Dabar populiaru
Publikuota: 2017 rugpjūčio 5d. 13:24

Profesijų skirstymas į vyriškas ir moteriškas lemia daug problemų

Moteris prie vairo
123rf nuotr. / Moteris prie vairo

Stereotipinis požiūris, kad kai kurios profesijos vyriškos, o kai kurios – moteriškos, atsispindi ir darbo rinkoje, o tai lemia kai kurias rinkos problemas, pavyzdžiui, atotrūkį tarp vyrų ir moterų atlyginimų.

Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro lektorius Donatas Paulauskas. Anot jo, tokia segregacija būdinga visoms valstybėms, tačiau skiriasi susiskirstymo mastai.

Tai, kad vyrų, darančių manikiūrą, nėra daug, Tomui Gabrieliui Kuzui įsidarbinti grožio salone padėjo, tačiau akrobatinio skraidymo pilotė Rita Eriksonienė susidūrė su priešinga patirtimi. Anot jos, tai, kad pilotai dažniausiai yra vyrai, reiškė, jog ji turės įrodyti savo pasiryžimą. „Norint skraidyti, mergaitei reikia didžiulio atkaklumo: dirbti už du, įrodinėti visiems, kad tu labiau nori skraidyti, nei bet kuris kitas“, – LRT RADIJUI sako R.Eriksonienė.

Po kelionės taksi atsiprašė už komentarus

Įsėdus į taksi automobilį ir pasukus galvą kairėn, įprasta pamatyti vairuotoją vyrą. Taip pat ir lėktuve. Tik įlipus dažniausiai plačiai šypsosi pilotas. Ligoninėje vaistus atneša seselė, o grožio salone nagus lakuoja manikiūrininkė. O jeigu viskas būtų atvirkščiai?

Norint skraidyti, mergaitei reikia didžiulio atkaklumo: dirbti už du, įrodinėti visiems, kad tu labiau nori skraidyti, nei bet kuris kitas, – LRT RADIJUI sako R.Eriksonienė.

Ketverius metus manikiūro ir pedikiūro specialistu dirbantis T.G.Kuzas sako, kad tai, jog retai galima pamatyti vyrą, lakuojantį nagus, jam net padėjo įsidarbinti.

„Moterų manikiūrininkių yra labai daug, vyrų – vienetai. Man tai pradžioje ir padėjo. Įsidarbinti buvo labai lengva. Net neieškojau darbo grožio salone, bet sulaukiau skambučio. Sureagavau gana piktai – iš kur gavote mano numerį, aš nieko neieškojau. Nuėjau, pasišnekėjome. Pasitariau su savo manikiūro dėstytoja. Sako – eik, pabandysi, nepatiks – išeisi. Pasilikau. Dirbu iki šiol ir nesigailiu“, – sako T.G.Kuzas.

Įsidarbinti sunku nebuvo ir vienerius metus taksi automobilį vairuojančiai Elenai Dubovičienei, tačiau ji priduria, kad reakcijų iš keleivių iki šiol sulaukia įvairių.

„Su įsidarbinimu problemų nebuvo, iš karto priėmė. Gal tai tokia naujovė – moteris už taksi automobilio vairo? Keleiviai reaguoja visaip, ypač vyrai. Iš karto matosi gal ne nepasitenkinimas, bet nepasitikėjimas [...]. Keletą kartų turėjau tokius klientus, kurie netgi paklausė, ar tikrai turiu teises, ar seniai vairuoju, kas gyvenime atsitiko, kad atsisėdau prie taksi vairo“, – pasakoja E.Duboviečienę.

Pamatę vairuotoją moterį taksi keleiviai nevengia ir garsiai pasipiktinti. Vairuotoja Elena prisimena vieną nemalonią situaciją: „Turėjau tokį klientą, kai tik pradėjau dirbti. Atsisėdo vyriškis, pamatė, kad vairuoja moteris, prisisegė saugos diržą ir pasakė – dabar galime važiuoti. Tada jam paskambino į telefoną ir kalbėdamas pasakė – nežinau, per kiek laiko „atvarysiu“ į oro uostą, nes moteris už vairo. Tai buvo pasakyta net garsiau. Pagalvojau, kad viskas aišku – nepasitiki. Atvažiavome gerai, greitai. Tada jis pasakė – labai malonu, atsiprašau už komentarus.“

Elena pastebi, kad kuo toliau, tuo paprasčiau žmonės žvelgia į moteris taksi vairuotojas, o kartais klientai net pageidauja, kad atvažiuotų būtent moteris. „Jau kitaip reaguoja žmonės, ypač, kai labai daug vaikų vežame. Jie netgi prašo, pageidauja, kad vairuotoja būtų moteris. Nežinau, gal klientams atrodo saugiau, kai vairuoja moteris“, – svarsto E.Dubovičienė.

Tai, kad vyrų, darančių manikiūrą, nėra daug, Tomui Gabrieliui Kuzui įsidarbinti grožio salone padėja, tačiau krobatinio skraidymo pilotė Rita Eriksonienė susidūrė su priešinga patirtimi. Anot jos, tai, kad pilotai dažniausiai yra vyrai, reiškė, jog ji turės įrodyti savo pasiryžimą. „Norint skraidyti, mergaitei reikia didžiulio atkaklumo: dirbti už du, įrodinėti visiems, kad tu labiau nori skraidyti, nei bet kuris kitas“, – LRT RADIJUI sako R.Eriksonienė.

