Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Specialistai, kuriuos graibsto vos atsiėmus diplomą

LSMU diplomų įteikimo iškilmės
Manto Kutkaičio nuotr. / LSMU diplomų įteikimo iškilmės
Šaltinis: Remiamas turinys
Turinio kontrolė – redakcijos rankose, projekto partneris tik inicijuoja ar palaiko temos viešinimą
0
A A

Lietuvos darbo biržos duomenimis, slaugos specialistai šiuo metu yra viena paklausiausių specialybių Lietuvoje. Kitų sričių medikai taip pat nesiskundžia darbo stoka – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) absolventai pripažįsta, jog regionų ligoninės juos gaudo dar neatsiėmusius diplomų ir žada apmokėti brangias rezidentūros studijas. Baigę LSMU per pirmąjį pusmetį įsidarbina 81,6 proc. absolventų. Kokiomis nuotaikomis gyvena diplomuoti medikai, pasiryžę dar ketverius metus skirti rezidentūros studijoms ir gyventi už nedidelį atlygį?

Itin realistiškos gimdymo simuliacijos

Šiuo metu Lietuvoje registruota 19,2 tūkst. darbo nerandančio jaunimo (iki 29 m. amžiaus). Lengviausiai šiuo metu įsidarbina biomedicinos studijų sritį baigę studentai, medicinos studijų absolventai taip pat nespėja nueiti iki Darbo biržos.

Šiandien, kai žiniasklaidoje periodiškai pranešama, kurių profesijų atstovus ateityje pakeis robotai, akivaizdu, kad medikų rankų technologijos dar ilgai nepakeis. Šių specialistų visuomenei senstant reikės vis daugiau.

Manto Kutkaičio nuotr. /LSMU vadovybė. Ketvirtas iš kairės - LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas.
Manto Kutkaičio nuotr. /LSMU vadovybė. Ketvirtas iš kairės - LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas.

Keičiantis žmonių požiūriui į sveikatą, taip pat prireiks sveikos gyvensenos konsultantų. Kadangi vis daugiau žmonių darbo dieną leis prie kompiuterio, išaugs kineziterapeutų poreikis.

Mane sužavėjo tai, kad galėsiu padėti žmonėms, bendrauti, kad ši specialybė yra įvairiapusiška. Prisipažinsiu – kai stojome prieš šešerius metus, mediko alga dar neatrodė tokia maža.

Birželio 27 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitete įteikta 1019 diplomų, iš jų 58 studentai universitetą baigė su pagyrimu. Lukas Šemeklis, vienas iš ką tik baigusių studijas, nuo ketvirto kurso dirba pačiame universitete – medicininės simuliacijos centre laborantu.

Šiame centre gausu įvairių manekenų, kuriuos studentai „gydo“ ir taip treniruojasi prieš pradėdami gydymą taikyti gyviems pacientams. L. Šemeklis jiems padeda, organizuoja studentų praktikas. Pavyzdžiui, šiame centre yra moters manekenas, kuris pats „pagimdo“ kūdikį. Tuo metu L. Šemeklis stebi, kaip su šia užduotimi susitvarko studentas, o per garso kolonėles skamba aktorės įgarsinamos aimanos ir klyksmai – kad būsimas medikas priprastų ne tik prie vaizdo, tačiau ir prie garso.

Randa būdų, kaip pradėti dirbti anksčiau

L. Šemeklis sako, kad dar studijuodami nemažai medicinos studentų įsidarbina slaugytojų padėjėjais.

„Jie mato slaugytojo darbą ir taip nuolat tobulėja praktiškai. Studijuodami mediciną, studentai taip pat gali dirbti paramedikais, kitaip tariant, važinėti greitosios pagalbos automobiliu“, – atskleidė vaikinas.

Šiuo metu Lukas planuoja stoti į rezidentūrą, labiausiai jį traukia oftamologo studijų kryptis. Apie trečdalis Luko kursiokų planuoja išvykti dirbti į užsienį.

