Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 29d. 09:00 , Atnaujinta: 2018 rugpjūčio 29d. 11:19

Saulius Jurkevičius: „Tai nėra mokytojų etatinis apmokėjimas. Tai – kompleksiniai sovietiniai pietūs“

Saulius Jurkevičius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Saulius Jurkevičius

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius nuo rugsėjo įvedamą etatinį apmokėjimą atvirai vadina totalia nesąmone. „Tai nėra etatinis apmokėjimas. Tai – kompleksiniai sovietiniai pietūs. Artėja rugsėjo 1-oji. Jūs galvojate, kas nors dabar mąsto apie vaikus? Tikrai ne. Nes visi sudirgę ir nepatenkinti“, – emocijų neslėpė Vilniaus licėjaus vadovas S.Jurkevičius.

S.Jurkevičius priminė, kad sprendimai dėl etatinio apmokėjimo turėjo būti priimti dar vasarį, kad mokyklų administracijos spėtų pasirengti pokyčiams. Tačiau sprendimai vėlavo, o prezidentė Dalia Grybauskaitė pakeitimus savo parašu palaimino tik liepos 4-ąją. Tuo metu, kai ugdymo procesas nevyksta, o visa pedagogų bendruomenė ilsisi.

„Tai vertinu kaip pasityčiojimą iš mokyklų bendruomenių“, – konstatavo S.Jurkevičius.

Vyksta pseudoimprovizacija su žmonėmis, kuriamas įtampos laukas ir nežinomybė.

Tai, kas šiuo metu vyksta šalies mokyklose, jis vadina absurdu.

„Viskas orientuota į kvailybę ir neaišku, į ką tai išvirs rugsėjo viduryje ir ypač spalio pradžioje. Reformai visiškai nepasiruošta ir ji jau įgauna groteskišką pavidalą: pirma vieną lentelę atsiunčia – „Viską suveskite“, paskui kitą. Dabar toks skaičius, paskui paaiškės, kad kitoks. Vyksta pseudoimprovizacija su žmonėmis, kuriamas įtampos laukas ir nežinomybė. Ir iš esmės tai nieko neduoda“, – įsitikinęs S.Jurkevičius.

Etatas? O gal ne?

S.Jurkevičius pasakoja, kad susiėmę už galvų mokyklų vadovai dalija mokytojams valandas ir paaiškėja, kad nė vienas mokytojas neturi etato – tų 36 valandų per savaitę. „Nors iš esmės jie ir anksčiau tų valandų neturėjo. Tačiau, kad jau etatinis apmokėjimas, lyg ir reikia turėti?“ – svarsto direktorius.

123RF.com nuotr./Pinigai
123RF.com nuotr./Pinigai

Šis klausimas itin aktualus priešpensinio amžiaus darbuotojams. „Nes dabar jau neaišku, tu etatu dirbi ar ne, kai, tarkime, susiskaičiavus išeina 0,86 etato. Formaliai kaip ir ne etatas. Tai – rimti dalykai, ypač žvelgiant į priekį. Tokiu būdu visa tai įgauna kvailoką raišką – ir kuo toliau, tuo labiau“, – atsiduso S.Jurkevičius.

Klausimų – nors vežimu vežk, o gauti atsakymų esą neįmanoma.

„Ministerija sako, kad konsultaciją galima gauti paskambinus informaciniu telefonu. Visą vasarą bandžiau daug kartų. Vis atsiprašo: „Linija užimta – prašome palaukti.“ Dabar į radijo stotį lengviau prisiskambinti nei į etatinis.lt“, – kalbėjo S.Jurkevičius.

Išeis „tas ant to“

Pagal naują apmokėjimo metodologiją, etatas sudaromas iš trijų vadinamųjų kišenių: kontaktinių valandų (45 min. trukmės pamokų), nekontaktinių valandų (sąsiuvinių taisymo, rengimosi pamokoms) ir bendruomeninės veiklos (įvairūs projektai).

