Dabar populiaru
15MIN STUDIJOJE
Publikuota: 2019 birželio 3d. 14:14

Studentų patarimai abiturientams (I): apie studijų pasirinkimą

Mokykloje
123RF.com nuotr. / Paskaita

Netrukus abiturientai galės pildyti stojimų į aukštąsias mokyklas prašymus. Vieni jau apsisprendę, ką nori veikti gyvenime, kiti dar svarsto tarp galimų variantų, o kai kurie galbūt visai nežinantys, kurioje srityje galėtų save įsivaizduoti. 15min kalbinti studentai pasidalino patarimais, ką derėtų žinoti renkantis studijas ir savo ateities gyvenimo kelią.

Neskubėti renkantis specialybę

Evelina, psichologijos antro kurso studentė, teigia, kad jeigu kyla klausimų dėl švietimo įstaigos pasirinkimo, pataria pasižiūrėti dominančios specialybės reitingus, t.y. kurioje įstaigoje geriausiai paruošiami tos srities specialistai.

„Nereikėtų rinktis aukštojo mokslo įstaigos pagal miestą, nes įsikurti ir susikurti gyvenamąją erdvę galima bet kuriame mieste, o studijų kokybė priklausys nuo įstaigos pasirinkimo“, – pataria studentė. Tačiau jos pačios pasirinkimas buvo nulemtas kitokių priežasčių: rinkosi tai, ko nuoširdžiai norėjo, sritį, kuri ją domino labiausiai ir kur galėjo įsivaizduoti save dirbant.

„Dar ir dabar, būdama antrame kurse, aš skrajoju dėl to mokslo, kurį pasirinkau. Mano nuomone, žmogus, kuris su užsidegimu žiūri į studijuojamą dalyką ir yra pasiryžęs realizuoti studijų metu įgytas kompetencijas, visada ras darbą“, – tvirtina Evelina.

123RF.com nuotr./Laimė
123RF.com nuotr./Laimė

Teisės studijas šįmet baigsianti Agnė rekomenduoja neskubėti – leisti sau pagalvoti ir nebijoti, to, kad šiandien dar nežinai, kuo nori būti. Taip pat negalvoti, kad sprendimo, kur nori studijuoti nebus galima vėliau pakeisti. Ji irgi siūlo pakalbinti dominančios specialybės studentus.

„Net po kelių metų studijų žmonės sėkmingai keičia savo studijas ir beveik niekas nepasakys, kad tie metai kitoje studijų programoje buvo visiškai nenaudingi. Patarčiau ir pasikalbėti su pašaliniu žmogumi, ne mama, tėčiu ar geriausiu draugu, bet galbūt busimų studijų studentu, kažkokiu kitu asmeniu, kuriuo matai, kad galima pasitikėti. Tokie pokalbiai leidžia atrasti kitokių minčių, susidėlioti savo mintis, galbūt atsakyti į tam tikrus neaiškumus ir priimti geresnį sprendimą. Labai svarbu, kad specialybė, studijos, kurias planuoji rinktis būtų tau įdomios, o visa kitą dažniausiai susidėlioja savaime“, – dėsto Agnė.

Anot absolventės, renkantis specialybę reiktų atsižvelgti į tai, kas yra įdomu, pagalvoti ko tu nori šis savo studijų, kokia yra studijų kokybė vietose, kuriose svarstai studijuoti. Agnė nesureikšmina fakto ar po studijos padės rasti darbą.

„Darbo rinka nuolatos keičiasi ir labai daug kas šiandien priklauso nuo tavęs pačio – kaip tu moki save pristatyti darbdaviui, kiek skirtingų patirčių ir įgūdžių tu turi. Šiandien diplomą turi beveik kiekvienas, todėl tai nėra esminis kriterijus pagal kurį darbdavys renkasi specialistą“, – pasakoja studentė.

Net po kelių metų studijų žmonės sėkmingai keičia savo studijas ir beveik niekas nepasakys, kad tie metai kitoje studijų programoje buvo visiškai nenaudingi, – sako Agnė.

Žurnalistikos studijas įpusėjęs Justas mano, kad jaunam žmogui sunku suprasti kas jam labiausiai patinka ir sekasi, ką jis norėtų veikti visą likusį savo gyvenimą.

