Vyriausybės nuomone, ankstyvesnis vaikų atėjimas į švietimo įstaigas yra naudingas ne tik visapusiškai vaikų raidai vaikystėje, bet ir vėlesniems mokinių ir suaugusių žmonių pasiekimams.
Be to, tokiu būdu siekiama vaikams iš skirtingo socialinio sluoksnio šeimų suteikti galimybę tolygesniam startui pirmoje klasėje.
Ne visiems vaikams pasiseka su tėvais.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, apie 25 proc. vaikų šiuo metu gyvena atskirties sąlygomis ir nelanko darželio. Dalis į juos nepateko dėl vietų trūkumo, dalis į ikimokyklinio ugdymo įstaigas nevedami tėvų valia. Dažniausiai tai – vaikai iš socialinės rizikos šeimų.
„Ne visiems vaikams pasiseka su tėvais, – konstatavo ŠMM viceministras Gražvydas Kazakevičius. – Tokiems vaikams priešmokyklinio ugdymo paankstinimas reikštų starto galimybių mokykloje išlyginimą.“
Iš 24-ių vaikų 12-kai reikia logopedo
Nepaisant lyg ir gražių ŠMM paskatų, tėvų, pedagogų, specialistų ir politikų nuomonės dėl ankstyvojo vaikų ugdymo skiriasi.
Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje dalyvavusi sostinės darželio „Atžalėlis“ auklėtoja Aldona Skamarakienė pažymėjo, kad dabartiniai penkiamečiai priešmokykliniam ugdymui per maži ir nesubrendę.
„Dauguma jų dar prastai kalba. Iš 24-ių vaikų 12-kai reikia logopedo pagalbos“, – atkreipė dėmesį moteris.
Jos pačios anūkas gyvena Didžiojoje Britanijoje, kur priešmokyklinis ugdymas pradedamas anksti.
„Tačiau ten grupėje dirba keturi žmonės: auklėtoja, dvi jos padėjėjos ir studentė. Tuo metu Lietuvoje dalis penkiamečių dar nemoka užsirišti batų, apsirengti striukės ir pan. Jiems padedame mes – auklėtoja ir vadinamoji šeimininkutė“, – lygino A.Skamarakienė.
Teks persikvalifikuoti
„Šešiamečiai irgi nevienodo lygio. Ir dabar į vieną klasę supuola nevienodi vaikai“, – atrėmė viceministras.
ŠMM labiausiai nori akcentuoti ankstyvesnio priešmokyklinio ugdymo naudą, užsienio šalių patirtis ir praktikas. Be to, didelis dėmesys turi būti skiriamas auklėtojų ir mokytojų perkvalifikavimui arba kvalifikacijos keitimui.
„Turės įsijungti perkvalifikavimo linija, tarkime, mokytojų, kurie galbūt dėl etatų ar krūvio mažėjimo lieka be darbo. Pedagogams, atėjusiems iš ikimokyklinio ar pradinio ugdymo, užtenka kvalifikacijos tobulinimo programos. Kitiems persikvalifikuojant vyks studijos, tik dar diskutuojama, kokia apimtimi – ar 90 kreditų, kaip dabar numatyta, ar susiaurinant iki 60 kreditų, nes baziniai dalykai jau yra“, – aiškino G.Kazakevičius.
Investicijos nueis šuniui ant uodegos?
Antros kvalifikacijos pedagogams suteikimui reikės valstybės kofinansavimo. Lėšų savivaldybėms teks atseikėti ir sukuriant infrastruktūrą, įrengiant klases.
Didžiausi iššūkiai guls ant didmiesčių, kurių ugdymo įstaigos ir taip perpildytos, pečių.
„Nelabai gerai vaikus leisti į antrą pamainą, reikės tai kažkaip spręsti“, – svarstė G.Kazakevičius.
Priėmus švietimo įstatymo pataisas dėl priešmokyklinio ugdymo ankstinimo, 2019 metų rugsėjį Vilniuje reikėtų sudaryti 42 penkiamečių grupes, Kaune – apie 30 grupių.
Lietuvos savivaldybių asociacija įžvelgia grėsmę, kad pasirengimas pertvarkai savivaldybėms kainuos labai brangiai, tačiau po kelerių metų investicijos nueis šuniui ant uodegos.
„Ateis laikas, kai tų įrengtų patalpų nebereikės, parengtų specialistų poreikis irgi sumažės“, – pažymėjo asociacijos atstovas ir išsakė nuomonę, kad pertvarkos įgyvendinimą būtų racionalu atidėti dar bent metams.
Optimistiniai scenarijai gyvenime neveikia
Skaičiuojama, kad priešmokyklinio ugdymo ankstinimas valstybei gali kainuoti apie 46 mln. eurų.
„Tokie pinigai ant medžių neauga. Ar ši reforma tikrai yra numeris vienas? Mano manymu, investicijos į mokytojus, pedagogus, jų motyvaciją ugdymo kokybei turėtų didesnės įtakos“, – kalbėjo Švietimo ir mokslo komiteto narys Gintaras Steponavičius.
Jei pataisos būtų priimtos, o finansavimas savivaldybėms neskirtas, turėtume kompromituojantį reikalą.
Jo įsitikinimu, papildomas neformaliojo švietimo finansavimas vaikams iš socialinės rizikos šeimų irgi galėtų būti efektyvesnis nei priešmokyklinio ugdymo ankstinimas.
„Optimistiniai scenarijai realiame gyvenime pasitaiko retai“, – konstatavo komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas ir paprašė viceministrą įvardyti didžiausias įstatymo pataisų priėmimo grėsmes.
„Jei pataisos būtų priimtos, o finansavimas savivaldybėms neskirtas, turėtume kompromituojantį reikalą. Panašiai nutiko su privalomu šešerių metų priešmokykliniu ugdymu, kai savivaldybės liko be paramos. Jei tai nutiks antrą kartą, pasitikėjimą sugriautume visiškai“, – įsitikinęs G.Kazakevičius.
Diskusijos tebevyksta
Kol kas galutiniai sprendimai nėra priimti. Galimi ugdymo ankstinimo modeliai aptariami ir derinami su švietimo bendruomene, įtraukiant pedagogus, tėvus bei savivaldybių švietimo specialistus.
Daug diskutuojama apie mokyklų pritaikymą ankstyvajam ugdymui – kokia turi būti aplinka, programos, dienos režimas.
Vis dėlto Seimas jau praėjusių metų pabaigoje yra pritaręs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto iniciatyvai ankstinti vaikų ugdymą. Parlamentas iki 2018-ųjų sausio 31 dienos švietimo ir mokslo ministrą įpareigojo priimti patvirtino įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