Manto Kutkaičio nuotr. /LSMU diplomų teikimo iškilmės
Manto Kutkaičio nuotr. /LSMU diplomų teikimo iškilmės

Į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą vaikinas įstojo prieš šešerius metus. Kas tuomet paskatino rinktis tokią specialybę? Ar nebuvo nerimo dėl būsimos algos?

„Mane sužavėjo tai, kad galėsiu padėti žmonėms, bendrauti, kad ši specialybė yra įvairiapusiška. Prisipažinsiu – kai stojome prieš šešerius metus, mediko alga dar neatrodė tokia maža, – nusišypso LSMU absolventas. – Taip pat, žvelgiant moksleivio akimis, atrodė, jog po šešerių metų studijų tau duos skalpelį ir galėsi operuoti. Iš tiesų – ne. Po šešerių metų atsiimi diplomą ir vėl tampi studentu-rezidentu.“

Mažų miestelių ligoninių atstovai atvyksta, kviečia mus dirbti, įsipareigoja apmokėti rezidentūros studijas, kurios kainuoja ... na, per ketverius metus, maždaug butą.

Baigę medicinos studijų programą jauni medikai įgyja teisę dirbti priėmimo skyriuose ir laikomi bendro profilio medicinos gydytojais. Tačiau norint įgyti specializaciją, pavyzdžiui, tapti gydytoju-kardiologu ar gydytoju-ginekologu, reikia dar ketverius metus studijuoti rezidentūroje.

Visose ligoninėse gerai, bet Lietuvoje – geriausia?

LSMU Medicinos magistro diplomą ką tik atsiėmė ir Greta Stupelytė. Per šešerius studijų metus mergina spėjo padirbėti Maltos, Taivano ligoninėse, į užsienį į praktikas ir renginius iš viso buvo išvykusi 3 kartus.

Asmeninio archyvo nuotr. /Medicinos magistro studijas ką tik baigusi Greta Stupelytė
Asmeninio archyvo nuotr. /Medicinos magistro studijas ką tik baigusi Greta Stupelytė

„Į praktikas mane atrinko įvertinę visuomeninę veiklą universitete ir už jo ribų. Trečią kartą važiavau į renginį Varšuvoje, į Europos medicinos studentų suvažiavimą. Diskutavome apie visuomenės švietimą sveikatos tema, sveikatos sistemų gerinimą įvairiose šalyse“, – pasakoja G. Stupelytė.

Ar Maltos bei Taivano ligoninėse situacija atrodo geresnė, nei Lietuvoje?

„Visos trys šalys yra labai skirtingos: skirtinga ir kultūra, ir sveikatos sistema. Žinote tą posakį: „Visur gerai, kur mūsų nėra“. Mano domėjimosi sritis yra akušerija-ginekologija, o šioje srityje Lietuva yra tikrai daug pasiekusi. Maltoje gyventojai labai religingi. Ir kartais religija yra aukščiau gydytojo žodžio, mediko vaidmuo tarsi nieko nebereiškia.

Na, o Taivanas – labiau už Maltą ir Lietuvą išsivysčiusi šalis, tačiau kuo labiau judama link modernumo, tuo mažiau jaukumo, šilto bendravimo. Pavyzdžiui, ten gimdyme negali dalyvauti joks pašalinis asmuo, visi – sterilūs, gimdoma ant operacinio stalo...“, – atskleidė G. Stupelytė.

„Kodėl rinkausi medikės profesiją? Sudėtingas klausimas... Prisimenu, kad gyvenime visuomet norėjau iššūkių ir kad gyventi nebūtų nuobodu. Na, tikrai pataikiau ten, kur reikia“, – šiandien šypsosi LSMU absolventė.