„Vienas konkretus patarimas – spręsti pačiam. Tėvai gali tik patarti, o kartais jų (net įsakmiais) patarimais pasinaudoję, vėliau keikia studijas ir galop meta“, – pabrėžia jis.

Naudingi patarimai anot Justo būtų šie: susirasti kuo daugiau informacijos apie studijų programas, kurios bent kažkiek traukia, paklausti kelių studijuojančių ar neseniai baigusių dominančią specialybę žmonių kuo įdomios studijos, kokios užduotys laukia ir kokie gebėjimai svarbūs tai specialybei, susipažinti su universitetais jų organizuojamuose renginiuose, atvirose duryse. Pasak jo, kuo daugiau nuomonių, tuo detalesnis ir ryškesnis paveikslas

Nebijoti perstoti ar metus nestudijuoti

„Mano siūlymas – rinktis kuo sudėtingesnį kelią, nes mesti ir perstoti žmogus visada turės galimybę. Bet stojant reikia atsiminti, kad pagrindinis mūsų studijų tikslas turėtų būti žinios ir išsilavinimas, todėl rinktis sudėtingesnę studijų programą dažnai yra geras pasirinkimas“, – sako molekulinę biologiją studijuojanti antrakursė Ieva.

Apsispręsti kur stoti jai padėjo vyresni broliai, turintys karjeras skirtingose srityse. Taip pat Ieva pataria apie studijas kalbėti su kuo daugiau žmonių, nebijoti klausti visiškai atsitiktinių asmenybių apie tai, kur jie jus mato ir nežvelgti į jų sakomą nuomonę per daug nihilistiškai Studentė sako, kad jei tai visiškai kertasi su jūsų studijų kryptimi, pataria tai vis tiek nuodugniai apsvarstyti, susidėlioti privalumus ir trūkumus.

„Stojant į Gyvybės mokslus patariu apsilankyti ir VU SA GMC organizuojamoje The COINS konferencijoje, kurioje vykdomoje mokinių programoje studentas gali rasti tikrai daug informacijos. Dar vienas patarimas – bendrauti, ieškoti kuo daugiau dominančiame fakultete studijuojančių pažįstamų, eiti per pažintis, nes tada galima sulaukti atviresnės nuomonės apie studijų programas, dažnai studentai gali žymiai artimiau papasakoti apie universiteto gyvenimą negu tai padarys per studijų mugę“, – aiškina Ieva.

Galiausiai, ji pataria nebijoti metus nestudijuoti („Gap Year“).Tie metai, anot Ievos, yra skirti savęs pažinimui, dominančios srities atradamimui, tačiau ne siekiui užsidirbti kuo daugiau pinigų.

Apie „Gap Year“ užsimena ir Pietų Azijos studijų ketvirtakursė Nastasija, kuri siūlo visiškai neapsisprendusiems iškart po mokyklos nestoti, o padirbėti ar savanoriauti ir per tą laiką atrasti, ką norėtų veikti toliau.

123rf.com nuotr./Asociatyvi nuotrauka: savanorystė
123rf.com nuotr./Asociatyvi nuotrauka: savanorystė

Teisę jau baigusi Gintautė irgi sako, kad nebūtina studijuoti iš karto pabaigus mokyklą.

„Manau, tai jau gan pasenęs požiūris, kurį, mums vis dar bruka tėvai ir seneliai. Vakarų Europoje ir Amerikoje jau labai seniai populiaru pasiimti „Gap Year“, pakeliauti, pasidarbuoti ar atlikti kokią nors praktiką. Tai gali išties padėti apsispręsti, su kokia specialybe nori sieti savo ateitį“, – sako mergina.

Anot jos, tikrai neverta imtis studijuoti sritį, kuri visiškai nedomina., o tokie argumentai kaip „prestižas“, „tėvų patarimai“ ar „giminės, kurie vėliau galės įdarbinti“ nėra pakankamai rimti. Pasak Gintarės, neretai tokiais atvejais studijos tampa kančia ir net būna nutraukiamos arba pakeičiamos tuo, prie ko linksta širdis.

