Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 20d. 11:05

Prancūzų filologas: VDU atmosferos sukurta studijų laisvė ir kokybė – unikali

T.Mickevičius su prof. D.Wolton (Paryžiaus Nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) direktorius, mokslo žurnalo „Hermes“ steigėjas).
Partnerio nuotr. / T.Mickevičius su prof. D.Wolton (Paryžiaus Nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) direktorius, mokslo žurnalo „Hermes“ steigėjas).

„Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) suteikia absoliučią laisvę įgyti labai kokybiškas, darbui reikalingas kompetencijas, o tai, kaip tuo pasinaudoja kiekvienas, priklauso nuo individualių aplinkybių ir motyvacijos. Ta laisvė man paliko įspūdį ir tikrai manau, kad taip kokybiškai bei patogiai įgyvendinamas studijų modelis – retas reiškinys net Europos mastu“, – teigia VDU Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) studentas Tautvydas Mickevičius, kuris studijuoja programoje „Frankofonijos šalių kalba ir kultūra“.

Praėjusiais metais T. Mickevičiui buvo įteikta VDU Garbės stipendija už mokslinę, visuomeninę ir šviečiamąją veiklą. Visai netrukus būsimas prancūzų filologas rankose laikys bakalauro diplomą ir, kaip pats sako, jau gali įvertinti studijų programą ir patį universitetą.

– Kaip susiklostė, jog pasirinkote studijuoti Frankofonijos šalių kalbą ir kultūrą Vytauto Didžiojo universitete?

– Studijų programą pasirinkau būdamas 12-oje klasėje. Visada jaučiau didžiausią polinkį užsienio kalboms, kurios ir sekėsi geriausiai. Iki 12-os klasės buvau nusiteikęs rinktis anglų filologiją, nes šios kalbos pamokose jaučiausi labiausiai užtikrintas. Likus nedaug laiko iki mokyklos baigimo teko dalyvauti VDU fakultetų atvirų durų dienoje, kurios metu savo polinkius, studijų viziją, karjeros planus turėjau galimybę pristatyti HMF atstovams.

Partnerio nuotr./T. Mickevičius
Partnerio nuotr./T. Mickevičius

HMF dekanė Rūta Eidukevičienė pasiūlė vietoje man labai gerai pažįstamos anglų kalbos rinktis prancūzų, kurią mokiausi kaip trečiąją užsienio kalbą mokykloje. Kaip tik mano stojimo metais senoji prancūzų filologijos programa buvo atnaujinta ir išplėsta, kad apimtų ne tik Prancūzijos, bet daug kitų Frankofonijos šalių kultūrinių, politinių, literatūrinių bei kitų aspektų ir ją baigęs išmanytum ne tik prancūzų kalbos subtilybes.

Ši studijų programa mane labai sudomino, žavėjo ir tai, jog šią programą gali rinktis net tie, kurie su prancūzų kalba anksčiau neturėjo jokio sąlyčio. Atsižvelgęs į tai, kad VDU bet kokiu atveju suteikia galimybę (gal net būtinybę) mokytis anglų kalbos iki C1 arba C2 lygio, pasirinkau Frankofonijos šalių kalbą ir kultūrą, nes tai suteikia galimybę išmokti laisvai kalbėti dvejomis, tarptautiniame kontekste, svarbiomis kalbomis.

– Jūsų nuomone, tie moksleiviai, kurie prancūzų kalbos mokytis neturėjo galimybės, šios studijų programos neturėtų išsigąsti?

– Trečiosios užsienio kalbos mokymosi sąlygos Lietuvos mokyklose nėra labai palankios, todėl be daug papildomo darbo gauti pakankamai praktinių žinių tik iš pamokų – sudėtinga. VDU siūlomos sąlygos mokytis prancūzų kalbos nuo pat pagrindų yra labai priimtinos visiems. Moksleiviai, kurie nebuvo susidūrę su prancūzų kalba, bet galbūt visada norėjo ją išmokti, gali drąsiai rinktis šią studijų programą. Žinoma, reikėtų įvertinti tai, jog kalbos mokymosi tempas pirmuosius dvejus studijų metus yra intensyvus, todėl reikia nusiteikti, kad laiko tinginiavimui nelabai bus.

Per pirmąjį studijų semestrą universitete detaliai išėjome visą medžiagą, kuri apėmė dvejų metų trečiosios užsienio kalbos pamokų turinį mokykloje, todėl visi, kas savyje turi motyvacijos studijoms, gauna galimybę pasivyti tuos, kurie į tą pačią grupę ateina labiau pažengę. Studijų programa ir VDU artes liberales modelis kartu veikia taip, kad šioje programoje pirmą sykį susipažįstantys su kalba turėdami noro ją puikiai įvaldys, o jau įgudę gaus labai daug papildomų galimybių toliau gilinti žinias bei plėsti savo bendrą kultūrinį suvokimą bet kurioje pasirinktoje srityje.

– Kokių lūkesčių turėjote įstodamas į šią studijų programą?