Po kelionės taksi atsiprašė už komentarus

Įsėdus į taksi automobilį ir pasukus galvą kairėn, įprasta pamatyti vairuotoją vyrą. Taip pat ir lėktuve. Tik įlipus dažniausiai plačiai šypsosi pilotas. Ligoninėje vaistus atneša seselė, o grožio salone nagus lakuoja manikiūrininkė. O jeigu viskas būtų atvirkščiai?

Ketverius metus manikiūro ir pedikiūro specialistu dirbantis T.G.Kuzas sako, kad tai, jog retai galima pamatyti vyrą, lakuojantį nagus, jam net padėjo įsidarbinti.

„Moterų manikiūrininkių yra labai daug, vyrų – vienetai. Man tai pradžioje ir padėjo. Įsidarbinti buvo labai lengva. Net neieškojau darbo grožio salone, bet sulaukiau skambučio. Sureagavau gana piktai – iš kur gavote mano numerį, aš nieko neieškojau. Nuėjau, pasišnekėjome. Pasitariau su savo manikiūro dėstytoja. Sako – eik, pabandysi, nepatiks – išeisi. Pasilikau. Dirbu iki šiol ir nesigailiu“, – sako T.G.Kuzas.

Keletą kartų turėjau tokius klientus, kurie netgi paklausė, ar tikrai turiu teises, ar seniai vairuoju, kas gyvenime atsitiko, kad atsisėdau prie taksi vairo, – pasakoja E.Duboviečienę.

Įsidarbinti sunku nebuvo ir vienerius metus taksi automobilį vairuojančiai Elenai Dubovičienei, tačiau ji priduria, kad reakcijų iš keleivių iki šiol sulaukia įvairių.

„Su įsidarbinimu problemų nebuvo, iš karto priėmė. Gal tai tokia naujovė – moteris už taksi automobilio vairo? Keleiviai reaguoja visaip, ypač vyrai. Iš karto matosi gal ne nepasitenkinimas, bet nepasitikėjimas [...]. Keletą kartų turėjau tokius klientus, kurie netgi paklausė, ar tikrai turiu teises, ar seniai vairuoju, kas gyvenime atsitiko, kad atsisėdau prie taksi vairo“, – pasakoja E.Duboviečienę.

Pamatę vairuotoją moterį taksi keleiviai nevengia ir garsiai pasipiktinti. Vairuotoja Elena prisimena vieną nemalonią situaciją: „Turėjau tokį klientą, kai tik pradėjau dirbti. Atsisėdo vyriškis, pamatė, kad vairuoja moteris, prisisegė saugos diržą ir pasakė – dabar galime važiuoti. Tada jam paskambino į telefoną ir kalbėdamas pasakė – nežinau, per kiek laiko „atvarysiu“ į oro uostą, nes moteris už vairo. Tai buvo pasakyta net garsiau. Pagalvojau, kad viskas aišku – nepasitiki. Atvažiavome gerai, greitai. Tada jis pasakė – labai malonu, atsiprašau už komentarus.“

Elena pastebi, kad kuo toliau, tuo paprasčiau žmonės žvelgia į moteris taksi vairuotojas, o kartais klientai net pageidauja, kad atvažiuotų būtent moteris. „Jau kitaip reaguoja žmonės, ypač, kai labai daug vaikų vežame. Jie netgi prašo, pageidauja, kad vairuotoja būtų moteris. Nežinau, gal klientams atrodo saugiau, kai vairuoja moteris“, – svarsto E.Dubovičienė.

Norint pilotuoti lėktuvą, mergaitei reikia dirbti daugiau

Su neigiamomis reakcijomis nesusiduria ir ligoninėje tarp kolegių seselių besisukantis slaugytojas Danielius Mežanecas. Kartais jį pacientai, visai nepagalvoję, pavadina sesele, tačiau jis dėl to nesijaučia nesmagiai: „Būna pasakymų „gydytoja“, „sesutė“, „broliukas“ – įvairiai“, – pastebi D.Mežanecas.

Slaugytojas sako, kad šios profesijos negalima pavadinti moteriška, nes jai reikia daug fizinės jėgos, todėl jis džiaugiasi galėdamas padėti savo kolegėms: „Ši specialybė nėra moteriška. Yra labai daug slaugos ligoninių, kur reikia būtent vyriškos jėgos. Tai reikalinga slaugos ligoninės, kur slaugomi gulintys pacientai, kurie negali vaikščioti, patys pasimaitinti. Tai dažniausiai pacientai su nervų ligomis po insulto, taip pat gali būti pacientai po operacijos, kai atlikta narkozė“, – nurodo D.Mežanecas.

