Dabar populiaru
Publikuota: 2018 spalio 5d. 13:08

Studijas Lietuvoje renkasi vis daugiau studentų iš trečiųjų šalių

LCC universiteto studentai
Projekto partnerio nuotr. / LCC universiteto studentai

Į Lietuvą kasmet atvyksta keli tūkstančiai studentų iš įvairių pasaulio žemynų, tarp kurių nuolat keletas po studijų lieka gyventi mūsų šalyje. Kaip sekasi universitetams dirbti su kitataučiais bei sukurti jiems integralią aplinką, kalbiname LCC universiteto atstovus.

– Jūsų universitetas įkurtas JAV piliečių iniciatyva, studijos vyksta išskirtinai tik anglų kalba, tad ir studentai daugiausia yra ne lietuvių tautybės. Papasakokite kokių šalių ir tautybių studentai pas jus studijuoja?

– Universiteto studijų modelis yra tipiškas tam, kurį rastumėte Amerikos universitetuose. Studentai turi laisvę rinktis studijų dalykus, patys formuoti savo studijų programą, tuo pačiu yra skatinamas aktyvus studentiškas gyvenimas, kurį kuruoja atskiras Studentų ugdymo skyrius. Studentai studijuoja ir mokosi ne tik paskaitų metu, bet taip pat ir popaskaitinėje veikloje, savanoriaudami. Šiuo metu mūsų universitete studijuoja studentai iš 40 skirtingų šalių. Lietuvaičiai sudaro 33%, likę 67% yra tarptautiniai studentai. Didžiosios jų grupės yra iš Ukrainos, Amerikos, Gruzijos, Albanijos, Moldovos, Rusijos, Armėnijos, Kazachstano, Irako, Sirijos, ir kt. šalių. Tad šioje amerikietiškoje aplinkoje turime nuostabų tarptautiškumą. Mūsų studentai puikiai pasiruošia karjerai globaliame pasaulyje.

– Su kokiais tautinių skirtumų iššūkiais susiduriate?

– Labai daug iššūkių neturime, nes turime sukūrę sistemas bei programas, kurios tuo rūpinasi. Daugiausia pagalbos tarptautiniams studentams prireikia adaptuojantis gyvenimui Lietuvoje, nes čia ir kita kalba, ir kultūra bei papročiai. Skatiname studentus pažinti skirtingas kultūras, įsigilinti į jų ypatumus, šalių istorijas, ir taip mokome juos gerbti vienas kitą nepaisant tautinių, kalbos, ar religinių skirtumų.

– Kaip sprendžiate kylančius nesklandumus dėl ksenofobinių išpuolių, jei tokių būna?

– Paskutinį dešimtmetį tokių atvejų neturėjome ir labai tuo džiaugiamės. Praeityje dirbome kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir užsiėmėme ugdymu. Prieš 12 metų mūsų inicijuota CMAP (Community Multicultural Awareness Program) programa ir toliau organizuojama Klaipėdos gimnazijų moksleiviams edukuoti įvairiais raisniais bei kultūriniais klausimais.

– Ar studentai, kurie yra kitos rasės ar tikėjimo, lengvai integruojasi mūsų homogeniškoje visuomenėje?

– Tikrai taip. Klaipėda nėra labai homogeniška. Mūsų studentai gerai integruojasi arba buria savo ratą universiteto aplinkoje.

– Ar vis dar galima teigti, jog mūsų šalies piliečiai yra nepakantūs ir netolerantiški kitataučiams?

– Tikrai ne. Nepakantumą matome spaudoje ar viešoje erdvėje. Ten tikrai tenka skaityti daug nemalonių komentarų, dėl kurių būna labai gėda. Tačiau mieste mūsų tarptautiniai studentai jaučiasi saugiai ir patogiai, ir tik gražiu žodžiu atsiliepia apie klaipėdiečius.

– Kokias socializacijos ar integracijos programas vykdote, siekiant didinti lietuvių palankumą kitataučiams, o pastariesiems lengviau integruotis ir jaustis saugiems?

– Jau anksčiau minėjau CMAP programą. Jos dėka padedame moksleiviams tapti tarptautiškumo ir tarpkultūriškumo ambasadoriais savo mokyklose. Tikimės, kad to dėka keisis ir mūsų visuomenė.

Universitete švenčiame mūsų studentų šalių nepriklausomybės dienas, kurių metu patys studentai pristato savo šalį, tradicijas ir netgi tautinę virtuvę! Šie renginiai yra atviri visiems. Pernai turėjome labai didelį susidomėjimą Sirijos pristatymu. Džiaugėmės, kad šiame renginyje dalyvavo daug klaipėdiečių. Progai pasitaikius rengiame renginius ir mieste. Pvz. Mūsų irakietės fotonuotraukų parodą bei šalies pristatymą darėme ir miesto I.Simonaitytės bibliotekoje, ir Vilniuje Užsienio reikalų ministerijoje bei UNESCO parodų salėje. Tikrai norime būti tuo jungiamuoju tiltu pristatant kitas kultūras bei praturtinant mūsų piliečių supratimą kitų šalių ir jų piliečių atžvilgiu.

– Gal yra kokių neįprastų istorijų ir atvejų, kuriais būtų galima supažindinti visuomenę (pvz. atvažiavo studijuoti ir liko gyventi; susidūrė su itin didele priešprieša savo atžvilgiu; sukūrė mišrią šeimą ir pan.)

– Tikrai turime daug sėkmės istorijų. Moldovietis ir ukrainietė studentai sukūrė šeimą ir liko gyventi Klaipėdoje. Makedonietis sėkmingai darbuojasi ir gyvena Vilniuje. Siras studentas čia studijuoja ir dirba. Turime daug gražių ir įkvepiančių istorijų.

Parengta įgyvendinant projektą „Lietuvos identitetas – tautų mozaika“.

Projekto partnerio nuotr./Lietuvoje gyvenantis Samsonas iš Nigerijos

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min