– Prieš stojimą mano supratimas apie universitetą labai skyrėsi nuo to, koks jis yra dabar, todėl pastebiu, kad ir lūkesčiai buvo tokie, kurie šiandien pačiam kelia šypseną. Tikėjausi išmokti kalbą taip, kad galėčiau laisvai palaikyti pokalbį, susipažinti su mane žavinčių šalių kultūromis ir gauti galimybę bendrauti su gimtakalbiais dėstytojais. Beveik pasibaigus studijoms galiu pasakyti – galiu laisvai bendrauti ir palaikyti diskusijas kokiomis tik noriu temomis, turėjau labai daug galimybių susipažinti su bendru Frankofonijos šalių politiniu ir ekonominiu kontekstu.

Dėl techninių kliūčių mūsų kursui neteko dirbti su stažuotojais iš Prancūzijos, bet turėjome progą studijuoti pas keletą gimtakalbių, nuolatinių universiteto dėstytojų. Bendravimo patirtį kompensavo į universitetą kiekvienais metais atvykstantys mainų programų studentai, kurie nešališkai ir nuoširdžiausiai pristato savo kultūrą. Dvi mūsų programoje numatytos privalomos studentų praktikos bei kiekvienų metų kovo mėnesį universitete ir mieste vykstantys Frankofonijos mėnesio renginiai, į kurių organizavimą įsitraukti gali visi norintys studentai – puiki terpė gilintis į Frankofonijos šalių kultūrą ir tobulinti kalbą.

Ši studijų programa Lietuvoje – unikali, todėl kiekvienais metais tobulinama atsižvelgiant į esamų studentų išsakytus pastebėjimus ir būsimų studentų lūkesčius.

– Kas labiausiai patiko ar įsiminė studijų programoje?

– Pragmatiškai labai naudinga tai, kad studijų programoje numatytos dvi praktikos – viena nedidelės apimties skirta būtent vertimams, o kita – didesnė, apimanti rašytinės ar sakytinės prancūzų kalbos vartojimą darbo vietoje. Džiugu, kad studentams suteikiama visiška laisvė pasirinkti praktikos vietą patiems ir tokiu būdu tiesiogiai išmėginti skirtingas, įmanomas su specialybe susijusias darbo vietas.

Partnerio nuotr./Prof. D. Wolton, T. Mickevičius, I. Lukoševičiūtė (VDU Leonido Donskio biblioteka), S. Mykoliūnas (PMDF mokslinis darbuotojas)
Partnerio nuotr./Prof. D. Wolton, T. Mickevičius, I. Lukoševičiūtė (VDU Leonido Donskio biblioteka), S. Mykoliūnas (PMDF mokslinis darbuotojas)

Taip pat studijų programa parengta taip, kad mokslų pusiaukelėje labai daug paskaitų skiriama vertimo teorijai ir praktikai. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip gana specializuotas požiūris į programą, verčiamų tekstų stilių ir temų įvairovė yra tokia, kad per vertimus neišvengiamai labai efektyviai tobulinamas kalbos suvokimas, bendrosios Frankofonijos šalių istorijos ir kultūrų žinios. Teorinės medžiagos kiekis ir praktinės veiklos įvairovė vertimams yra tokia plati, kad baigus studijų programą net jei studentas iki tol nežino, ką tiksliai toliau nori veikti, jis iš karto gali dirbti prancūzų kalbos vertėju, kurių trūkumas viešajame sektoriuje akivaizdžiai pastebimas renginių metu.

Emociškai yra kitas labai svarbus teigiamas aspektas – labai maloniai stebino programoje dirbančių dėstytojų nuoširdi meilė savo dėstomiems dalykams. Net sunku apibrėžti, kiek daug papildomos motyvacijos suteikia studijos pas žmones, kurie nuoširdžiai džiaugiasi savo tyrimų sritimi, domisi naujausiais atradimais ir juos suprantamai pristato savo studentams. Tai labai atsiliepia ir dėstymo kokybei, nes tokie dėstytojai geba turimas žinias perduoti pirmą kartą su tuo susiduriančiam studentui. Dėstytojai labai prisideda prie bendros kuriamos universiteto auros. VDU atmosferos sukurta studijų laisvė ir kokybė – unikali.

– Kokį įspūdį paliko Vytauto Didžiojo universitetas?

– Prieš stojimą iš universiteto tikėjausi gal net daugiau nei iš savo kiek egzotiškai skambėjusios studijų programos. Man labai imponavo girdėti atsiliepimai apie betarpišką dėstytojų santykį su studentais ir taip pat įdomiai skambėjo artes liberales studijų modelis, pagal kurį studentas be jokio spaudimo (išskyrus studijų programoje numatytų specialybinių dalykų, būtino anglų kalbos lygio ar jei reikia informacinių technologijų žinių) renkasi savo studijų dalykus iš bet kuriame fakultete dėstomų paskaitų. Taip būsimo filologo diplome atsiduria astronomija, neuromokslai, tiriamoji ir kritinė žurnalistika, socialinė psichologija, fotografija, medijų menas ir kiti iš pirmo žvilgsnio „nesuderinami“ dalykai.