„Visiškai neatsakingai pasižiūrėta į valstybės lėšas. Dalinti lėšas bendruomeninei veiklai į kairę ir į dešinę? Tai yra erdvė manipuliacijoms, erdvė, kuri tampa nekontroliuotina ir, kas baisiausia, gali būti apmokamos visiškai beprasmės veiklos mokykloje“, – samprotavo S.Jurkevičius.

Baisiausia, kad gali būti apmokamos visiškai beprasmės veiklos mokykloje.

Lėšas pasiruošimui pamokoms jis irgi vertina skeptiškai: juk savo srities profesionalams paprastai mokama ne už pastangas, o už rezultatus.

„Pasiruošimui skiriama nuo 30 iki 50 proc. Tai – irgi migla, vėlgi neatsakingas žingsnis. Valstybė anksčiau buvo nubrėžusi tam tikras ribas atskiriems mokomiesiems dalykams ir viskas buvo aišku. O dabar reikia tartis: visi nori gauti daugiau ir pradeda įrodinėti būtus ir nebūtus dalykus“, – kalbėjo Vilniaus licėjaus direktorius.

Jo įsitikinimu, nereikėjo jokio etatinio apmokėjimo – būtų užtekę pakelti mokytojams koeficientus už kontaktinį darbą pamokose.

„Mūsų mokytojams atlyginimas išeis „tas ant to“. Jei didės, tai kokiais 10 ar 20 eurų. Ar tai verta visos šios sumaišties?“ – retoriškai klausė S.Jurkevičius.

Barbių devyndarbių nebeliks?

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakaukas pažymėjo, kad mokytojo krūvį ir darbo valandas tvirtina mokyklos vadovas.

„Jis žino kiekvieno savo darbuotojo stiprybes ir gali taip paskirstyti krūvius, kad visi galėtų daryti tai, ką geriausiai geba ir kuo gali duoti didžiausią naudą mokyklos bendruomenei. Vienas iš etatinio įvedimų tikslų ir yra veiksmingas žmogiškųjų išteklių planavimas, kad ne visi darytų viską kaip barbės devyndarbės, o būtų aiškiai pasidalinta pareigomis”, – 15min sakė A.Aldakauskas.

Vienas iš etatinio įvedimų tikslų ir yra veiksmingas žmogiškųjų išteklių planavimas.

Todėl, anot jo, vienas mokytojas gali turėti tik pamokas, kitas – daugiau užsiimti metodine ar projektine veikla.

„Tikrai nebūtina visiems turėti valandų papildomoms veikloms mokyklos bendruomenei.

Darbo sutartis, kurioje nustatoma darbo laiko norma, ir pareigybės aprašas, kuriuo apibrėžiamos mokytojo funkcijos, ir direktoriaus įsakymas dėl konkrečių darbų einamaisiais mokslo metais sudaro pakankamai erdvės racionaliai pasiskirstyti veiklas. Mokyklose reikėtų atsisakyti tokių abstrakčių dalykų kaip „kažką papildomai nuveikti“ ar „užklasinė veikla“ ir mokytojo darbo laiką išnaudoti tik prasmingai ugdomajai veiklai”, – kalbėjo ŠMM atstovas.

Algos bent jau nemažės

„Kai nauja – tai ir sudėtinga, neįprasta. Tačiau tvarkomės ir mūsų mokykloje mokytojams algos kils. Bent jau nė vienam tikrai nemažės, – garantavo Šiaulių rajono Aukštelkės pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Vaidas Bacys. – Laimė, mūsų komplektacija gera ir visos klasės užpildytos.“

Tačiau labiau nei etatinis apmokėjimas jam nerimą kelia kitos švietimo sistemos naujovės, galinčios turėti skaudžių socialinių pasekmių.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Vaidas Bacys
Alvydo Januševičiaus nuotr./Vaidas Bacys

V.Bacys yra ėjęs viceministro pareigas Švietimo ir mokslo ministerijoje, todėl geriau nei bet kas kitas žino, kad diskusijos apie naują pedagogų algų skaičiavimo ir mokėjimo tvarką netyla jau seniai.