„Taip pat nereikia atsisakyti studijų, jaudinantis, jog ten „per sunku“ studijuoti. Nėra neįveikiamų dalykų. Jei tikrai matai save ten – vadinasi gali“, – tvirtina teisininkė.

Susisiekti su jau besimokančiais

Aurelija, multimedijos ir dizaino ketvirtakursė ragina pasidomėti išsamiau studijų programa ir pasikalbinti norimą specialybę besimokančius studentus.

„Studijuoju fiziką, nes mane patėvis sudomino ta sritimi net kai buvau šeštos klasės. Domėjausi šia sritimi pakankamai ilgai ir norėjau dalį savo gyvenimo jai atiduoti“, – prisimena taikomosios fizikos trečio kurso studentas Ignas.

Jis nepritaria, kai žmogus stoja tik dėl didesnės algos ar darbo ateityje – svarbiau yra savęs realizavimas. Būsimasis fizikas irgi rekomenduoja savęs pažinimui pasinaudoti „Gap Year“

„Manau, kad pats žmogaus domėjimasis kokia nors sritimi yra jau pirmas žingsnis tos srities studijų link. Jeigu yra abiturientų, besidominčių keliomis sritimis, manau jis turi išsirinkti vieną svarbiausią ir įdomiausią sau. Jeigu abiturientas nežino, kurią kryptį rinktis, tai nėra problema, nes visada yra laiko domėtis ir tobulėti, o paskui – įstoti universitetan“, – dėsto Ignas.

Trečiakursė Viktorija, studijuojanti italų filologiją, mano, kad geriausia būtų pabendrauti su žmonėmis, kurie jau dirba pagal norimą specialybę, praleisti dieną jų darbo vietoje. Taip kur kas aiškiau pasimatytų specialybės trūkumai ir privalumai.

„Aš pati tai supratau tik po praktikos antro kurso pabaigoje, o juk tai galėjo įvykti anksčiau. Deja, mažo miestelio menka pasiūla. Negaliu siūlyti rinktis specialybės vien širdimi, nes reikia ir pamąstyti, ką veiksi po jų, iš ko gyvensi. Taip pat išsistudijuokite pateikiamas studijų programas, galbūt ten rasite dalykų, kurių nesitikėjote, o tai irgi gali turėti įtakos būsimam sprendimui. Aš pati visada turėjau gan praktišką tikslą – tapti vertėja. Galbūt šiek tiek nuvinguriavau pasirinkdama artimas studijas vertimui, bet ne patį vertimą, tačiau tik studijuodama supratau, ko noriu, kokie mano tikslai“, – pataria studentė.

Jigu abiturientas nežino, kurią kryptį rinktis, tai nėra problema, nes visada yra laiko domėtis ir tobulėti, o paskui – įstoti universitetan, – dėsto Ignas.

Viktorija pasakoja, kad nereikia išsigąsti, jei įstojus nesijaučiate savo vietoje: geriausia abejones įveikti per praktiką, susipažįstant su savo specialybe, daug dirbant savarankiškai. Ketinantiems studijuoti kalbas, ji ragina praleisti šiek tiek laiko toje šalyje, paatostogauti ten, mažų mažiausiai, susipažinti su tos šalies kultūra per filmus, muziką ar trumpus kalbų kursus.

Dabar jau magistrantė, Patricija svarsto, kad turbūt didžiausia klaida būtų rinktis specialybę pagal tai ką rekomenduoja tėvai, ką kalba draugai. O jei nežinai, kur nori stoti – nestok.

„Manau nereikėtų bijoti pasiimti „Gap year“. Daug kas išsigąsta prarastų metų, giminės reakcijos, o ir matant kur tavo draugai įstojo aplanko kažkokia nostalgija, bet geriau ilgia galvoti kas tau patinka nei keisti studijų krypti kas metus, ar pasiėmus diplomą stoti į visai kitą specialybę. Padirbk skirtingose srityse, pasidomėk darbo rinka, ir nepamiršk, kad tavo studijų rezultatas turėtų tave tenkinti finansiškai, bet to ne visada tam tikrų specialybių atstovams aukštasis padeda įsidarbinti, gal tau jo net nereikia. O ir kryptis nors atrodo kad yra ta darbo rinkoje gali pasirodyti kad reikėjo visai kitokio diplomo“, – aiškina Patricija.