Mažų miestelių ligoninės vilioja pasiūlymais apmokėti rezidentūros studijas

Itin aukštais balais išlaikiusi brandos egzaminus G. Stupelytė į mediciną įstojo lengvai. Tačiau ar ne skaudu šiandien, kai investavus šešerius metus sunkaus darbo, mediko darbas vertinamas gerokai menkiau, nei kitos srities specialisto?

„Atlygis – skaudi tema... Tačiau visi liekam... Tiksliau liekam tie, kurie tikisi, kad bus geriau“, – pasitaisė mergina, pripažinusi, jog didžioji dalis jos kursų draugų vos atsiėmę diplomą dairosi pozicijos užsienio ligoninėse.

Šiame etape jauni medikai pasijunta itin geidžiami ir Lietuvos provincijose.

„Mažų miestelių ligoninių atstovai atvyksta, kviečia mus dirbti, įsipareigoja apmokėti rezidentūros studijas, kurios kainuoja ... na, per ketverius metus, maždaug butą. Taip pat atokiau nuo Kauno ir Vilniaus esančios ligoninės vilioja didesniais atlyginimais. Ypač esame laukiami naktiniuose budėjimuose“, – juokiasi G. Stupelytė.

Mergina nusprendė tapti gydytoja-rezidente ir rinktis ginekologijos-akušerijos specializaciją.

Ar galės rezidentūros metu dirbti kokį nors papildomą darbą G. Stupelytė dar nežino. Gydytojai rezidentai ir taip dirba nuo 7.45 ryto iki maždaug 16 val. vakaro.

Manto Kutkaičio nuotr. /LSMU diplomų įteikimo iškilmės
Manto Kutkaičio nuotr. /LSMU diplomų įteikimo iškilmės

„Aš kol kas lieku. Jeigu niekas nenuvils siekiant šios savo svajonės, čia liksiu. Tačiau žinote, kaip sakoma: „Niekada nesakyk niekada...“ – sako G. Stupelytė.

Veterinarai – reikalingi ne mažiau, nei gydytojai

Darbu nesiskundžia ir veterinarijos studijas baigusi Jūratė Jurelytė. Veterinarai studijuoja pusmečiu trumpiau nei medikai – todėl mergina jau keturis mėnesius dirba pagal specialybę. Tiesa, jausdama, kad mažuose miesteliuose veterinarų poreikis yra gerokai didesnis, ji persikėlė į Uteną.

„Didžioji dalis studijas baigusių veterinarijos gydytojų dirba privačiame sektoriuje. Situacija – įvairi. Sakyčiau, Kaune yra labai didelė veterinarų pasiūla, nes daug studijas baigusių čia ir lieka. Tada darbdaviai gali siūlyti mažesnį atlyginimą.

Utenoje gydau smulkius naminius gyvūnus ir esu visiškai patenkinta. Nebijau darbo, nes studijų metu turėjau itin daug praktikos, tad viskas yra gerai žinoma ir pažįstama“, – sakė J. Jurelytė.

Ši specialybė merginos galvoje sukosi dar mokantis mokykloje. Jūratė sako, kad persigalvojusi dėl būsimos profesijos buvo vos pusmetį, tačiau likimas nulėmė, jog vis dėlto grįžo prie senos svajonės.

Iš studijų įspūdžių J. Jurelytė geriausiai prisimena „Erasmus“ praktiką ir studijas Čekijoje. Ši, nedidelė šalis, pašnekovės teigimu, turi labai modernias veterinarijos klinikas. Pašnekovė kol kas neplanuoja tęsti studijų – rezidentūra veterinarams nėra privaloma, tad J. Jurelytė savo kasdieniame darbe ieškos atsakymo, kurioje srityje reikėtų toliau gilinti žinias.

LSMU paklausia specialybe traukia ne tik lietuvius, tačiau ir užsienio studentus – jis yra vienas spalvingiausių universitetų studentų tautybės prasme. Čia studijuoja 11 proc. užsieniečių, iš daugiau kaip 40 pasaulio šalių, dažniausiai – iš Švedijos, Vokietijos, Izraelio, Airijos.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min