Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 31d. 17:58

ŠMSM atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie 2020–2021 mokslo metus

Asociatyvi nuotrauka. Mokslo metai.
123RF.com nuotr. / Asociatyvi nuotrauka. Mokslo metai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie artėjančius mokslo metus.

Kaip prasidės mokslo metai?

Mokslo metų pradžia nesikeičia – bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose pradedama nuo rugsėjo 1 d. Aukštosiose mokyklose – taip pat, išskyrus pirmo kurso studentus. Jiems rekomenduota mokslo metus pradėti nuo rugsėjo 14 d. dėl šiemet vėliau vykusio priėmimo. Šią datą pasitvirtina aukštosios mokyklos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad epidemiologinė situacija greitai keičiasi, rekomenduojama atsisakyti masinių mokslo meto pradžios renginių.

Ugdymas nuo rugsėjo 1 d. vyks įprastu būdu – mokyklų patalpose, laikantis rekomenduojamų saugumo sąlygų, kurios nustatytos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijose ir sveikatos apsaugos ministro sprendimuose.

Ar mokykloje gali vykti tradicinė Rugsėjo 1-osios šventė?

Šiemet rekomenduoja atsisakyti masinio Rugsėjo 1-osios šventės renginio, ypač didelėse mokyklose. Šventę galima organizuoti atskiromis klasėmis ar mokinių grupėmis skirtingu metu. Jeigu šventėje tuo pačiu metu dalyvaus kelios klasės, turėtų būti numatytos atskiros erdvės, kuriose jos galėtų susiburti.

Rekomenduojama atsisakyti tradicijos, kai dvyliktokai į mokyklą palydi pirmos klasės mokinius.

Jeigu mokykloje tą pačią dieną bus organizuojami keli renginiai tą pačią dieną, sėdimos vietos ar naudojamos priemonės prieš kiekvieną renginį turėtų būti nuvalomos.

Šventės dalyviai turėtų laikytis 1 m atstumo atviroje erdvėje ir 2 m atstumo uždarose patalpose. Mokytojai, mokinių tėvai turėtų dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones: veido kaukes, respiratorius ar kt.

Ar mokiniai mokykloje turi dėvėti kaukes ar kitas veido apsaugos priemones?

Mokiniams per pamokas dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių nereikia. Jas patartina dėvėti koridoriuose, kitose bendrosiose mokyklos erdvėse, jei neišlaikomas socialinis atstumas, sunku suvaldyti mokinių srautus.

Ar mokytojai per pamokas turi dėvėti kaukes?

Pradinių klasių mokytojams veido apsaugos priemonių dėvėti nereikia. 5–12 klasėse, jei tarp mokytojo ir mokinių yra galimybė išlaikyti ne mažiau kaip 2 metrų atstumą, mokytojai gali dirbti be apsaugos priemonių. Tačiau per pamokas, kai mokytojai konsultuoja mokinius, juda tarp mokinių – jie turėtų dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.

Kokių pagrindinių principų reikalaujama laikytis nuo rugsėjo?

  • Kiek įmanoma, valdyti mokinių srautus, kad būtų sumažinti mokinių kontaktai.
  • Laikytis socialinio atstumo: uždarose erdvėse laikytis 2 m, atvirose erdvėse – 1 m.
  • Jeigu neįmanoma laikytis tokių atstumų, mokyklos darbuotojams, tėvams dėvėti veido apsaugos priemones.
  • Riboti dalijimąsi mokymo priemonėmis.
  • Vėdinti, valyti patalpas, dezinfekuoti paviršius, plauti, dezinfekuoti rankas.

Kaip ekstremalioje situacijoje organizuoti nuotolinį mokymą mokykloje, kuri nėra įteisinusi nuotolinio ugdymo?

Mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) neįteisintas nuotolinis mokymo būdas, mokinių mokymą nuotoliniu gali vykdyti tik ypatingomis aplinkybėmis, pvz., kai paskelbiamas karantinas, ekstremali situacija, ekstremalus įvykis ar sveikatai ir gyvybei pavojų keliantis įvykis, pvz., ekstremali temperatūra, gaisras, potvynis, pūga ir pan.

Mokyklos, kurių nuostatuose (įstatuose) dar nėra įteisintas nuotolinis mokymo būdas, atsižvelgdamos į paskelbtą ekstremalią situaciją, gali vadovautis 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 602 punktu – priimti sprendimą, kad dalis ugdymo proceso įgyvendinama nuotoliniu būdu: 5–8 klasių mokiniams – iki 10 procentų ugdymui skiriamo laiko per mokslo metus, o 9–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniams – iki 30 procentų.

Ar galima sudaryti grupes iš skirtingų mokinių srautų, pvz., etikai, tikybai mokyti?

Taip.

Kaip dirbs, pvz., muzikos, meno mokyklos, pailgintos dienos grupės, kurias lanko skirtingų klasių vaikai?

Kiek įmanoma, reikėtų stengtis nemaišyti vaikų, nedidinti jų skaičiaus, laikytis grupių izoliacijos principo. Organizuojant renginius atvirose erdvėse tarp dalyvių reikėtų išlaikyti ne mažesnį kaip 1 metro atstumą.

Ar reikia matuoti temperatūrą mokiniams, jų tėvams, darbuotojams, vos tik atvykus į švietimo įstaigą?