123rf.com nuotr./Mokslininkas
123rf.com nuotr./Mokslininkas

Aleksandra, kuri dabar studijuoja politikos mokslus, sako, kad jos pasirinkimo logika buvo gana paprasta: matė, kad humanitariniai mokslai jai sekasi geriau, nei tikslieji, tad pagal tai ir pradėjau rinktis studijas.

„10-11 klasėje svarsčiau ir apie psichologiją, ir apie komunikacijas, taip pat apie politikos mokslus. Iš tiesų, neatsimenu, kada atėjo ta diena, kai galutinai apsisprendžiau stoti būtent į politikos mokslų programą. Niekada per daug politika nesidomėjau, tačiau galbūt tai, kaip bebūtų keista ir pastūmėjo šiam žingsniui. Nors nebuvau labai politiškai išprususi, bet supratau, kad politika yra tai, kas kasdien veikia mane ir visą visuomenę, tad norėjau daugiau suprasti politinius procesus, priartėti prie šio nepažįstamo, bet labai aktualaus, lauko“, – aiškina Aleksandra.

Ji taip pat buvo pasiėmusi „Gap Year“. Pasak Aleksandros, nors tą jį padarė dėl asmeninių aplinkybių, o ne dėl negalėjimo pasirinkti studijas, tačiau vis tiek tie metai sustiprino jos norą studijuoti, tobulėti, suteikė laisvo laiko daugiau pasidomėti pasirinkta sritimi.

„Siūlyčiau ieškoti kompromiso tarp 2 kriterijų – to kas patinka, ir to iš ko galima būtų uždirbti pinigų. Su pirmu kriterijumi yra sudėtingiau – jei laiko sau skyrei nepakankamai, kad gerai pažintum save, tuomet pabandyk permąstyti pastarųjų metų savo veiklą. Net jei sėdėjai ir žaidei kompiuteriu ir tėvai pyko dėl to – ne bėda. Prisimink kokie videožaidimai tau labiausiai patiko. Pavyzdžiui jei tave vežė miesto statybos simuliatoriai – pamąstyk, gal verta stoti į statybą. Jei šaudyklės – siek ateitį su kariuomene. Lenktynės – gal būt tavo sritis yra susijusi su automobiliais. Paauglystėje mėgau statybos simuliatorius, todėl tai kažkiek lėmė pasirinktą kryptį. Antras kriterijus – ar darbas pasirinktoje srityje leis pragyventi?“, – pataria dabar jau civilinės inžinerijos magistrantas Ignas.

Renkantis specialybę svarbiausia klausytis savo širdies balso, o ne aplinkinių patarimo, kadangi gyvenimą reiks gyventi pačiam, – teigia Gabija.

Remtis savo širdimi

Pasikliauti širdimi rekomenduoja ketvirtakursė psichologijos studentė Justė.

„Visų pirma siūlyčiau neklausyti ką sako tėvai, statistika, „kuri specialybė paklausiausia“ ir panašiai. Svarbu rinktis tą, ko nori širdis, tą, kas teiktų džiaugsmą, malonumą. Kartais jeigu nepavyksta apsispręsti, tikrai nieko blogo nenutiks jeigu perkelsi sprendimą į kitus metus. Žinau daug pavyzdžių kurie stojo bet kur tėvų spaudžiami, o po to metė – taip iššvaistę savo laiką ir pinigus“, – dėsto studentė.

Anot Justės, specialybę būtų gerai rinktis pagal savo pomėgius, galbūt ir pagal tai, kokios pamokos patiko mokykloje. Ji taip pat ieškojo psichologiją studijuojančių studentų, susirašė su jais, tai irgi prisidėjo apsisprendžiant.

Paskutiniame medicinos kurse studijuojanti Gabija siūlo apmąstyti kokio darbo galimybės po studijų laukia su konkrečia specialybe, kokia bus darbo specifika ir ar ji yra priimtina.

„Renkantis specialybę svarbiausia klausytis savo širdies balso, o ne aplinkinių patarimo, kadangi gyvenimą reiks gyventi pačiam“, – sako ji.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Video

00:50
01:18
00:30

Visi į lauką!

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Parašykite atsiliepimą apie 15min