Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 birželio 7d. 13:09 , Atnaujinta: 2021 birželio 7d. 14:18

Po lietuvių kalbos egzamino: ašarų šiemet bus mažiau, daugelis temomis džiaugiasi

Pirmadienį abiturientai laiko pirmąjį egzaminų sesijos – lietuvių kalbos ir literatūros – brandos egzaminą. 15min po egzamino kalbinti dvyliktokai sakė, kad temos nustebino, tačiau egzaminą laikyti sekėsi gerai. Daugeliui artimesnė tema buvo apie elgseną grėsmės akivaizdoje. Kai kurie abiturientai siekia egzaminą tik išlaikyti, nes žada sparnus kelti į užsienį.

Kaip įprasta, brandos egzaminui buvo pateiktos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio temos.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamine pasiūlytos šios samprotavimo rašinio temos:

  • Kaip elgiamasi grėsmės akivaizdoje? (Vincas Krėvė, Balys Sruoga)
  • Kas viešinama, o kas pasiliekama sau? (Vincas Mykolaitis-Putinas, Šatrijos Ragana)

Literatūrinio rašinio temos buvo šios:

  • Tėvo vaizdinys literatūroje
  • Kasdienybės vaizdavimas literatūroje

Temos buvo tinkamos, laiko užteko

Vėjūnė iš Vilniaus Valdorfo mokyklos rinkosi temą „Kas viešinama, o kas pasiliekama sau“.

„Man sekėsi gerai, bet kaip po to – niekada nežinau. Man su rašiniais visada taip, aš parašau, atrodo, viskas gerai, logiškai, bet kartais mokytojai nepatinka mano pastebėjimai ar įžvalgos. <…> Bet kol kas jaučiuosi gerai“, – 15min teigė ji.

Mergina sakė pasinaudojusi ir žodynu. Nors abiturientų vaikščiojimas per egzaminą pasitikrinti žodžių rašybos ar kūrinių citatų kažkiek blaško, laiko egzamine pakanka ir „pasiblaškymui“, „pasvajojimui“, mano mergina.

Jaudulio, teigė abiturientai, išvengti nepavyko, ypač pradžioje, laukiant egzamino, tačiau vėliau pavyko susikaupti.

„Kai gauni temas, tiesiog sugrįžta prisiminimas, kaip ir visose pamokose rašai rašinius, kažkokio ypatingo jaudulio nejaučiau, tik gale, kai perskaičiau visą rašinį, truputį jaudinausi“, – patirtimi dalinosi Vėjūnė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Abiturientai po lietuvių kalbos egzamino
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Abiturientai po lietuvių kalbos egzamino

Lietuvių egzaminas jai esą nėra pats svarbiausias, nes mergina žada stoti į sporto vadybą.

„Bet man kaip lietuvei norisi gerai išlaikyti lietuvių“, – šypsodamasi pridūrė ji.

Jaudulį prieš egzaminą sakė jautęs ir Irvydas, Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos abiturientas.

„Savaitę likus iki egzaminų jaudulys savo darė, nervinausi kiekvieną dieną, bet šeštadienį, sekmadienį nusiraminau ir atėjau užtikrintai. Atėjau ir parašiau, ką žinojau“, – nusiteikimą lietuvių kalbos egzaminui apibūdino jis.

Irvydas rašė apie žmonių elgseną grėsmės akivaizdoje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Abiturientai po lietuvių kalbos egzamino
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Abiturientai po lietuvių kalbos egzamino

Kai kuriems pandemija kišo koją

Pasak jo, kai kuriems per nuotolį yra lengviau mokytis, bet pačiam stigo motyvacijos kiekvieną dieną jungtis į pamokas.

„Dėl lengvumo, ar lengviau mokykloje, ar nuotoliniu būdu, sunku pasakyti, vienur vienų pliusų, kitur minusų yra“, – pažymėjo jis.

