profesiją, kai EBPO vidurkis siekia 20 proc.
„Kai pusė jaunesnių nei 30 metų mokytojų svarsto apie pasitraukimą, tai labai aiškus signalas, kad problema slypi ne vien pritraukime. Turime žiūrėti, kokį krūvį jaunas mokytojas gauna, ar turi mentorių ir komandą, į kurią gali atsiremti, kokia emocinė aplinka mokykloje. Labai svarbu, su kokiu krūviu jaunas mokytojas pradeda dirbti, ar šalia turi mentorių ir komandą, į kurią gali atsiremti, kaip jaučiasi mokykloje. Jis taip pat turi matyti, kur gali augti. Šiandien aukštesnės kvalifikacinės kategorijos tenka siekti per ilgai, o profesinis augimas ne visada reiškia didesnį atlygį. Augant mokytojo meistriškumui ir atsakomybei, turi augti ir jo atlygis“, – sako L.Tilvytė.
Anot jos, ypač svarbūs pirmieji darbo metai. Šiuo metu paskirtą mentorių turi tik 26 proc. pradedančiųjų pagrindinio ugdymo mokytojų. Todėl vienas svarbiausių sprendimų būtų pirmuosius trejus metus naujam pedagogui užtikrinti struktūruotą įvedimą į profesiją – parengtą ir apmokamą mentorių, mažesnį kontaktinių pamokų krūvį ir nuolatinę profesionalią pagalbą.
NŠA prognozuoja, kad 2026–2031 m. skirtumas tarp pedagogų poreikio ir numatomo parengiamų mokytojų skaičiaus gali viršyti 2,5 tūkst. Todėl nors augantis stojančiųjų skaičius yra svarbus, tikroji sėkmė paaiškės tik po kelerių metų.
„Stojimo rezultatai rodo, kad susidomėjimas mokytojo profesija auga. Tačiau svarbu ne tik pritraukti daugiau žmonių į pedagogikos studijas, bet ir pasirūpinti, kad jie jas baigtų, ateitų dirbti į mokyklas ir jose liktų. Turime suprasti, kuriame etape ir kodėl žmonės pasitraukia, kas trukdo jiems ateiti į mokyklą ir dėl ko mokytojai nusprendžia joje nepasilikti“, – sako L.Tilvytė.