V.Bacys neslepia buvęs etatinio apmokėjimo šalininkas, mat ši metodika iš tikrųjų leis mokytojui sumokėti už papildomus darbus.

„Dėl etatinio apmokėjimo nematau problemos. Tačiau man nerimą kelia tai, kaip nauja mokyklų finansavimo tvarka keis pačią švietimo sistemą“, – svarsto V.Bacys.

„Sunkūs“ vaikai taps nepageidaujami?

Naujieji mokslo metai mokyklose pasitinkami jau ne su mokinio, o su klasės krepšeliu. Atsižvelgiant į santykinės klasės dydį pavasarį buvo nustatyti trys klasės krepšelio dydžiai pirmose–dešimtose klasėse: mažiausias – esant 9–11 mokinių, vidutinis – esant 12–20 mokinių ir didžiausias – esant 21 ir daugiau mokinių viename sraute.

Metodikoje yra numatytas minimalus mokinių skaičius: 1–10 klasėse – devyni mokiniai, 11–12 klasėse – penkiolika mokinių.

Kai buvo mokinio krepšelis, vienas ar kitas mokinys turėjo įtakos, bet nenulemdavo, o dabar esminis skirtumas 12 ar 11 mokinių. 12 gauna didesnį finansavimą, o 11 – mažesnį.

Aš labai bijau skaudžių socialinių reiškinių.

„Anksčiau, kai turėjome mokinio krepšelį, kaltinome mokyklų vadovus, kad jie konkuruoja tarpusavyje ir graibsto mokinius. Ar nenutiks taip, kad dabar nepriims? Jei nėra apmokėjimo skirtumo, ar klasėje 12-ka, ar 18-ka vaikų, kokia man motyvacija priimti elgesio sutrikimų turintį ar specialiųjų poreikių reikalaujantį mokinį? Jei, tarkime, klasėje 14-ka vaikų, kam man 15-tas ar 16-tas, jei finansinės situacijos tai nekeičia? Tarpas nuo 12 iki 20 yra slidus, ypač miestuose. Aš labai bijau skaudžių socialinių reiškinių“, – prisipažino V.Bacys.

Nauja metodika – tik palankesnė

ŠMM Švietimo ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė pažymėjo, kad nuo rugsėjo 1 dienos ugdymo lėšos bus skaičiuojamos ir skiriamos ir pagal mokinių skaičių mokykloje, ir pagal klasių dydį.

Specialiųjų poreikių vaikams, kaip ir iki šiol, skiriama daugiau lėšų. Švietimo pagalbai mokiniams, neturintiems specialiųjų ugdymosi poreikių – 56,96 Eur, turintiems nedidelių arba vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių – 505,53 Eur, turintiems didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – 1011,06 Eur.

Svarbiausia, kad vaikas klasėje sėdėtų ne dėl „skaičiaus“, o būtų lygiavertis mokinys.

„Be to, labai svarbu, kad švietimo pagalbai – specialiajai, psichologinei – skiriamas valstybės lėšas gaus nebe kiekviena mokykla tiesiogiai, o savivaldybės, ir šios lėšos privalės būti naudojamos tik šiam tikslui. Savivaldybė jas paskirstys švietimo įstaigoms tikslingai pagal poreikį, organizuos lanksčius pagalbos teikimo būdus, kad pagalba pasiektų kiekvieną mokinį. Iki šiol švietimo pagalbos lėšas mokyklos galėjo naudoti kitoms reikmės, pavyzdžiui, administravimui, tai ir darė.

Taigi, specialiųjų poreikių, kaip sakote, „sunkūs“ vaikai, tikrai neliks už borto – atvirkščiai, jiems finansavimas ir pagalba didėja. Juk svarbiausia, kad vaikas klasėje sėdėtų ne dėl „skaičiaus“, negaudamas jokios specialios pagalbos, o būtų lygiavertis mokinys ir su juo dirbtų specialistai. Nauja finansavimo metodika šiuo požiūriu yra palankesnė“, – užtikrino E.Radėnienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie 15min