Abiturientė Vėjūnė sakė, kad jos mokyloje buvo dedamos didelės pastangos, kad nuotolinis ugdymas atstotų tiesioginį, todėl situacija nebuvo tokia prasta.

„Psichologiškai man nebuvo labai sunku per karantiną. Aišku, kad negalėjau savo socialinių poreikių patenkinti, tai buvo truputėlį sunkiau, bet mokslų atžvilgiu, gal sunkiau matematikai, bet dėl kitų pasakysim per egzaminą“, – tikino mergina.

Tačiau Aldui, abiturientui iš Vilniaus Antakalnio gimnazijos, pandemija maišė kortas. Galbūt stigo ir pasirengimo egzaminui, sakė vaikinas.

„Nuotolinis mokymasis per karantiną nepadėjo, silpniau pasiruošėm“, – 15min teigė jis. Bei pridūrė, kad rašė tema apie elgseną grėsmės akivaizdoje.

Vaikinas dar nežino, kur studijuos, tačiau svarsto apie vykimą į užsienį.

Egzaminus galėtų keisti portfolio

Juta, Valdorfo gimnazijos abiturientė, paklausta, ar dabartinė egzaminų tvarka tenkina, teigė neturinti prie ko prikibti, tačiau akcentavo, kad pačių egzaminų svarba galėtų būti mažesnė.

„Apskritai, kad vyksta egzaminai, pati mokyklos baigimo forma, man atrodo, kelia labai daug streso jaunimui ir tiems žmonėms, kurie laiko egzaminus. Dažnai jie dėl to streso ir nerimo negali parodyti savo geriausių galimybių.

Man atrodo, kad pati forma yra nekokia“, – svarstė ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Abiturientai po lietuvių kalbos egzamino
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Abiturientai po lietuvių kalbos egzamino

Pasak merginos, galbūt būtų galima žvelgti į pažymų vidurkius arba mokiniams per visus mokslo metus kurti savo portfolio.

Žada studijuoti užsienyje

Vidmantas, VGTU Inžinerijos licėjaus abiturientas, teigė, kad prieš egzaminą labai jaudinosi, sunku buvo net užmigti, bet viskas klostėsi geriau, nei tikėjosi.

„Labai norėjau širdyje, kad būtų kas nors apie tėvynę, bet buvo apie grėsmę. Rašydamas rėmiausi Baliu Sruoga ir Broniumi Krivicku, tie patys buvo ir pasiūlyti. Šie rašytojai man labai tiko, tad taip nutiko, kad net anksčiau parašiau viską“, – 15min sakė jis.

Vaikinas teigė jau įstojęs į universitetą užsienyje, todėl jam pakaktų egzaminą išlaikyti ir gauti brandos atestatą.

Man atrodo, kad pati forma yra nekokia.

„Pačioje pradžioje norėtųsi išlaikyti, o rezultatų tikiuosi geriausių, nemanau, kad tai bus 100, bet manau, kad apie 70 norėtųsi“, – pridūrė abiturientas.

Toje pačioje gimnazijoje besimokanti Vanesa taip pat sakė nenusivylusi ir tikisi egzaminą išlaikyti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Abiturientai po lietuvių kalbos egzamino
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Abiturientai po lietuvių kalbos egzamino

„Pamačiau temas, pažįstamus autorius, pavardes ir kažkaip pradėjau rašyti automatiškai. Išėjau tokia net atsipūtus, išpūčiau orą ir viskas“, – įspūdžiais po egzamino dalijosi mergina.

Ji rinkosi temą apie kasdienybės vaizdavimą literatūroje.

Išėjau tokia net atsipūtus, išpūčiau orą ir viskas.

„Esu labiau linkusi rašyti literatūrinius rašinius, samprotavimo nelabai gerai išdėstau. <...> Mano atveju, aš pamačiau sau artimus autorius, kuriuos daugiausiai mokiausi, taigi, mano atmintyje tiesiog užsiliko daugiau informacijos apie juos. Aš iš tikrųjų per pirmą valandą parašiau daugiau negu pusę rašinio“, – pasakojo ji.

