Darbo grupės siūlymu, Vilniaus universitetai galėtų būti sujungti iki 2015 metų pabaigos, Kaune – iki 2017 metų pabaigos.
Ekspertų teigimu, palaipsniui jungiant universitetus būtų atsisakoma studijų programų ir fakultetų dubliavimo, mokslo potencialas būtų sutelktas vienoje vietoje. Taip būtų sukurti tarptautinėje erdvėje konkurencingi universitetai, teigia ekspertai ir savo siūlymuose būsimus universitetus jie vadina „siektinu universitetu“.
Vilniuje liktų tik Vilniaus universitetas
Vilniuje siūloma reformą pradėti iki 2012 metų pabaigos Vilniaus pedagoginį universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto (VU), o vėliau iki 2015 metų pabaigos sujungti VU ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą.
Mykolo Riomerio universitetas (MRU) valstybinių aukštųjų mokyklų konsolidavimo procese nedalyvautų, jam siūloma ieškoti privataus investuotojo. Eskpertai pastebi, kad ir šiuo metu MRU didesnę lėšų dalį sudaro įmokos už studijas, tad siūlo universitetui „svarstyti dar didesnės universiteto finansinės nepriklausomybės nuo biudžeto asignavimų perspektyvas“.
Dėl menų aukštųjų mokyklų ekspertai vienos nuomonės nepateikė. Jų teigimu, yra kelios alternatyvos – Vilniaus dailės akademiją bei Muzikos ir teatro akademiją palikti veikti atskirai, arba jas sujungti į bendrą menų akademiją, arba vėliau prijungti prie konsoliduoto Vilniaus universiteto. Šį klausimą ekspertai siūlo svarstyti atskirai nuo visos aukštųjų mokyklų reformos.
Kaune būtų sujungtas Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetai
Kaune reforma vyktų Lietuvos kultūros akademiją prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslo universiteto (LSMU), VU Kauno humanitarinį fakultetą ir Vilniaus dailės akademijos filialą prijungiant prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). Taip pat Aleksandro Stulginskio universitetas būtų prijungtas prie Kauno tehnologijos universiteto (KTU). Pirmąjį reformos etapą siūloma baigti iki 2012 metų pabaigos.
Toliau iki 2014 metų pabaigos būtų sujungti LSMU ir VDU, o reforma būtų baigta iki 2017 metų pabaigos sujungiant VDU ir KTU.
Klaipėdos ir Šiaulių universitetų galimybių ekspertų grupė iš viso nesvarstė.
Iki šiol neskelbti darbo grupės siūlymai
Trečiadienį specialios darbo grupės parengti siūlymai, kaip reikėtų pertvarkyti valstybinių aukštųjų mokyklų tinklą, pristatyti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK).
Nors darbo grupė darbą baigė ir savo dokumentą Vyriausybei pateikė daugiau nei prieš savaitę, ekspertų siūlymai viešai paskelbti pirmą kartą. Jie buvo nežinomi ir pačioms aukštosioms mokykloms, todėl dalyvauti trečiadienio ŠMKK posėdyje užsiregistravo beveik dvi dešimtys universitetų atstovų.
Darbo grupės išvadose tvirtinama, kad dėl demografinių tendencijų iki 2020 metų studentų skaičius smuks daugiau kaip 40 proc., tad po kelerių metų dalis universitetų negalės vykdyti studijų programų dėl studentų trūkumo.
Vertindami esamą situaciją ekspertai atkreipė dėmesį, kad tame pačiame mieste esančių universitetų programos – panašios, studijų ir mokslo tyrimų potencialas išskaidytas, o mažieji universitetai yra per silpni konkuruoti tarptautinėje erdvėje.
Ekspertai taip pat teigia, kad Lietuvoje nėra nė vieno universiteto, apimančio visą žinių universalumą ir turinčio tarptautiškumo potencialą, tačiau dalį požymių atitinka VU, KTU, VDU, VGTU.
Darbo grupę dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo premjeras Andrius Kubilius sudarė prieš pusmetį. Švietimo ir mokslo ministerijos ir minimų universitetų atstovai joje nedalyvavo, į grupę buvo įtraukti nepriklausomi teisininkai, verslo konsultantai, vadybininkai, akademinės visuomenės atstovai.
Šiuo metu Lietuvoje yra 14 valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų. Dauguma jų įsikūrusios Vilniuje ir Kaune.