Ne, matuoti temperatūros nereikia, šis sprendimas atšauktas. Tačiau išlieka prievolė tiek mokiniams, tiek mokyklos darbuotojams nevykti į mokyklą, jei jie karščiuoja, atsiranda kosulys ar kitų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių.

Ar nesukeliamas pavojus mokiniams, kurie serga lėtinėmis ligomis, jeigu bus mokomasi įprastiniu būdu?

Mokiniai po ūmaus ligos periodo, ligos paūmėjimo, taip pat mokiniai, kurie serga lėtinėmis ligomis ir kuriems reikalinga saugi aplinka, gali kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jeigu gydytojų konsultacinė komisija nusprendžia, kad jie gali mokytis namuose, mokinių tėvai kreipiasi į mokyklos vadovą, kad jiems būtų paskirtas nuotolinis mokymas.

Ką daryti, jeigu mokytojui, mokiniui nustatoma COVID-19 liga?

Jei vaikui, mokiniui mokykloje pasireiškia karščiavimas (37,3 °C ir daugiau) ar ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų, kitų užkrečiamųjų ligų požymiai (pvz., sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), jis nedelsiant izoliuojamas, apie tai informuojami jo tėvai.

Darbuotojas, kuriam darbo metu pasireiškia karščiavimas ar ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai, turi nedelsdamas palikti švietimo įstaigos patalpas ir kreiptis konsultacijos Karštąja linija tel. 1808 arba susisiekti su savo šeimos gydytoju.

Jei mokykla iš darbuotojo, mokinio ar jo tėvų gavo informaciją apie jam nustatytą COVID-19 ligą, apie tai nedelsdama informuoja Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kad būtų nustatyti sąlytį turėję asmenys ir jiems taikoma 14 dienų izoliacija.

Asmenims, kuriems privaloma izoliacija, izoliacijos laikotarpiu į švietimo įstaigą atvykti draudžiama. Jie gali mokytis ir dirbti nuotoliniu būdu.

Kokių veiksmų bus imamasi, jeigu mokykloje atsirastų COVID-19 židinys?

Jei mokykloje būtų nustatytas koronaviruso atvejis, tuomet šio atvejo tyrimo imtųsi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Nustatęs sąlytį turėjusius asmenis, NVSC gali skirti 14 dienų izoliaciją vienai ar kelioms klasėms. Jeigu mokyklose bus laikomasi visų koronaviruso plitimo prevencijos rekomendacijų, labai maža tikimybė, kad būtų uždaroma visa mokykla.

Nuotolinio darbo planas galiotų ne visai mokyklai, o tiktai saviizoliacijoje esantiems mokiniams. Mokant nuotoliniu būdu, gali būti organizuojamos tiek vaizdo pamokos sinchroniniu būdu, tiek mokymasis savarankiškai pagal mokytojų pateiktas užduotis (asinchroniniu būdu).

Kodėl yra skaitmeninio turinio įvairovė, ir mokykloms bei mokytojams reikia patiems pasirinkti?

Daugiau kaip penkerius metus bendrojo ugdymo mokyklose yra naudojamos skaitmeninės mokymo(si) priemonės – mokymui(si) ir vertinimui. Skaitmenines mokymo priemones kuria tiek nacionalinės švietimo institucijos, tiek privatūs leidėjai.

Lietuvos mokykloms yra prieinamos tiek nacionalinės, tiek tarptautinės rinkos mokymosi priemonės. Nėra centralizuotos valstybinės mokymosi turinio medžiagos, kaip nėra ir vieno vienintelio unifikuoto vadovėlių komplekto – mokytojai juos gali rinktis iš aprobuotų vadovėlių sąrašo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija negali nurodyti mokyklai, kokias mokymo priemones turi naudoti: mokyklų apsirūpinimas mokymo priemonėmis yra decentralizuotas.

Svarbu mokymosi procese, siekiant ugdymosi tikslų, užtikrinti mokymosi metodų ir priemonių įvairovę. Nuotolinis mokymas(is) nėra priežastis visiškai atsisakyti tradicinių mokymosi priemonių, pavyzdžiui, vadovėlių. O mokytojo vaidmens ugdymo procese negali pakeisti jokios skaitmeninės priemonės. Pagal Švietimo įstatymą mokytojas gali siūlyti savo individualias programas, pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas. Todėl negalime apriboti šios teisės unifikuoto skaitmeninio mokymo turinio pateikimu.

Šiuo metu mokytojams ir mokiniams yra prieinama Nacionalinės švietimo agentūros susisteminta informacija apie parengtas ir naudojamas skaitmenines mokymo priemones.

Privačių leidėjų parengtos skaitmeninės mokymo priemonės kainuoja, todėl nuspręsta, kad pasinaudojant Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano lėšomis kiekvieno mokinio poreikiams, aprūpinant skaitmeniniu turiniu arba kompiuterine įranga, mokykla galės iki 2021 m. gruodžio 31 d. skirti papildomai 40 eurų. Iš jų informacinių ir komunikacinių technologijų įrangai įsigyti gali būti skiriama ne daugiau kaip 30 procentų lėšų. Mokykla, atsižvelgdama į skirtingų mokomųjų dalykų specifiką, mokinių amžiaus tarpsnį, mokymosi tikslus, galės priimti sprendimą, kokių ir kiek skaitmeninių mokymosi priemonių jiems reikia.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Interviu
Parašykite atsiliepimą apie 15min