Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 13d. 16:46

R.Karbauskis: kitąmet stojant į aukštąsias mokyklas egzaminų rezultatai nieko nelems

Ramūnas Karbauskis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Ramūnas Karbauskis

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis išreiškė viltį, kad kitąmet įsigalios nauja stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka – priėmimas bus vykdomas atsižvelgiant ne į brandos egzaminų rezultatus, o į 11 ir 12 klasių moksleivių pažymių vidurkius. Tiesa, egzaminus, anot politiko, siekiant gauti baigimo atestatą, vis tiek laikyti reikės, tačiau jų rezultatai esą nieko nelems.

„Aukštojo mokslo srity, kas tikrai paveiks labai daug žmonių, ypač moksleivius, aišku vyresnių klasių, tai yra, kitais metais mes turėtumėm pakeisti stojimo į aukštąsias mokyklas sistemą – nebeturėtų būti priimama pagal rezultatus baigiamųjų egzaminų, turėtų būti priimama į aukštąsias mokyklas pagal vidurkius 11–12 klasių“, – pirmadienį naujienų portalo Delfi.lt konferencijoje kalbėjo R.Karbauskis.

Anot jo, priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks ne vasarą, kaip dabar, o pavasarį. Tokia sistema, R.Karbauskio tikinimu, veikia Vakarų Europos šalyse, kur jaunuoliai esą „ne egzaminams ruošiasi, o mokosi“.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

Priėmimas į aukštąsias mokyklas – pavasarį

„Baigiamieji egzaminai išliks, bet jie nebelems nieko stojant. Jie tiktai, jeigu, pavyzdžiui, aukštoji mokykla reikalauja vidurkio tam tikro, tai atitinkamai tie egzaminų rezultatai... Jie tiesiog patvirtins, kad tu išlaikei mokyklos kursą, tai – kad turi patenkinamą pažymį [...].

Priėmimas į aukštąją mokyklą nebebus po mokyklos baigimo, o, kaip Vakarų Europoje, jis bus dvyliktos klasės metu. Tai yra, dvyliktoje klasėje pavasarį moksleivis jau žinos, į kokią aukštąją mokyklą jis yra priimtas. Ir tada jis tik turės išlaikyti vidurkius, jeigu tik to reikalauja. Pavyzdžiui, jeigu vidurkio reikalauja devynių, tokiu atveju aukštoji mokykla gauna vienuoliktos klasės vidurkį – motyvacinius laiškus, ar ten kažkokius kitokius dalykus, darosi pati aukštoji mokykla pagal savo interesą. Ir po to, ką moksleivis turi pristatyti po dvyliktos klasės baigimo, tai yra, dvyliktos klasės vidurkį ir atestatą – kad jis pabaigė. O atestato patvirtinimas yra baigiamieji egzaminai – kad jis išlaikė juos“, – pokyčius komentavo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, išreiškęs lūkestį, kad jie bus įgyvendinti kitąmet, jei ne – 2020 metais.

J.Petrauskienė: atėjo metas nukarūnuoti egzaminus

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė 15min anksčiau yra pripažinusi, kad tiek egzaminų vertinimo svoris, tiek užduočių rengimo sistema turi keistis.

„Atėjo metas nukarūnuoti egzaminus. Iš principo turėtų keistis egzaminų svoris vertinant pasiekimus per dvylika metų, – dėstė ministrė. – Nėra tikriausiai normali situacija, kad turime bendrojo ugdymo programas ir šalia jų gimnazijos klasėse atsiranda egzaminų programos. Tai lyg ir sako žmogui, kad dvylika metų mokeisi, o tada staiga ėmei ruoštis egzaminams.“

Apie tai, kad pradėta ugdymo turinio peržiūra, kurioje siūloma atsisakyti egzaminų programų, J.Petrauskienė kalbėjo liepą.

Švietimo ir mokslo ministerijos svetainėje 2017 metais rašyta, kad „2019 metais priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama į stojančiųjų brandos egzaminų rezultatus, taip pat ir į metinių pažymių vidurkį“.

2019 metais, kaip rašoma svetainėje, stojantieji į universitetus ar kolegijas turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos brandos egzaminus taip, kad jų įvertinimų aritmetinis vidurkis būtų ne mažesnis negu 40. Stojant į kolegijas, šių trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų vidurkis turės būti ne mažesnis negu 25. Išimtis – menų studijos, į jas stojantiems vidurkis bus skaičiuojamas tik iš dviejų valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos.

ŠMM: bus atsižvelgiama ir į egzaminų rezultatus, ir į vidurkį

„2019 metų stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6“, – dėstoma ministerijos pranešime.

Mato Miežonio / 15min nuotr./Švietimo ir mokslo ministerija
Mato Miežonio / 15min nuotr./Švietimo ir mokslo ministerija

Vidurkis esą bus skaičiuojamas pasirenkant penkis geriausius įvertinimus iš brandos atestato priede įrašytų aštuonių dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros; gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų arba vokiečių); užsienio kalbos; matematikos; istorijos arba geografijos, arba integruoto istorijos ir geografijos kurso; biologijos arba fizikos, arba chemijos, arba integruoto gamtos mokslų kurso; meninio ugdymo srities dalyko arba technologijų programos krypties dalyko, arba integruoto menų ir technologijų kurso, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalyko; bendrosios kūno kultūros arba pasirinktos sporto šakos, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalyko.

2019 metais minimalūs rodikliai pirmą kartą galios ne tik stojantiesiems į valstybės finansuojamas, bet ir į mokamas studijų vietas, tiek į valstybinius, tiek į nevalstybinius universitetus ir kolegijas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis
Parašykite atsiliepimą apie 15min