Fizinės jėgos prireikia ir pilotuojant lėktuvą, tačiau akrobatinio skraidymo lakūnė R.Eriksonienė sako, kad tai nėra didelis iššūkis moterims – tereikia daug sportuoti. „Skraidant akrobatiniu lėktuvu, visur reikia fizinės jėgos, nes sunkiųjų tarybinių lėktuvų vairalazdei reikia gana tvirtos rankos. Su naujausiais lėktuvais tvirtos rankos nereikia, bet vis tiek, norint tiksliai atlikti tam tikras akrobatines figūras, ta jėga reikalinga. Didžiųjų lėktuvų valdymui taip pat šiek tiek gali prireikti jėgos, nes, jei lėktuvą tupdai rankiniu būdu, norint ištraukti vairalazdę, reikia jėgos. Skraidančios moterys, manau, treniruojasi“, – tvirtina R.Eriksonienė.

Ji priduria – norint pilotuoti lėktuvą, moteriai reikia daug daugiau dirbti nei vyrui: „Norint skraidyti, mergaitei reikia didžiulio atkaklumo: dirbti už du, įrodinėti visiems, kad tu labiau nori skraidyti, nei bet kuris kitas. Tai mergina, moteris privalo įrodyti, nes kitaip į ją nežiūrima rimtai. Visos moterys praeina tuos didelius žygius. Jos iš tikrųjų turi daug daugiau padaryti nei vyrai, nes gimti vyru aviacijoje jau yra būti lakūnu. Jokių problemų, jokių kliūčių jiems nėra.“

Šiuos sunkumus akrobatinio skraidymo lakūnė išgyveno pati. Po mokyklos keletą kartų nepavykus įstoti į aviacijos studijas, R.Eriksonienė nepasidavė ir grįžo į aviaciją vėliau: „Mano svajonė pateisino lūkesčius 100 proc. Nesitikėjau, kad galėsiu atlikti akrobatinius skrydžius. Tai muzika. Prieš save turi gaidas, kompleksą ir skrendi. Tai yra ir jėga, ir tikslumas – viskas vizualiai fiksuojama, tu suki figūras, žiūrėdama į horizontą, žiūrėdama į sparną. Varžybose esi vertinama pagal tikslumą, programos grožį. [...] Pats malonumas, kad tu sugroji kūrinį, pasirašytą idealiai. Jei jis skamba tiksliai, teisėjų esi įvertinamas puikiai.“

Lyčių pasiskirstymas darbo rinkoje būdingas visoms valstybėms

Vilniaus universiteto lyčių studijų centro lektorius D.Paulauskas teigia, kad profesijų pasiskirstymas pagal lytis pastebimas ir darbo rinkoje. Čia susidariusios moteriškos ir vyriškos veiklos sritys. „Visuomenėje (ir istoriškai) susiklostė tam tikros taisyklės, kas labiau pridera moterims, o kas – vyrams, kokie darbai yra moteriški, o kokie – vyriški. Tai atsispindi darbo rinkoje“, – atkreipia dėmesį D.Paulauskas.

Lektoriaus teigimu, bene daugiausia moterų dirba tokiose srityse, kaip sveikatos priežiūra, socialinis darbas, švietimas, paslaugų, administracinis sektoriai. Daugiausia vyrų susispiečia statybų, informacinių technologijų, transporto sektoriuose.

„Yra toks pasiskirstymas, kuris iš tikrųjų nėra neutralus. Šie sektoriai skiriasi tiek galios, tiek prestižo, tiek atlyginimo požiūriais. Žinome, kad sveikatos, švietimo sektoriai nėra labai gerai apmokami, o, pavyzdžiui, informacinių technologijų sektorius – vienas geriausiai apmokamų. Vadinasi, jeigu į skirtingus sektorius susiskaldo vyrai ir moterys, tai jie ir gauna skirtingus atlyginimus. Tai vienas iš negatyvių rezultatų, kurį sukelia toks pasiskirstymas“, – nurodo D.Paulauskas.

Profesijų pasiskirstymas pagal lytis nėra būdingas tik Lietuvai, tačiau D.Paulauskas pastebi, kad kitose šalyse segregacijos arba pasiskirstymo mastai yra mažesni, todėl sukelia mažiau neigiamų pasekmių. „Segregacija darbo rinkos arba pasiskirstymas lytimis į skirtingus sektorius tikrai egzistuoja daugelyje šalių. Tai nėra kažkoks išskirtinis dalykas. Netgi Švedijoje – vienoje iš labiausiai pažengusių lyčių lygybės klausimais – yra šios problemos“, – akcentuoja D.Paulauskas.

Jo tvirtinimu, problemos šioje srityje tos pačios visose šalyse, skiriasi tik jų mastas. Lietuvoje mastas iš tikrųjų yra didelis, neslepia D.Paulauskas. „Paskutiniaisiais metais Europos Komisija skaičiavo, kaip pasikeitė ta segregacija, segregacijos rodiklis. Jis padidėjo. Jis arba didėja, arba lieka toks pats. Tai reiškia, kad nejudame į priekį, neprogresuojame ir nededame jokių pastangų, kad žmonės rinktųsi profesijas pagal tai, kas juos iš tikrųjų domina. Dėl to turime tokias skaudžias ekonomines ir socialines pasekmes“, – aiškina D.Paulauskas.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min