Ji taip pat sakė įstojusi užsienyje į du Nyderlandų universitetus, Industrinio dizaino inžinerijos specialybę, tad tikisi egzaminą išlaikyti ir išvykti į užsienį.

Pažeidimų nenustatyta

Pirminiais duomenimis, lietuvių kalbos brandos egzaminas pirmadienį praėjo sklandžiai, pažeidimų jame nenustatyta, BNS teigė Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.

„Mūsų žiniomis, incidentų, kurie būtų susiję su užduoties pateikimu, su saugumo reikalavimų nepaisymu, su mokinių elgsena arba sveikatos būkle egzamino metu, neturime. Labai tikimės, kad ir per ateinančias kelias valandas mus pasieks tik darbinė informacija, kaip vyko šis egzaminas, ir jokie incidentai neįvyko“, – sakė ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Abiturientai po lietuvių kalbos egzamino
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Abiturientai po lietuvių kalbos egzamino

Laikė daugiau kaip 17 tūkst.

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą šiais metais laikyti pasirinko 17 207 kandidatai, mokyklinį – 9 352.

Tai yra vienintelis privalomas egzaminas, be kurio abiturientas negalėtų gauti brandos atestato. Be šio egzamino, brandos atestatui gauti kandidatas turi išlaikyti dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą.

Šiemet lietuvių kalbos egzaminas, kaip ir kiti egzaminai, trunka 15 minučių ilgiau, iš viso 4 val. 15 min.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Abiturientai po lietuvių kalbos egzamino
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Abiturientai po lietuvių kalbos egzamino

Per egzaminą prie kiekvienos temos yra pateikiami du autoriai, kuriais rekomenduojama remtis.

Reikalavimas remtis bent vienu privalomu autoriumi lieka, bet jį egzaminą laikantys 12-okai gali pasirinkti iš visų 36 šio dalyko bendrojoje programoje nurodytų privalomų autorių. Jie pateikiami ir užduoties sąsiuvinyje.

Šių autorių kūriniai yra suskaitmeninti kompiuteryje, kuriuo gali pasinaudoti kandidatai.

Kandidatai lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – rinkosi laisvai. Iš viso abiturientai galėjo rinktis ir laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Abiturientai po lietuvių kalbos egzamino
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Abiturientai po lietuvių kalbos egzamino

Kaip ir įprastai, kompiuteriu per šį egzaminą galima naudotis vieną kartą 20 minučių arba du kartus, ne ilgiau kaip po 10 minučių. Iki egzamino pabaigos likus pusantros valandos, jei laukia kiti mokiniai, kompiuteriu kandidatas galėjo naudotis tik 10 min.

Dėl koronaviruso sukeltos pandemijos, kaip ir pernai, egzaminų metu įvestos papildomos apsaugos priemonės. Visiems kandidatams privaloma dėvėti apsaugines veido kaukes, o tiems, kurie į egzaminą atvyksta iš izoliacijos, – respiratorių.

Pastariesiems taip pat privalu pateikti ne vėliau kaip prieš 48 val. atlikto koronaviruso neigiamą testą.

Vienoje patalpoje egzaminus, išskyrus informacinių technologijų, laiko 9 kandidatai (anksčiau – 14).

Egzamino rezultatai, planuojama, bus paskelbti liepos 15 d. Liepos 20 d. pakartotinės sesijos metu vyks mokyklinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas.

Pagrindinė egzaminų sesija finišuos liepos 2 dieną fizikos valstybiniu egzaminu. Visų rezultatų tikimasi sulaukti iki liepos 23 dienos, o nuo liepos 5 iki 20 dienos laukia pakartotinė sesija.

Daugiau informacijos apie egzaminų laikymą ir abiturientų pasirinkimus skaitykite – čia.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min