Labai rimtai žiūrėjau į galimybę rinktis tai, kas pačiam kelia smalsumą ir tuo paremtas atradimo džiaugsmas sukūrė vieną labiausiai asmenybės tobulėjimą ir savęs pažinimą skatinusių gyvenimo laikotarpių. Pasinaudojau universiteto teikiama galimybe pasirinkti bet kurio fakulteto siūlomą nemokamą gretutinių studijų programą ir studijavau politikos mokslus. Tai man suteikė geresnį bendrą supratimą apie visuomenę, jos poreikius ir kolektyvinį sprendimų priėmimą bei atvėrė kelią baigus filologijos bakalauro studijas rinktis magistrantūrą ne tik iš humanitarinių, bet ir iš tam tikrų socialinių mokslų sričių.

Būdamas studentu, net pirmą kartą gyvenime girdinčiu apie kai kurias temas, niekuomet prieš dėstytoją nesijutau esantis žmogiškai menkesnis – nežinojimas ar klaidos, kurių paniškai bijoti išmokina bendra mokyklose naudojama vertinimo ar egzaminų sistema nėra blogas dalykas – iš klaidų mokomės, o būtent paskaitos ir turi būti tam skirtos. VDU jaučiasi puiki tikrojo mokymosi aplinka. Žinoma, būdavo akimirkų, kai vieni ar kiti studentai dėl asmeninių sunkumų negali pasiruošti ar neranda motyvacijos darbui ir jiems atrodo, kad tuomet prieš juos neigiamai nusistatoma ar jie yra pašiepiami, bet tai panašu, kad daugiau kyla iš bendro Lietuvos konteksto, kuriame dar daugeliui nedrąsu viešai kalbėti apie asmeninius išgyvenimus ir psichologinius sunkumus. Noriu tikėti, kad kaip tauta peržengsime tą ribą. VDU emocinė atmosfera šiuo atžvilgiu labai saugi ir skatinanti kiekvieną savo tempu praeiti sunkumus.

– Praėjusiais metais buvote apdovanotas VDU Garbės stipendija už mokslinę, visuomeninę ir šviečiamąja veiklą – gal galite plačiau papasakoti, kokį kelią nuėjote, kad pasiektumėte tokį įvertinimą?

– Pasitikėjimas savimi yra labai svarbus dalykas, kurio bendrai trūksta daugeliui mūsų tautiečių, bet jokiu būdu negalima sau leisti, kad pasitikėjimas vienur ar kitur virstų arogancija. Gal kam nevertingai skamba savanorystė, nes ši neneša pelno, vertėjavimas, nes jis esą nuobodus, darbas su darželinukais ar buvimas mokytoju, nes kur tas jų žadėtasis specialybės prestižas, bet visas šias ir panašias nuostatas apie bet kokią veiklą reikia mesti į šalį. Geriausias būdas visiems ką nors pasiekti – vieni kitiems padėti ir skatinti, labiausiai kai ko nežinome ar esame neužtikrinti, pasimetę. Manau, kad tą reikia derinti su drąsa veikti ir komforto zonos peržengimą.

Pripažinimas, kurio sulaukiau iš universiteto ir buvo už veiklas, kuriose turėjau įveikti nepasitikėjimą savimi. Baimė mus paveikia taip, kad dažnai patogiausiai atrodantis ir saugiausias sprendimas iš tiesų mums ar kitiems būna labiausiai žalingas, nors jį priėmę iš pradžių galvosime ką nors pergudravę ar laimėję laiko. To reikia vengti ir reikia būti drąsiam veikti.

– Universitete, nors ir nuotoliniu būdu, bet skaičiuojate paskutines dienas ar jau žinote, ką veiksite, kai rankose atsidurs ilgai lauktas diplomas?

– Planuoti veiklas pasaulinės pandemijos metu kiek sudėtinga. Saugumo sumetimais teks bent kuriam laikui atidėti sutartą stažuotę užsienyje esančioje diplomatinėje atstovybėje. Po studijų baigimo norėčiau toliau laikytis savo anksčiau taikytos strategijos rinktis veikti tai, kas asmeniškai sužadina daugiausia smalsumo. Jei kas reikšmingai nepasikeis, tai planuoju tęsti studijas Diplomatijos magistrantūros studijų programoje. Konkretesnių darbo paieškų kol kas nesiimu, bet iš savo kelyje sutiktų žmonių žinau, kad savo veiklą mylinčiam – darbo vieta visada atsiras.

Daugiau informacijos apie Frankofonijos šalių kalba ir kultūra studijų programą galima rasti čia.

Partnerio turinys

Studijų spektras 2020(susirask studijas pagal laikomus egzaminus)

Pažymėk egzaminus, kuriuos laikysi:
Pasirink studijų sritį:

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

20:37
00:58
00:23

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min