Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 29d. 19:10

Švietimo ministras žada keisti reikalavimus stojantiems į aukštąsias mokyklas

Algirdas Monkevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Algirdas Monkevičius

Ketinama keisti reikalavimus stojantiems į aukštąsias mokyklas, teigia švietimo ministras Algirdas Monkevičius.

„Matom, kad minimalūs reikalavimai galėtų būti, bet juos galima padaryti taiklesniais, labiau motyvuojančiais geriau pasirengti studijuoti. Aš galutinai rytoj apsispręsiu ir pasirašysiu įsakymą šiek tiek pakoreguoti – vietoje anglų kalbos leidžiant abiturientams rinktis jiems reikalingą egzaminą: chemijos, biologijos, fizikos ar panašų“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras.

Praėjusią savaitę jis įsakymu patvirtino, kad 2020 ir 2021 metais stojantiesiems į aukštąsias mokyklas galios tokie patys minimalūs reikalavimai kaip ir šiemet.

„Aš pasirašiau tik todėl, kad nepavėluotume, jeigu nieko nekeisime. Aš nieko pakeist negalėjau, rytoj dar turiu laiko ir jį pakoreguosiu naudinga linkme, pirmiausia – mokiniams, kurie nori kokybiškai pasiruošti studijuoti, kitų pokyčių nebus šitame įsakyme“, – teigė A.Monkevičius.

Matom, kad minimalūs reikalavimai galėtų būti, bet juos galima padaryti taiklesniais, labiau motyvuojančiais geriau pasirengti studijuoti, – kalbėjo ministras.

Stojantieji į valstybės finansuojamas vietas turės išlaikyti lietuvių, matematikos ir anglų kalbos egzaminus, o jų vidurkis turės būti ne žemesnis nei 40 proc., taip pat penkių geriausiai įvertintų dalykų pažymių vidurkis turės būti ne mažesnis nei septyni, jeigu norima studijuoti universitete.

Jeigu pretenduojama studijuoti kolegijoje, trijų egzaminų rezultatų vidurkis turės būti ne žemesnis nei 25 proc., o dalykų pažymių vidurkis – ne mažesnis nei penki balai.

Tuo metu stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas vietas aukštosiose mokyklose – bet kokiu rezultatu išlaikyti bent vieną egzaminą.

Įsakymą kritikuoja Vilniaus universitetas

Seniausias Lietuvoje Vilniaus universitetas (VU) kritikuoja tai, kad ministras įsakymu nesuvienodino reikalavimų stojantiesiems ir teigia, kad tokiu būdu stojamojo balo sandara bus ydinga bei nemotyvuojanti mokyklų absolventų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus universitetas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus universitetas

„Nustatant minimalius rodiklius stojantiesiems, siekiama susitarimo, ką mes laikome pasirengusiu kokybiškoms studijoms aukštojoje mokykloje studentu. Dėl to minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas turi būti susiję su akademiniu pasirengimu, o ne su finansinėmis galimybėmis“, – VU pranešime cituojamas studijų prorektorius Valdas Jaskūnas.

Jis teigia, kad nesuprantama, kodėl reikalavimai į mokamas ir nemokamas vietas yra skirtingi, nes į jas įstoję studentai studijuoja kartu, taip pat skirtingi reikalavimai prieštarauja lygiateisiškumui, nes galintiems sumokėti už savo studijas asmenims praktiškai netaikomi jokie akademiniai standartai.

VU teigimu, rodikliai stojantiesiems turi būti vienodi, nesvarbu, ar jie stoja į valstybės finansuojamą, ar į nefinansuojamą vietą, į universitetą ar į kolegiją, taip pat universitetas rekomenduoja nustatyti tik tuos minimalius mokymosi rezultatų rodiklius, kuriuos siekiantis aukštojo mokslo asmuo galėtų pagerinti tam papildomai rengdamasis net ir po to, kai baigia mokyklą.

Dar vykstant stojimo procesui šiemet kai kurios aukštosios mokyklos nuleido reikalavimus stojantiesiems, tai sukėlė kitų aukštųjų mokyklų pasipiktinimą.

Ministras A.Monkevičius teigia, kad tai tik pastebėjimai, o VU kaip ir kiti universitetai dalyvaus naujo bakalauro modelio kūrimo procese, kuriame ir bus sprendžiama dėl minimalių reikalavimų.

„Universitetai kartu dalyvaus kuriant naują bakalauro modelį, kuriame tie dalykai bus iš esmės sprendžiami kitaip“, – sakė švietimo ministras A.Monkevičius.

Dar vykstant stojimo procesui šiemet kai kurios aukštosios mokyklos nuleido reikalavimus stojantiesiems, tai sukėlė kitų aukštųjų mokyklų pasipiktinimą.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, Vilniaus Gedimino technikos (VGTU), Mykolo Romerio MRU) ir Vytauto Didžiojo universitetai (VDU) per šių metų priėmimą į valstybės nefinansuojamas studijų vietas minimalaus balo netaikė.

Remiantis bendru aukštųjų mokyklų susitarimu, stojantiems į universitetus reikėjo surinkti 5,4 balo, į kolegijas – 4,3 balo iš 10.

Teigiama, kad VGTU stojančiuosius priėmė su 4,3 balo, o VDU ir MRU balus skaičiavo atsižvelgdami į savo nustatytus papildomus kriterijus.

Anksčiau BNS ministras A.Monkevičius teigė, kad ateityje aukštosios mokyklos neturėtų mažinti minimalių reikalavimų stojantiesiems.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

23:56
01:17
01:11

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min